Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį; G. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, ne­dirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. P. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2021 m. liepos 23 d., apie 16.20 val., Plungės r. sav., kelyje Plungė - Vėžaičiai 17-tame kilometre, G. P. vairuodamas vilkiką „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Janmil“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, viršydamas didžiausią leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas apie 90 km/h greičiu, dėl greičio viršijimo neteko galimybės savalaikiai sustabdyti ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį V. L. vairuojamą automobilį „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris vykdė posūkio (apsisukimo) į kairę manevrą. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivė L. Š., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir V. L., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 127 p. (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio. <...>), 128 p. (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę <..>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

V. L. kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: ???2021 m. liepos 23 d., apie 16.20 val., Plungės r. sav., kelyje Plungė - Vėžaičiai 17-tame kilometre, V. L. vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, vykdė posūkio (apsisukimo) manevrą nuo dešiniojo kelkraščio į kairę, ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam vilkikui „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Janmil“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. P., dėl ko automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivė L. Š., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 106 p. (prieš sukdamas į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­masis V. L. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji yra jo draugė, su kuria kartu negyvena. Tuo metu, jo vairuojamu automobiliu, abu važiavo pavalgyti į kavinę, bet pravažiavo posūkį į jos teritoriją, todėl važiavo link Klaipėdos ieškodami vietos apsisukti ir grįžti atgal. Kelyje buvo ištisinė linija, matėsi ženklas „70“, ieškojo išsukimo į kairę, kad galėtų apsisukti ir grįžti atgal į pagrindinį kelią. Radus tinkamą vietą apsisukti, kai liko 50-60 metrų, parodė kairįjį posūkio signalą, priartėjo prie posūkio, baigėsi ištisinė linija, įsitikino, kad sukti bus saugu, tada atliko posūkio manevrą, kurį baigiant pajuto smūgį į jo automobilio kairįjį galinį kampą. Prieš darant posūkio manevrą matė, kad iš galo važiuoja vilkikas, kuris buvo toli ir jo vairuotojas galėjo sustabdyto mašiną, nes smūgį jis pajuto kai jo automobilis priekiniais ratais buvo lauko keliuke su pagrindiniu keliu, o automobilio galas jau buvo už ašinės linijos priešpriešinėje eismo juostoje. Jo manymu sunkvežimis juos lenkė. Jis posūkio manevrą atliko ne nuo šalikelės dešinėje pusėje, o priartėjęs prie ašinės linijos. Dėl įvykusio eismo įvykio nėra jo kaltės, todėl prašė išteisinti.

Kal­ti­na­masis G. P. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme kaltę pripažino ir parodė, kad matė toli kelkraštyje stovintį automobilį, nes ten kelias lygus, geras matomumas. Važiuojant arčiau tas automobilis pradėjo važiuoti, jis „numetė gazą“ manydamas, kad automobilis greitai nuvažiuos pirmyn, bet automobilis užsuko, ko jis nesitikėjo, tada užspaudė stabdžius ir čiuožė, nes jo sunkvežimis buvo pakrautas apie 40 tonų, pradėjo „žirkliuoti“, kadangi vežė birų krovinį – grūdus, kurie galėjo pasislinkti į vieną pusę, įvyko susidūrimas kai kitas automobilis buvo išvažiavęs iš jo eismo juostos. Pripažino, kad ten galėjo važiuoti apie 90 km/h, viršydamas leistiną 70 km/h greitį. Prieš susidūrimą lenkimo manevro iš dešinės negalėjo atlikti, nes būtų pats apsivertęs. Jo manymu yra abipusė kaltė. Nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, esant galimybei prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusioji L. Š. teisme parodė, kad už „Karčemos“ sulėtino greitį ieškodami kur būtų galima išsukti, nes buvo ištisinė linija. Jai ir jos draugui ta vieta nebuvo žinoma, orientavosi pagal telefono programėlę. Kai ji pamatė keliuką prilėtino greitį, prieš posūkį nebuvo sustoję, buvo priartėję prie ašinės linijos, smūgis į jų automobilį buvo posūkio metu, kai ji pasilenkė užsimauti aukštakulnius, kuriuos buvo nusimovusi. Įvykio metu jai lūžo nosis, skruostikaulis, ją operavo. Ieškinio nereiškia.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tyrėjos Jolantos Bružienės tarnybinio pranešimo pagrindu (T. 1., b. l. 1-2, 3-7).

