- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-104-366/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45358-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Meidus, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- N. S.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Meidaus ir Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-02-01 nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į N. S. paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūta viena para.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalies iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir N. S. nustatyta galutinė bausmė – 90 (devyniasdešimties) parų areštas, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš N. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę - 400 Eur (keturis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. S. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantį L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta koncentracija 3,32 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniu skundu nuteistasis N. S. prašo švelninti skirtą bausmę: taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nesant galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, prašo skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnyje numatyta tvarka. Nuteistasis teigia, kad teismo paskirta bausmė yra neadekvati. Jo manymu, skirdamas bausmę, teismas turėjo įvertinti tai, kad augina du vaikus, L. S. šiuo metu nedirba ir jis (t.y. N. S.) yra vienintelis šeimoje gaunantis pastovias pajamas, kurių gali netekti atliekant 90 parų arešto bausmę. Atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas nusikaltimas nesunkus, nesukėlęs sunkių padarinių, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Teismas, jo manymu, turėjo įvertinti ar paskirta bausme nebus pažeista didesnė vertybė – mažamečių vaikų interesai. Bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Jeigu teismas nesutiktų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą. Sutinka, kad bausmė būtų griežtinama su sąlyga, kad jos vykdymas bus atidėtas BK 75 straipsnyje numatyta tvarka ir tvirtina, kad yra visos sąlygos šio straipsnio taikymui. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti,
prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmetamas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį neginčija, apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės klausimas, todėl aukštesnės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis pirmiausia prašo bausmę švelninti taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nesant galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, prašo skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti BK 75 straipsnyje numatyta tvarka. Už vairavimą kelių transporto priemonę esant apsvaigusiam nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikomas tuomet, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o BK 75 straipsnis gali būti taikomas tuomet, kai asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, vienu atveju apeliantas prašo arba bausmę švelninti ir skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą (šiuo atveju pagal BK 42 straipsnyje įtvirtintą bausmių sąrašą pačią švelniausią bausmę - laisvės apribojimą), arba griežtinti ir skirti griežčiausią – terminuotą laisvės atėmimą, kurios vykdymą atidėti. Abu prašymai pagrįsti tais pačiais argumentais – atliekant su laisvės atėmimu susijusią bausmę, gali netekti darbo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad abejais atvejais baudžiamąją atsakomybę švelninantys įstatymai taikomi tik tuo atveju, kai įvertinus asmens bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, galima daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant mažesnius jo teisių suvaržymus. Išanalizavusi bylos medžiagą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai, keisti bausmę pagal apelianto prašymus nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pateikdamas išsamius bausmės individualizavimo motyvus. Teismas pripažino ir skirdamas bausmę įvertino vieną N. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu). Padarytas nusikaltimas tyčinis, priskiriamas nesunkų nusikaltimų kategorijai. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę - anksčiau du kartus teistas, vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, įvertino N. S. nustatytą girtumo laipsnį (kraujyje buvo rasta koncentracija 3,32 promilės etilo alkoholio) bei tai, kad jis vairavo transporto priemonę kelyje, kuriame yra gana didelis eismo intensyvumas. N. S. naują analogišką nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei porai mėnesių po to, kai buvo nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžiu, pažeisdamas nuosprendžiu paskirto draudimo bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Šios aplinkybės rodo, kad N. S. iš ankstesnių teistumų nesimoko ir nelinkęs taisytis, todėl taikyti jo atžvilgiu bet kokį baudžiamąją atsakomybę švelninantį įstatymą yra netikslinga. Pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo N. S. skiriamą bausmę, paskirta arešto bausmė, kurios trukmė mažesnė nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vidurkis, nėra per griežta, juolab kad ji švelninta BK 64¹ straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galutinė 90 parų arešto bausmė nustatyta subendrinus šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę su minėtu 2017-07-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi. Taikant bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 64 ir 65 straipsniuose, pažeidimų nenustatyta. Laikyti skirtą arešto bausmę per švelnia ir keisti ją į laisvės atėmimą atidedant jo vykdymą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo, juolab kad teisės pažeidimus linkęs daryti asmuo neįtikina teismą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atliekant su laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą, neteks darbo ir dėl to nukentės šeimos nariai, tačiau atkreipiamas nuteistojo dėmesys į tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, interesą išvengti neigiamų pasekmių, už kurių atsiradimą atsakingas jis pats. Be to, kaip jau minėta, N. S. padarė nusikaltimą, neatlikęs bausmės, skirtos Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017-07-07 nuosprendžiu už analogiško nusikaltimo padarymą ir tai rodo, kad jis žinojo apie galimas tokio elgesio pasekmes, tačiau išvadų nepadarė.Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-02-01 nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro R. B. apeliacinį skundą atmesti.