Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-79-434/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
1-79-434/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Nukentėjusysis
A. S.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Baudžiamoji byla Nr.1-79-434-2022Teisminio proceso Nr.1-01-1-21840-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.;2.1.14.;2.1.15.1.1.;2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.;2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Bajorūnui,gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,nukentėjusiajam A. S.,specialistui G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini)k., lietuvis, LR pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021-07-02 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, kilusio konflikto su A. S. metu, tyčia vieną kartą trenkdamas A. S. į veidą, pastumdamas A. S. ir jam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip du kartus spirdamas A. S. į kojas, sužalojo A. S., padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio viršutinio galo lūžį, taip nukentėjusiajam A. S. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltu kaltinamasis prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną kaimynės prašymu padarė viščiukams gardelį, kurį paliko kieme ir apie 14 val. nuėjo į savo namus pavalgyti. Per langą pamatė, kaip kaimynas A. S. tą gardelį nuvilko į kitą vietą. Išėjęs į lauką atsisėdo ant laiptų ir ėmė rūkyti. Prie jo priėjęs šalia atsisėdo ir A. S., kuris buvo neblaivus. Jis ėmė jo klausti, kodėl jis toks nusiminęs, tada jis jo paklausė, kodėl nuvilko dėžę. A. S. ėmė jam sakyti, kad jis neleis laikyti to viščiukų gardelio ant jo žemės. Taip jie susiginčijo. Besiginčijant jis jam trenkė ranka į nosį, nuo ko šis atsilošė aukštielninkas. Tada jis atsistojęs priešais jį ėmė sakyti, kad dabar jam bus blogai, todėl jis jį pastūmė, nuo ko A. S. pargriuvo, tačiau atsikėlęs nuėjo link savo buto laiptų, tačiau ant laiptų pargriuvo ant šono, kėlėsi ir vėl sudribo. Jis jo nespardė, o nuėjo pas save į namus. Ten turėjo butelį alaus ir išgėrė kokias 4-5 stiklines. Tada vėl išėjo į lauką ir pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai ir greitoji. Kai jis nukentėjusįjį pastūmė, šis nugriuvo ant pievutės, t.y. gražiai nušienautos žolės. Kaip nukentėjęs krito nuo laiptų, jis nematė, tai yra jo samprotavimas apie tai, kaip nukentėjusiajam galėjo lūžti koja. Po pertraukos teismo posėdyje parodė, kad nukentėjęs griuvo du kartus ant lauko laiptų. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu ir praeitame posėdyje nurodė kitokias įvykio aplinkybes, negali paaiškinti. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka atlyginti.

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusiojo A. S. parodymais, iš tiesų tą dieną buvo neblaivus, nes pas kitą kaimyną gėrė alaus. Grįžęs į kiemą pamatė ant laiptų sėdintį kaimyną A. V., prie kurio atsisėdęs šalia ėmė jį kalbinti. Su juo bekalbant susipyko dėl tos viščiukų dėžės. A. V. jam ėmė sakyti, kad išdaužys jam dantis ir trenkė iš alkūnės į veidą, pataikė tiesiai į burną. Kai jis atsistojo, tada kaltinamasis jį pastūmė, nuo ko jis pargriuvo ant pievos. A. V. jį ėmė spardyti į kojas. Spyrė kelis kartus. Tada jis pajautė, kad nebevaldo kairės kojos, todėl prie savo laiptų nušliaužė rankų pagalba. Į savo butą taip pat nušliaužė, laiptais pasikeldamas rankomis, pasiėmęs telefoną paskambino pagalbos telefonu ir vėl nušliaužė atgal į laiptinę. Kai atvyko greitoji ir policijos pareigūnai, jis sėdėjo jų laukdamas jau laiptinėje. Kai jį išsivežė greitoji, dar kaltinamasis sėdėdamas tyčiojosi, neva jis moka gerai apsimesti. Jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę tą pačią dieną, tačiau koją galėjo operuoti tik po 10 dienų, nes ji buvo labai ištinusi. Ir dabar dar vaikšto su ramentais, nes koją dar skauda. Prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Įvykio metu A. V. buvo neblaivus, tai matėsi iš jo elgesio, nes tik būdamas neblaivus jis ima kabinėtis.

Liud. L. D. parodymais, jis dirba Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK tyrėju. Liepos mėnesio pradžioje dirbo su kolega, kai gavo pranešimą dėl įvykusio konflikto tarp dviejų vyriškių ir kad vienam yra lūžusi koja. Nuvyko nurodytu adresu į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur rado vieną vyriškį, gulintį laiptinėje, o kieme buvo įtariamasis, kuris neneigė 1 kartą trenkęs nukentėjusiajam į veidą ir 1 kartą spyręs jam į sėdmenis. Nukentėjusiojo neapklausė, nes jį išsivežė greitoji med. pagalba, tačiau jis sakė, kad kaimynas smurtavo prieš jį ir sulaužė koją. Sakė, kad kaimynas jam spyrė į kojas.