Eismo įvykio metu automobilį „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo V. L., vilkiką „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Janmil“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo G. P., abu vairuotojai buvo blaivūs (T. 1., b. l. 8-9, 10-12).

Iš duomenų kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad eismo įvykio vieta yra Plungės r. sav., Mažųjų Mostaičių k., Plungės g., kelyje Plungė - Vėžaičiai 17 km. 650 m. Pietryčių kryptimi, kairėje kelio pusėje nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis "Ford Focus", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekine dalimi nukreiptas į pietvakarių pusę, kurio priekinis dešinės pusės ratas nuo kairės pusės važiuojamosios dalies krašto nutolęs 7,10 m, galinis automobilio dešinės pusės ratas nuo kairės pusės važiuojamosios dalies krašto nutolęs 8,16 m. Nuo automobilio priekinio dešinės pusės rato pietvakarių kryptimi už 48 m., ant kelio Plungė - Vėžaičiai, važiuojamojoje kelio dalyje stovi vilkikas "Scania", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) prie kurio prikabinta puspriekabė "Janmil", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Vilkiko priekinė dalis nukreipta kryptimi link Vėžaičių. Kelio ženklai galiojimo zonoje Nr. 329 "Ribotas greitis" (70) (T. 1., b. l. 13-16, 26-32).

Iš duomenų transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėtas automobilis "Ford Focus", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobiliui apgadinta: galinės kairės pusės durys ir sparnas, galinis kairės pusės ratas, galinis bamperis, galinis kairės pusės žibintas, bagažinės dangtis, galinis stiklas, šoniniai priekinis ir galinis kairės pusės stiklai, stogas (T. 1., b. l. 17-18, 19).

Iš duomenų transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vilkikas "Scania", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vilkikui apgadinta priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės (T. 1., b. l. 20-21, 22).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 1095/2021 (03) matyti, kad L. Š. nustatyta: nosikaulio lūžis, skruostikaulio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (T. 1., b. l. 95-96).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 1095/2021 (03) matyti, kad V. L. eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (T. 1., b. l. 104).

Ikiteisminio tyrimo metu atliktoje eksperto Virginijaus Pačebuto ekspertizės išvadoje Nr. 11K 300(21) konstatuota:

3. Prieš eismo įvykį automobiliu "Scania", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Janmil", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama 90±1 km/h greičiu (įvertinant tachografo fiksavimo paklaidą), o prieš pat susidūrimą automobilio "Scania" su puspriekabe "Janmil" greitis buvo apie 63±1 km/h. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio "Ford Focus", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greičio prieš pat susidūrimą.

4. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo:

- automobilio "Ford Focus", vairuotojo V. L. veiksmai, - vykdė manevrą iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui "Scania", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Janmil", valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

- automobilio "Scania", valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Janmil", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. P. veiksmai, - važiavo 90±1 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 70 km/h greitį ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu "Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 81-89).?

