- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- A-438-2376-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00331-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. S., J. R.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. ir J. R. dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 02-07-14458 „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, sąrašo tvirtinimo“ dalyje, kuria pripažinta, kad J. J. nesinaudoja 1,54 ha žemės sklypu, esančiu Birštono vnk. ir Būdų k.
Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog įsakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, neaišku, kokiu pagrindu konstatuota, jog pareiškėjas nesinaudoja Birštono apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu suteikto 2 ha žemės sklypo dalimi, sudarančia 1,54 ha. 2 ha žemės plotu jis naudojosi, yra įregistravęs žemės ūkio ir kaimo valdą, buvo sodinamos bulvės, žemė naudojama ganyklai. Nors asmeninio ūkio žemė buvo suteikta 1993 metais, tačiau ilgą laiką žemėtvarkos darbuotojai jį klaidino, vienu metu nurodydami, jog žemė nebuvo suteikta, nes neišlikęs 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimo originalas, vėliau pripažino 2 ha žemės suteikimo teisėtumą, taigi dėl atsakovo kaltės J. J. negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių į jam priklausančią žemę. Apie žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 28 d. protokolą ir kitus dokumentus jam nebuvo žinoma. Minėtuose dokumentuose nustatytos prieštaringos aplinkybės, nesutampa nurodytas nenaudojamos žemės kiekis, apie sudarytą komisiją pareiškėjui nebuvo pranešta, žemės naudojimo akte nurodyta apie žemės naudojimą Būdų, o ne Birštono vienkiemio kaime, todėl šie dokumentai ir jų pagrindu priimtas ginčijamas įsakymas kelia pagrįstų abejonių savo teisėtumu, pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas, Įstatymas) 15 straipsnio nuostatas bei pareiškėjo teisę į nuosavybę.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog Birštono apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu J. J. buvo skirta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės Birštono vienkiemio kaime. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2006 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. T-6 buvo sudaryta asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės naudojimo tikrinimo komisija. Remiantis šiuo įsakymu buvo surašytas J. J. asmeninio ūkio žemės patikrinimo aktas. 2008 m. spalio 29 d. protokolu „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo pagal paskirtį“ pasiūlyta J. J. neformuoti asmeninio ūkio naudojimui žemės ūkio naudmenų ploto 1,39 ha žemės dalies asmeninio ūkio teritorijoje, kadangi komisija nustatė, jog jis nenaudojo suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą įsakymui ginčyti, nes įsakymas jam buvo išsiųstas 2009 m. sausio 19 d.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeninio ūkio suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą patvirtina apskrities viršininkas, jei asmuo atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, būtent, jeigu nėra norinčių šią žemę susigrąžinti natūra, ši žemė nėra privati nuosavybė, jei fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. ją dirbo, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja žemės ūkio naudmenas. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės plotai nustatomi pagal žemės nuomos mokesčių sąrašus, apylinkės ūkines knygas, žemės reformos žemėtvarkos projektų duomenis, suvestinius asmeninio ūkio žemės planus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816, kuriuo buvo patvirtinta Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo tvarka, 16 punktas nustatė, jog žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 punktu žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas sudaryti fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama), sąrašo projektą. J. J. 2 ha asmeninio ūkio žemė suteikta Birštono vienkiemio kaime Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo 22-osios sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu. Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 02-07-14458 buvo patvirtintas piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį Birštono savivaldybėje, sąrašas. Į minėtą sąrašą įtrauktas J. J., nurodant, jog iš suteikto 2,00 ha žemės ūkio naudmenų ploto Birštono vienkiemyje ir Būdų kaime jis nenaudoja 1,54 ha. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2006 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. T-6 „Dėl asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės naudojimo pagal paskirtį patikrinimo“, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 nuostatas, buvo sudaryta asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės naudojimui patikrinti komisija, kuri įpareigota iki 2006 m. gegužės 31 d. nustatyti, kurie fiziniai asmenys patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ar ši žemė yra apleista, nedirbama).
Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. komisijos, sudarytos iš trijų narių: Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės B. M. V., Birštono vienkiemio kadastrinės vietovės projekto autoriaus A. K., Birštono savivaldybės Birštono seniūno J. K. surašytas aktas patvirtina, jog vykdant Kauno apskrities viršininko 2006 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T-6, buvo patikrintas J. J. asmeninio ūkio 2 ha žemės naudojimas Birštono vnk. ir Būdų km. Jame nurodyta, kad Būdų km. žemė nenaudojama, pateikta komisijos išvada – sumažinti asmeninį ūkį iki faktiškai naudojamo – 0,46 ha. Komisijos narys A. K., apklaustas liudytoju teismo posėdyje, parodė, jog komisija vyko į vietą, tikrinant asmeninio ūkio žemės naudojimą dalyvavo pats pareiškėjas su dukra, tačiau daugiau naudojamos žemės, išskyrus 0,46 ha Birštono vienkiemyje, kurią kaip naudojamą komisija ir įrašė akte, nenurodė. Liudytojas parodė, jog pareiškėjas siekė, kad kaip asmeninio ūkio žemė jam būtų pažymėta žemė iš žemės ploto, kuris žemėtvarkos projekte buvo nurodytas kaip laisva valstybinė žemė, tačiau kadangi buvo tikrinama asmeninio ūkio žemės naudojimas, komisija ją ir nustatė. Liudytojas J. K. parodė, jog minėtų aplinkybių neatsimena, nes praėjo daug laiko, savo parašo ant patikrinimo akto neginčija. J. J. 0,46 ha asmeninio žemės naudojimo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai – ištrauka iš Birštono vienkiemio kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02-07-2359, iš kurio matyti, jog 2000 m. žemėtvarkos projekte buvo pažymėtas 0,46 ha J. J. naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 27, bei ištrauka iš Birštono savivaldybės Birštono seniūnijos Birštono vienkiemio kadastrinės vietovės asmeninio ūkio faktinio matavimo plano, kuriame nurodytas taip pat 0,46 ha J. J. naudojamas asmeninio ūkio plotas.
Teismas taip pat akcentavo, jog Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus Asmeninio ūkio žemės naudojimo pagal paskirtį 2008 m. spalio 29 d. posėdžio protokolo turinys patvirtina, jog buvo svarstytas asmeninio ūkio naudojimas pagal paskirtį Birštono vienkiemio kadastrinėje vietovėje. Protokole pažymėta, kad Žemėtvarkos skyriaus vyresnioji specialistė seniūnijos teritorijoje B. M. V. informavo, jog J. J. 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu paskirta asmeninio ūkio žemė nėra sutvarkyta, žemės sklypai nesuformuoti, žemė nenaudojama, J. J. naudoja 0,61 ha asmeninio ūkio žemės kartu su namų valda, kita asmeninio ūkio žemės dalis (1.39 ha) nesuformuota parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Minėtas protokolas patvirtina, kad nutarta siūlyti J. J. neformuoti 1.39 ha kaip asmeninio ūkio žemės, kadangi jis nenaudojo suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Teismo nuomone, protokole nurodyto naudojamo asmeninio ūkio žemės ploto (0,61 ha) neatitikimas Akte nurodytam plotui (0,46 ha) nesudaro pagrindo abejoti minėtų dokumentų patikimumu, nes Protokole užfiksuotas plotas (0,61 ha) yra nurodytas kartu su namų valdos plotu (0,15 ha). Ginčo dėl 0,15 arų namų valdos sklypo nėra, šią aplinkybę patvirtina pats pareiškėjas 2008 m. gegužės 7 d. prašyme žemėtvarkos skyriui nurodydamas, jog 15 arų yra išpirkta investiciniais čekiais. Teismo nuomone, nustatytų aplinkybių ir administracinėje byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas naudojosi tik 0,46 ha asmeninio ūkio žeme, todėl pagrįstai ir teisėtai jis ginčijamu įsakymu buvo įtrauktas į piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašą, sprendime nurodant 1,54 ha nenaudojamo žemės sklypo plotą (2 ha - 0,46 ha = 1,54 ha). Remdamasis nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma, teismas padarė išvadą, jog Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 02-07-14458 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nenaikintinas.
Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad pareiškėjas Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 11-J-656-913 buvo klaidingai informuotas, kad asmeninis ūkis jam neskirtas, neišlikus 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimui, nesudaro pagrindo ginčijamo įsakymo panaikinimui, nes nenaudojamos asmeninio ūkio žemės faktas ir kiekis, teismo vertinimu, nustatytas teisingai, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad klaidinga informacija būtų sutrukdžiusi pareiškėjui realizuoti teisę į 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu suteiktą asmeninio ūkio žemę. Teismas pažymėjo, jog minėtas sprendimas buvo priimtas 1993 m., tačiau pareiškėjas domėtis asmeninio ūkio žeme pradėjo tik 2007 – 2008 m. Atkreipė dėmesį į tai, jog nors pareiškėjas teigė naudojantis 2 ha asmeninio ūkio žemę, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, nepateikė. Jo iniciatyva parengtas geodezinio plano projektas, kuriame nurodytas 2524 m² žemės sklypo plotas, negali būti laikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodomo asmeninio ūkio žemės naudojimą, nes jame nėra ribų paženklinimo, kompetentingų institucijų suderinimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad skundžiamas įsakymas pareiškėjui pakartotinai išsiųstas 2009 m. liepos 14 d., o į teismą jis kreipėsi 2009 m. liepos 30 d., t. y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas J. J. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, neatsižvelgė į bylos aplinkybes, nepilnai ištyrė pareiškėjo argumentų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 02-07-14458 dalyje, kuria pripažinta, kad Birštono kaime ir Būdų kaime esantis 1,54 ha žemės sklypas nenaudojamas, prieštarauja aktui, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas nesinaudoja Būdų kaimo asmeninio ūkio žeme, tačiau jame nieko nekalbama apie Birštono kaime esančią žemę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, jog Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 02-07-14458 yra teisėtas bei pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas siekia nuginčyti jo įtraukimą į Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 02-07-14458 patvirtintą Piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį Birštono savivaldybėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas) (eilės Nr. 3).