Liud. Z. Ž. parodymais, tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį pažįsta, nes jie abu yra jos kaimynai, kadangi jie visi gyvena tame pačiame name. Datos nepamena, tai buvo pernai metų vasarą, paties įvykio nematė, tik per savo buto langą matė, kaip A. S. ropojo per pievą link savo buto, o už jo einantį V., kuris tuo metu A. S. nieko nedarė, tik vis klausė, kur jo alaus pūslė. Po to, kai A. S. grįžo iš ligoninės į namus, jis jai sakė, kad abu su A. V. susipyko, o šis jam vieną kartą trenkė į veidą, nuo ko jis nugriuvo ant žemės, o tada jam spardė į koją.

Specialisto G. S. paaiškinimu, iš tiesų toks sužalojimas galimas tiek suduodat smūgius į koją, t.y. spardant, tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, t.y. kokį akmenį, briauną ar pan., tačiau griūnant ant lygaus paviršio pievos, tokios traumos patirti negalima, nes toks sužalojimo mechanizmas negalimas. Kad lūžtų kojos kaulai, smūgiai ar smūgis turi būti stiprus.

Kaltinamojo kaltę, be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų ir specialisto paaiškinimų, pagrindžia ir rašytiniai bylos duomenys: tarnybinis pranešimas (b.l.1, 1 t.), iš kurio matyti, kad policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)r., kaimynas sumušė pranešėją, galimai sulaužė koją, o nuvykus į vietą rastas ant laiptų sėdintis A. S., kuris paaiškino, kad jį sumušė kaimynas A. V., o atvykę greitosios pagalbos medikai nukentėjusįjį išsivežė į ligoninę; nukentėjęs paaiškino, kad konflikto su kaimynu metu šis jam trenkė į galvą, po ko jis nugriuvo ant žemės, tada jį A. V. spardė kojomis ir taip sužalojo kairę koją, A. S. nustatytas 2,56 prom. girtumas, o A. V. – 0,99 prom.; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.14-19, 1 t.), iš kurio matyti, jog buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini) r., nurodyta, kad kiemo danga auganti žolė; tarnybinis pranešimas (b.l.20, 1 t.), iš kurio matyti, kad pareigūnai pateikė „Body“ kameros įrašus nuo 2021-07-02 15:15:00 iki 2021-07-02 15:45:00, pateikti gauti vaizdo įrašai, kurie buvo apžiūrėti (b.l.23-27, 1 t.) ir aprašyti vykę pokalbiai tarp pareigūnų ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo; specialisto išvada (b.l.67, 1 t.), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam A. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šleivikkaulio viršutinio galo lūžis, kuris galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2021-07-02; sužalojimas galėjo būti padarytas spardant, jis padarytas ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Visų šių įrodymų visumos pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagrįsti. Jo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, tyčia spardydamas ant žolės pargriuvusį nukentėjusįjį, taip jį nesunkiai sužalojo.