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2021-07-23, apie 16.20 val., kartu su draugu V. L., važiavo iš Plungės į kavinę "Karčema", esančią Plungės r.,

,Kulių sen. Automobilį "Ford Focus" vairavo V. L.. Važiuodami keliu pravažiavo pasukimą į kavinę, todėl važiavo tiesiai ieškodami vietos kur apsisukti, nes visur buvo ištisinė kelio juosta. Priekyje, kairėje kelio pusėje, pastebėjo įvažiavimą į lauko keliuką, pamatė, kad yra brūkšninė kelio juosta, V. L. pradėjo lėtinti greitį ir rodyti posūkį į kairę, visą laiką važiavo savo kelio juosta, nebuvo nusukę į šalikelę. Ji pasilenkė apsimauti aukštakulnius, nes pagalvojo, kad tuoj atvažiuos į kavinę, pajuto smūgį, nesuprato kas įvyko, nes susitrenkė galvą. Nuo smūgio jų automobilis nuvažiavo į pakelę. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota ir išvežta į ligoninę. Kas važiavo iš jų paskos, nežiūrėjo (T. 1., b. l. 109-112, 113).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. L. parodė, kad 2021-07-23, apie 16.20 val., jis važiavo kartu su savo drauge L. Š. į kavinę "Karčema", esančią Plungės r. Jis vairavo automobilį „Ford Focus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kelyje judėjimas buvo intensyvus, todėl buvo susikaupęs į važiavimą ir kažkaip netyčia nepastebėjo keliuko, esančio kelio dešinėje, sukančio į kavinę "Karčema". Pravažiavęs keliuką toliau važiavo keliu. Važiuodamas nedideliu greičiu, ieškojo šalutinio keliuko į kairę pusę, kad galėtų įvažiuoti į keliuką ir saugiai apsisukus grįžti į pagrindinį kelią. Kol pagrindiniu keliu ėjo ištisinė linija, važiavo tiesiai. Važiavo maždaug 60 km/h greičiu. Pamatęs, kad artėja prie šalutinio keliuko esančio kairėje pusėje, jis iš karto pradėjo rodyti posūkį į kairę. Atstumas buvo maždaug 50 metrų. Kai priartėjo prie keliuko, ištisinė linija jau buvo pasibaigusi. Iš priekio atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl jis dar labiau sulėtinęs greitį, suko į kairę, t. y. į lauko keliuką. Matė, kad jam iš paskos važiuoja vilkikas, tačiau jis buvo nuo jo gana tolokai, kai jis pradėjo sukti į kairę. Vilkiko vairuotojas turėjo matyti, kad jis ruošiasi suktis į kairę pusę. Sukimo manevro viduryje pajuto smūgį į kairės pusės galinį kampą. Nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu buvo sužalota L. Š., kurią greitoji medicininė pagalba išvežė į ligoninę. Jis liko įvykio vietoje ir tik vėliau kreipėsi į priėmimo skyrių. Jis kaltas dėl eismo įvykio, nesijaučia. Kaip minėjo anksčiau, prieš atlikdamas sukimosi į kairę manevrą, kai dar kelyje buvo ištisinė linija, likus iki keliuko apie 50 m ir pamatęs, kad jam iš paskos važiuoja vilkikas, jis iš karto įjungė posūkio signalą, norėdamas vairuotoją perspėti apie jo ketinimą suktis į kairę. Vairuotojas tai turėjo pamatyti. Be to, mano, kad pasitraukė pakankamai arti kairės pusės ištisinės linijos tam, kad saugiai galėtų atlikti posūkio į kairę pusę manevrą. Nori atkreipti dėmesį, kad vilkiko padangų ir stabdymo žymės rodo, kad vilkikas prieš posūkį kirto ištisinę liniją ir buvo atsidūręs priešpriešinėje eismo juostoje, todėl smūgis į jo automobilio šoną galėjo įvykti jam jau baigiant atlikti posūkio į kairę manevrą. Dar norėtų atkreipti dėmesį, kad saugumo atstumo įvertinimas galėjo būti netikslus dėl vilkiko viršyto greičio, nes tame ruože leidžiamas greitis yra 70 km/h (T. 1., b. l. 148-151).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. P. parodė, kad 2021-07-23, apie 16.20 val., važiavo keliu Plungė - Vėžaičiai. Vairavo UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį vilkiką "Scania", valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Vežė krovinį į Klaipėdą. Pravažiavus kavinę "Karčema", maždaug apie 1 km, pastebėjo kelkraštyje stovintį automobilį. Automobilis rodė posūkį į kairę pusę. Atstumas galėjo būti apie 200 metrų, kai pamatė, kad automobilio vairuotojas rodo posūkį. Tik pradėjęs rodyti posūkį, iš karto suko į kelią. Galvojo, kad praleis, tai numetė greitį, tačiau stabdyti nestabdė. Važiavo maždaug 70 km/h greičiu. Privažiavus arti, automobilio vairuotojas suko. Kai automobilis darė sukimo manevrą galėjo būti apie 50 metrų. Tada, matydamas, kad jo nepraleis, bandė stabdyti, tačiau smūgio išvengti nepavyko, nes automobilio vairuotojas jam užkišo automobilį. Smūgis kliuvo automobilio kairės pusės galiniam šonui. Nuo smūgio automobilis "Ford Focus" nulėkė nuo kelio. Po smūgio, jo vairuojamas vilkikas slydo keliu, kol išsitiesino ir tik tada sustojo dešiniame kelkraštyje. Jis jokių sužalojimų nepatyrė (T. 1., b. l. 169-172, 176-178).

