Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4137 nutarta taikyti nuteistajam G. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi tik pozityvūs pokyčiai, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose, bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 25 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog nuteistasis G. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai dinaminiai veiksniai (ankstesnė nusikalstama veikla, skatino nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys;; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie turi reikšmės vertinant nuteistojo riziką pakartotinai nusikalsti ir nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyti ir apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, o būtent tai, jog patvirtinta gyvenamoji vieta; galimybė dirbti laisvėje bei stebima teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika struktūruotoje aplinkoje, tačiau šie nuteistojo elgesyje nustatyti apsauginiai veiksniai egzistavo ir darant nusikaltimą, tačiau niekaip jo nesulaikė nuo nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog nuteistojo G. K. elgesio pokytis visos laisvės atėmimo bausmės metu nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kurie buvo atlikti 2022 m. vasario 17 d. ir 2023 m. gegužės 8 d., parodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima dar sąlyginai trumpą laiką, tai yra nuo 2023 m. spalio 31 d., be kita ko, nuteistojo teigiamas elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos, kuomet tęsti laisvės atėmimo bausmę nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą bei nuteistasis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis nebuvo linkęs struktūruotoje įstaigoje laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių, o būtent tai, kad nuteistasis du kartus nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. kovo 14 d. pažyma Nr. RV-22-2657), ir nors nuteistasis visos bausmės atlikimo metu skatintas 5 kartus, tačiau įvertinus tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę bei, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika stebima nuo 2023 m., toks pozityvus nuteistojo elgesio pokytis dar negali būti vertinamas kaip itin išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kuri leistų teismui daryti vienareikšmišką išvadą dėl akivaizdžios nuteistojo pozityvaus elgesio pažangos, juo labiau, kad per 2023 metus skatintas vos vieną kartą.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, G. K. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnesis), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent, kad nuteistojo dedamos maksimalios pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį dar stebimos trumpą laiką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo G. K. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4137.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4137 taikyti nuteistajam G. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.