Vertinant apskųstos 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-07-14458 dalies teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegijai yra reikšmingi du aspektai, t. y. pirma, kada pareiškėjui buvo suteikta asmeninio ūkio žemė; ir antra, ar pareiškėjas šią žemę naudoja asmeniniam ūkiui.
Bylos medžiaga rodo, jog Prienų rajono Birštono apylinkės tarybos I-ojo šaukimo 22 sesijos 1993 m. gruodžio 22 d. sprendimu J. J. buvo skirta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės Birštono vienkiemio kaime (b. l. 42-43). Asmeninio ūkio žemės suteikimo klausimo administracinės bylos šalys nekelia. Pareiškėjas ir atsakovas nesutaria dėl to, ar asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės naudojimą tikrinusi komisija teisingai nustatė 1,54 ha žemės nenaudojimo faktą. Šio fakto patikrinimo vietoje rezultatą komisija įformino aktu (b. l. 36), kuris Kauno apskrities viršininkui sudarė pagrindą nurodyti pareiškėjo pavardę Sąraše. Tačiau minimo akto kaip įrodymo administracinėje byloje patikimumas apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi jis neturi būtinų dokumento pavadinimo, datos bei registracijos rekvizitų, jo tekstas nėra išsamus ir konkretus, todėl neatspindi visumos bylai svarbių duomenų. Iš patikrinimo akto turinio teisėjų kolegija negali nustatyti: 1) kada buvo atlikta pareiškėjui suteiktos žemės patikra; 2) ar minėtoje procedūroje dalyvavo pareiškėjas arba jo atstovas (pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas komisijos narys A. K. parodė, kad ribos buvo nustatytos vadovaujantis J. J. dukters paaiškinimais, b. l. 170); 3) kokios aplinkybės (požymiai) įgalino komisiją daryti išvadą, kad dalies žemės pareiškėjas nenaudoja; 4) kurioje Būdų kaimo vietoje yra ši žemė, koks jos plotas. Tinkamo atsakovo priimto administracinio sprendimo pagrindimo nėra ir Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriaus 2008 m. spalio 29 d. posėdžio, kuriame svarstyta dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo pagal paskirtį, protokole (b. l. 74).
Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.) – įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze (C-395/00), 51 p.).
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikrinamu atveju administraciniam teismui nebuvo pateikta objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti apie pareiškėjui nepalankaus valdžios institucijos sprendimo priėmimo motyvus. Taip pat nėra jokių įrodymų, paneigiančių skundo ir apeliacinio skundo teiginius, jog administracinės procedūros metu atsakovas neužtikrino pareiškėjo teisės būti išklausytam, t. y. susipažinti su tarpiniais (procedūrinio pobūdžio) dokumentais, duoti paaiškinimus ir pastabas dėl ginčytinų aplinkybių. Vertinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, šie individualaus administracinio akto trūkumai yra esminiai. Todėl apskųstoji Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-07-14458 dalis ir ją patvirtinęs Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimas naikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 str.).
Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. ABTĮ 39 straipsnio 2 dalyje už apeliacinį skundą nustatytas 50 litų žyminis mokestis. Kaip matyti, J. J., kreipdamasis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, sumokėjo 133 litus (b. l. 182), dėl šios priežasties jam grąžintina 83 litų žyminio mokesčio permoka, 2010 m. gruodžio 1 d. pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 02-07-14458 „Dėl piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, sąrašo tvirtinimo“ dalį, patvirtinusią Piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį Birštono savivaldybėje, sąrašo 3 punktą, nustatantį, kad J. J. nenaudoja 1,54 ha žemės sklypo Birštono vnk. ir Būdų k.
Grąžinti J. J. (mokėtoja J. M. M.) 83 (aštuoniasdešimt trijų) litų žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2010 m. gruodžio 1 d. pavedimu.
Sprendimas neskundžiamas.