Teisiamojo posėdžio metu pateiktoje eksperto Valentino Mitunevičiaus atliktoje ekspertizės išvadoje Nr. MV2022-20 konstatuota:

1. Eismo įvykio, užregistruoto 2021-07-23 apie 16 val. 23 min., Plungės m., kelio Plungė - Vėžaičiai 17,650 km, kurio metu susidūrė krovininis automobilis „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ir lengvasis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eigos esminiai fragmentai detalizuoti tiriamojoje dalyje ir apibendrinti 2.5 p.

2. Šį eismo įvykį sąlygojo (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) techniniu požiūriu nepriimtini vilkiko „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai:

- prieš pat eismo įvykį važiavo apie 90 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį ir keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą sąstatą iki buvusio susidūrimo vietos;

- prieš pat eismo įvykį įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur tai draudžia kelių ženklinimas (šiam vairuotojui važiuojant tuo pačiu režimu, kaip ir prieš buvusį eismo įvykį (pradiniu 90 km/h greičiu ir stabdant), bet tam skirta eismo juosta, buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs) (T. 2., b. l. 73-78).

Eksperto išvadoje Nr. 11K 300(21) ir eksperto išvadoje Nr. MV 2022-20 atsiradę prieštaravimai pašalinti atlikus teismo komisijinę eismo įvykio ekspertizę, kurios akte Nr. 11-966(22) konstatuota:

1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Ford Focus“ vairuotojas V. L. suko į kairėje esantį lauko keliuką. Iš paskos prie jo apie 90 km/h greičiu artėjusio vilkiko „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ vairuotojas G. P. nusuko į kairę ir intensyviai stabdė. Intensyviai stabdomas vilkikas priekinės dalies kaire puse, persidengdamas per apie 1,2 m, trenkėsi į kairio posūkio kreive judėjusio automobilio „Ford Focus“ kairiojo šono užpakalinę dalį. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 6 ir 7 pav. Vilkiko su puspriekabe greitis susidūrimo metu buvo 50-63 km/h. Nuo smūgio automobilis „Ford Focus“ buvo apsuktas kryptimi prieš laikrodžio rodyklę ir nublokštas nuo kelio į priekį ir kairę. Vilkikas „Scania“su puspriekabe po susidūrimo vairuotojo buvo sustabdytas dešinėje kelio pusėje.

2. Važiuodamas leistinu km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą vilkiką „Scania“ su puspriekabe G. P. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“ vairuojamu V. L.. Be to, susidūrimas neįvyktų jei vilkikas „Scania“ su puspriekabe judėtų kelio važiuojamosios dalies dešine puse.

3. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ vairuotojo G. P. veiksmai. Jis važiavo apie 90 km/h greičiu, viršydamas leistiną įvykio vietoje 70 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, vairuojamu V. L.. Be to, vengdamas susidūrimo G. P. nusuko į kairę ir, įvažiavęs į kairę kelio pusę, susidūrė su į kairėję esantį lauko keliuką sukusį automobilį „Ford Focus“, kai važiuojant tuo pačiu režimu dešine važiuojamosios dalies puse susidūrimo būtų išvengta (T. 2., b. l. 134-143).

Teisme ekspertai Lina Lazarenko ir Vitalij Matusevič savo išvadą patvirtino, atsakė į proceso dalyvių klausimus išsamiau paaiškindami pageidaujamas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu vilkiką „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Janmil“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo blaivus G. P., automobilį „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavo blaivus V. L..

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme G. P. savo kaltę pripažino visiškai, V. L. – savo kaltės nepripažino.

Šio eismo įvykio metu nesunkiai buvo sužalota nukentėjusioji L. Š..

Teismo komisijinės eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11-966(22) konstatuota, kad vilkiko „Scania“ su priekaba „Janmil“ vairuotojo G. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visiškai įrodo kaltinamojo G. P. kaltę, kad jis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sužalotas žmogus, jo veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras siūlė nesivadovauti komisijinės ekspertizės išvada, kuri nėra objektyvi dėl pasirinkto 1,2 m atstumo nuo ašinės linijos automobiliui „Ford Focus“ darant posūkio manevrą, o ne nuo šalikelės, kaip tai nurodo kaltinamasis G. P., nesivadovauti „komercine“ eksperto V. Mitunevičiaus išvada, o vadovautis objektyvia eksperto V. Pačebuto išvada ir abiejų kaltinamųjų atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Su šia prokuroro pozicija besąlygiškai sutikti negalima.

Teismui nepateikta jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 992,20 Eur už atliktą ekspertizę (duomenis pateikė kaltinamojo gynėjas) turėjo įtakos palankiai išvadai V. L. atžvilgiu.

G. P. dar 2021-07-27 savo parodymuose iškėlė versiją, kad pastebėjo priekyje kelkraštyje stovintį automobilį, kuris vėliau jam užsuko (T. 1., b. l. 169).

2021-09-24 atliktos eksperto V. Pačebuto ekspertizės tiriamojoje dalyje pasisakyta, kad automobilio „Ford Focus“ judėjimo manevras į kairę pradėtas iš vietos, esančios 0,6 m dešiniau priešpriešinės eismo juostos (T. 1., b. l. 86), išvadoje konstatuota, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojo V. L. veiksmai,- vykdė manevrą iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ (T. 1., b. l. 88).

2022-05-26 atliktos komisijinės ekspertizės tiriamoje dalyje nustatytas ne mažesnis kaip 1,2 m atstumas automobilio „Ford Focus“ judėjimo manevro į kairę pradėjimas iš vietos, esančios dešiniau priešpriešinės eismo juostos, kad likusio tarpo tarp linijos ir automobilio kairio šono nepakanka saugiam vilkiko „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ pravažiavimui, tačiau nėra pagrindo teigti, kad V. L. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, nes ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad važiuodamas leistinu 70 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą vilkiką su puspriekabe G. P. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, susidūrimas neįvyktų jei vilkikas su puspriekabe judėtų kelio važiuojamosios dalies dešine puse, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko su puspriekabe vairuotojo G. P. veiksmai (T. 2., b. l. 142-143).

Eksperto V. Pačebuto ekspertizės akte Nr. 11K 300(21) nepasisakyta dėl G. P. nurodytos aplinkybės, kad prieš eismo įvykį automobilis „Ford Focus“ stovėjo dešiniame kelkraštyje ir įvažiavus į važiuojamąją dalį iš karto buvo sukamas į kairėje esantį lauko keliuką, komisijinės ekspertizės akte nurodoma, kad nepakanka duomenų patvirtinti ar paneigti šią G. P. nurodytą aplinkybę.