Nors kaltinamasis teismo posėdyje neigia spardęs nukentėjusįjį, teigdamas tik vieną kartą jam trenkęs ranka į veidą, tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jie vertinami siekimu išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, dėl ko atmetami.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjęs tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams parodė, kad kaltinamasis jam vieną kartą ranka trenkė į veidą, o pargriuvusį ant žemės – kojomis spardė į kojas, dėl ko jis nebegalėjo pajudinti kairės kojos ir iki savo buto nušliaužė. Tai užfiksuota ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b.l.1, 1 t.), tą teismo posėdyje patvirtino ir apklaustas liudytoju į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas L. D., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjęs jiems sakė, jog kaimynas smurtavo prieš jį ir spardydamas į kojas sulaužė jam koją. Tai patvirtina ir pareigūnų įvykio metu turėtos „Body“ kameros vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vienas pareigūnas eina prie kitų durų stovinčio kolegos, policijos pareigūnas sako, kad jam pasakojo A. S., kaip šliaužiantį jį spardė. Kad būtent jį nugriuvusį ant žemės kaltinamasis spardė į kojas, dėl ko jis pajuto stiprų skausmą kairėje kojoje ir nebegalėjo atsistoti, dėl ko iki buto nušliaužė, jis patvirtino tiek du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l.37-38,59-60, 1 t.), tiek teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjęs parodė, kad kaltinamasis jam į kojas spyrė kelis kartus. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir specialisto išvada (b.l.67, 1 t.), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam A. S. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio ir šleivikkaulio viršutinio galo lūžis, kuris galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2021-07-02; sužalojimas galėjo būti padarytas spardant, jis padarytas ne mažiau dviejų bukų trauminių poveikių pasekoje, dėl ko nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nesunkiai. Ir nors kitoje specialisto išvadoje (b.l.72, 1 t.) nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas jį pastūmus ir nuo pastūmimo griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas specialistas G. S. patvirtino, jog tokiu atveju nukentėjęs griūdamas turėjo atsitrenkti į kažkokį daiktą: akmenį, kokio daikto briauną ir pan. Taip pat jis patvirtino, kad nugriuvus ant žolės, toks sužalojimo mechanizmas nėra galimas. Tuo tarpu jokių duomenų, kad nukentėjęs griūdamas ant žolės būtų atsitrenkęs į kokį kietą daiktą, byloje nėra. To neteigia nei pats kaltinamasis. Jis teismo posėdyje patvirtino, kad po to, kai jis sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą ir jį pastūmė, šis pargriuvo ant gražiai nupjautos žolės. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų įvykio vietos foto nuotraukų taip pat matyti, kad šalia namo laiptų kiemo danga yra žolė ir joje jokių objektų, į kuriuos būtų galėjęs atsitrenkti griūdamas nukentėjęs, nėra. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu bandė teigti, kad nukentėjęs nugriuvo nuo laiptų ir taip galimai susižalojo koją, tačiau po to patvirtino, kad jis to nematė ir tai yra tik jo paties pasvarstymai. Ir nors po pertraukos teismo posėdyje jis ėmė teigti, kad nukentėjęs du kartus nugriuvo ant lauko laiptų, tačiau tokių jo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, gi priešingai, byloje esantys duomenys tokius jo paaiškinimus paneigia. Ir nors kaltinamasis teismo posėdyje neigia iš viso spyręs nukentėjusiajam, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs kitokias aplinkybes. Tuo po įvykio liepos 3 d. apklausiamas tyrėjos tuomet jis teigė, kad nukentėjusiajam vieną kartą ranka trenkė į galvą, į priekinę galvos dalį, gal dantis, nes prasikirto dešinę ranką, o po to, kai jis jį pastūmė, nuo ko šis atsisėdo ant pievos, jam, keturiom einančiam į namus, įspyrė į sėdmenis (b.l.124, 1 t.). Tas pačias aplinkybes jis įvykio dieną buvo nurodęs ir atvykusiems policijos pareigūnams. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju policijos pareigūnas L. D. patvirtino, kad įtariamasis neneigė sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą ir vieną kartą įspyręs jam į sėdmenis. Kad kaltinamasis savo parodymuose nėra nuoseklus, patvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė spyręs nukentėjusiajam einančiam į namus keturiomis, tuo tarpu teismo posėdyje jis jau ėmė teigti, kad po to, kai jis pastūmė nukentėjusįjį ir šis pargriuvo ant pievos, tačiau jis atsikėlė ir nuėjo į namus. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad po to, kai jam, pargriuvusiam ant pievos, kaltinamasis spardė į kojas, po ko jis pajuto stiprų skausmą kairėje kojoje ir nebegalėjo paeiti, o į namus paršliaužė, patvirtino ir apklausta liudytoja Z. Ž.. Ji tiek ikiteisminio tyrimo metu (b.l.92-93, 1 t.), tiek teismo posėdyje patvirtino pro savo buto langą mačiusi, kaip A. S. pieva ropoja link namų. Tai paneigia kaltininamojo parodymus apie tai, kad neva nukentėjęs, atsikėlęs nuo pievos, nuėjo į namus ir du kartus griuvo ant lauko laiptų. Visa tai rodo, kad kaltinamasis, duodamas tokius nenuoseklius parodymus, siekia išvengti atsakomybės už padarytą veiką. Tokius jo nenuoseklius parodymus paneigia visi virš išvardinti ir aptarti byloje surinkti įrodymai, dėl ko kaltinamojo iškelta gynybos versija atmetama. Ir nors kaltinamasis teismo posėdyje taip pat ėmė teigti įvykio metu buvęs blaivus, o išgėręs tik po įvykusio konflikto, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, ką patvirtina ir jam atvykusių policijos pareigūnų nustatytas 0,99 prom. girtumas. Nukentėjęs patvirtino, kad kaltinamasis buvo neblaivus konflikto metu, todėl kaltinamojo parodymai apie tai, kad jis išgėrė tik po įvykio, atmetami.

Tuo būdu, esant visiems šiems virš išvardintiems ir aptartiems įrodymams, kaltinamojo kaltė dėl jam inkrimuoto šio nusikaltimo padarymo, yra neginčijamai įrodyta.

A. V. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (LR BK 11 str. 3 d.).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jo atsakomybę lengvinačių aplinkybių nenustatyta.

Praeityje jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra (duomenys neskelbtini).

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, t.y. kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – yra pensininkas.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, A. V. skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo. LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Nukentėjusiojo paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų A. S. buvo nesunkiai sužalotas, t.y. jam buvo sulaužyta kairė koja, dėl ko jis patyrė fizinius skausmus, taip pat nepatogumus, nes dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, ilgai turėjo vaikščioti su ramentais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, sužalojimo pasekmes, t.y. kad A. S. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, pragyvena iš gaunamos nedidelės (duomenys neskelbtini).

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei tokios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nustatant jo dydį 700 eurų (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 103, 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas

Į atliktą bausmę jam įskaityti dvi paras, išbūtas sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu keturias laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Priteisti iš A. V. A. S. 700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. V. 35,84 eurus proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme Biržų rūmuose.

Teisėja Nida Solovjovienė