Teismas paskyrė komisijinę eismo įvykio ekspertizę tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai ekspertų išvadose Nr. 11K 300(21) ir Nr. MV 2022-20. Iš komisijinės ekspertizės akto išvadų matyti, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojo V. L. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Teismas vadovaujasi komisijinės ekspertizės išvadomis, kurios nagrinėjamos bylos kontekste yra objektyviausios, labiau atitinkančios eksperto V. Mitunevičiaus išvadas, nei eksperto V. Pačebuto išvadas.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Šioje byloje V. L. kaltė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nėra įrodyta, dėl ko priimtinas išteisintinas nuosprendis šio kaltinamojo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį G. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Iki įrodymų tyrimo pradžios teismui buvo pateiktas prašymas G. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės A. P. atsakomybei pagal laidavimą (T. 2., b. l. 100-117).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos visos sąlygos, būtinos BK 40 straipsnio taikymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) sąlygų - yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Prokuroras teismui pateikė duomenis, kad pertraukos metu tarp bylos nagrinėjimo posėdžių, kaltinamasis G. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, už tai jam paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones nustatytam terminui. Kaltinamojo gynėja teisme nurodė, kad šis nuarimas yra apskųstas, skundas neišnagrinėtas. Iš duomenų LITEKO teismų sistemoje matyti, kad 2022-10-21 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, iš dalies patenkinus skundą, G. P. paskirta nuobauda palikta galioti, taikytos administracinio poveikio priemonės terminas – specialios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo, sutrumpintas iki 9 mėnesių.

Šie duomenys neleidžia teismui pagrįstai manyti, kad G. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, todėl laidavimo institutas netaikytinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. P. šį neatsargų nusikaltimą padarė anksčiau neteistas, būdamas blaivus, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, dėl jo neatsakingų veiksmų nesunkiai buvo sužalota nukentėjusioji L. Š..

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas. Sprendžiant bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant sunkinančių (BK 61 str.), įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teismas kaltinamajam skiria bausmę baudą, kurios įvykdymas yra realus.

Kaltinamajam G. P. neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 3 d.), atsižvelgiant į tai, kad nusikalto būdamas blaivus.

Dėl proceso išlaidų

Teisme V. L. gynėjas pateikė duomenis apie jo ginamojo turėtas išlaidas – 1 700,00 Eur už teisines paslaugas, 992,20 Eur už ekspertizę, kurias prašė pripažinti proceso išlaidomis ir išspręsti jų atlyginimo klausimą, galimai ir iš valstybės.

V. L. įgyvendindamas savo teises (BPK 22 str.) naudojosi gynėjo paslaugomis, jie savarankiškai rinko įrodymus (BPK 7 str.), kaip matyti iš pateiktų teismui duomenų, V. L. artimieji dėl to patyrė atitinkamas išlaidas.

BPK 103 straipsnyje nenumatytas proceso išlaidų atlyginimas iš valstybės išteisintajam.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šios asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje, pagal BPK 105 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra subjekto, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas, todėl, esant pagrindui, šių išlaidų našta tenka valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos tik konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens, jo šeimos narių ar artimųjų išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujančio advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kuomet įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas. Analogiškai pasisakytina ir dėl išlaidų ekspertui, todėl išteisintojo turėtos išlaidos dėl advokato darbo bei už atliktą ekspertizę nepripažintinos proceso išlaidomis, kurias turi atlyginti valstybė, nes nagrinėjamoje byloje jokių procesinių pažeidimų teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausme baudą 40 MGL (2 000,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos mokėjimo kodas 6801), ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Bausmės baudos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. L. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

2 (du) CD su nuotraukomis (esančius b/byloje) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės apylinkės tei­smą.