Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-493-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
1A-666-493-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Regina Majauskienė, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
M. M., A. A.
Nukentėjusysis
I. M.
Civilinis ieškovas
I. M.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis, Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-493/2011

Teisėjas Romaldas Šuliokas (Proceso Nr. 1-61-2-00027-2010-2)

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičius, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo M. M. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistojo A. A. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. M. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas septynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė M. M. vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius LR BK 92, 85, 87 str., M. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir paskirta jam auklėjamojo poveikio priemonė- 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kurie turi būti atlikti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių - įpareigojimas elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto, jei tai nesusiję su dirbamu darbu pagal darbovietės pateiktas pažymas ar gydymąsi sveikatos apsaugos sistemos įstaigose, uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos sutikimo keisti gyvenamąją vietą.

A. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas septynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė A. A. vieneri metai du mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikius LR BK 92, 85, 87 str., A. A. laisvės atėmimo dalyje vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir paskirta jam auklėjamojo poveikio priemonė- 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, kurie turi būti atlikti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių - įpareigojimas elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto, jei tai nesusiję su dirbamu darbu pagal darbovietės pateiktas pažymas ar gydymąsi sveikatos apsaugos sistemos įstaigose, uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos sutikimo keisti gyvenamąją vietą.

Solidariai priteista iš M. M. ir A. A. nukentėjusiajam I. M. 3000,00 Lt (trys tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškovui I. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o klausimas dėl šio ieškinio dalies dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje- prie Šventosios upės, Upninkų sen., Jonavos r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. A., nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, kitų žmonių akivaizdoje, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamasis itin įžūliai, be aiškios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų įstūmė nukentėjusįjį I. M. į upę ir bendrais su A. A. veiksmais, kojomis įspyrė jam ne mažiau kaip penkis kartus į nugarą, krūtinę, kaklą, tuo bendrais su A. A. veiksmais padarė nukentėjusiajam I. M. poodines kraujosruvas nugaroje, krūtinėje, kakle, plėštinę žaizdą kairės pėdos pirmame piršte, tai yra nesunkiai sutrikdė I. M. sveikatą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., LR BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 15 d. apie 18.00 val. viešoje vietoje - prie Šventosios upės, Upninkų sen., Jonavos r., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., nesant jokių asmeninio pobūdžio motyvų, kitų žmonių akivaizdoje, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, demonstruodamas elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, niekinantį požiūrį į aplinkinius, elgdamasis itin įžūliai, be aiškios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų įstūmė nukentėjusįjį I. M. į upę ir bendrais su M. M. veiksmais, kojomis įspyrė jam ne mažiau kaip penkis kartus į nugarą, krūtinę, kaklą, tuo bendrais su M. M. veiksmais padarė nukentėjusiajam I. M. poodines kraujosruvas nugaroje, krūtinėje, kakle, plėštinę žaizdą kairės pėdos pirmame piršte, tai yra nesunkiai sutrikdė I. M. sveikatą bei tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. M. savo apeliaciniu skundu prašė Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą išnagrinėti išsamiai. Apeliantas savo skunde nurodė, jog jis su teismo sprendimu nesutinka. Nukentėjusysis pats sukėlė konfliktą, būdamas neblaivus, užpuolė jo draugą A. A.. Fizinės jėgos prieš nukentėjusįjį nenaudojo, o nepriklausomai nuo savo valios tapo konflikto dalyviu. Nuteistasis nurodė, kad jis tik padėjo gintis draugui, nors nukentėjusysis žodžiu jam grasino. Apylinkės teismas neatsižvelgė, kad nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs, keitė savo ieškininius reikalavimus. Nuteistasis nurodė, kad jis neteistas, lanko Jonavos politechnikos mokyklą, tačiau teismas nenustatė jokių lengvinančių aplinkybių.

Nuteistasis A. A. savo apeliaciniu skundu prašė Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas savo skunde nurodė, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes – tai, kad anksčiau neteistas, įvykio metu buvo blaivus, mokosi, nebuvo konflikto iniciatorius. Konfliktą sukėlė pats nukentėjusysis, jį nuteistasis gindamasis pastūmęs, smurto nenaudojo, apie jo sužalojimus nieko pasakyti negali. Nukentėjusysis nenuoseklus, keitė ieškininius reikalavimus. Nuteistojo nuomone, nukentėjusysis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo M. M. ir A. A. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistieji ginčija kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau iš skundų konteksto taip pat matyti, kad nesutinka su paskirtomis bausmėmis bei kai kurių aplinkybių nepripažinimo atsakomybę lengvinančiomis, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.). Nuteistųjų apeliaciniai skundai savo motyvais yra tapatūs, todėl nagrinėtini bendrame kontekste.

Apylinkės teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, jog M. M. ir A. A. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir tinkamai nuosprendyje tai motyvavo.

Nuteistasis M. M. pripažino, jog jis 2010 m. rugpjūčio mėn., jis kartu su draugu A. A. savo įruoštame pliaže už tilto Šventosios upėje, plaukdami pamatė, kad jų įruoštoje vietoje maudosi I. M., ant kranto buvo I. M. draugės Ingrida ir jos sesuo, pavardžių nežino. Juos pamačiusios merginos išėjo iš pliažo. Pats I. M. pamatęs juos nuplaukė į krantą, išlipo iš upės ir ketino išeiti. M. M. ir A. A. pamatę kad sulaužytas jų padarytas lieptas ir manydami, kad lieptą sulaužė I. M., nes prieš dvi valandas jis dar buvo nesulaužytas, liepė jam iš ten išeiti. I. M. išeiti atsisakė, todėl I. M. pastūmė abiejų rankų delnais kelis kartus iš nugaros, o A. A. I. M. pastūmė iš priekio. Kumščiais smūgių I. M. nesudavė, jį stūmė tik rankų delnų apatine dalimi. Nuo pastūmimo I. M. nepargriuvo. Jis pats nematė, ar I. M. susižalojo koją, I. M. kojos nežalojęs. Viskas vyko ant kranto, kai I. M. rengėsi. Upėje niekas I. M. į vandenį nemurkdė, įsitempę jo į vandenį nebuvo. Kai jie apstumdė I. M., toje vietoje daugiau žmonių nebuvo ir niekas to nematė. I. M. apsirengė ir išėjo. Tada jie su A. A. pasiliko toje vietoje ir maudėsi toliau, buvo atplaukęs ir I. P., bet jis atplaukė vėliau, kai I. M. jau nebuvo. Jis vėliau du kartus atsiprašė I. M., tačiau I. M. už šį įvykį iš jo ir A. A. paprašė didelės pinigų sumos. Tokių pinigų neturi. Nuoširdžiai gailisi, kad apstumdė I. M.. Nei jis, nei jo draugas A. A. nespyrė I. M. į nugarą, krūtinę, kaklą, tik jis du kartus pastūmė į nugarą, nuo ko I. M. susvirduliavo, bet nenugriuvo. Jis ir A. A. nebuvo apsvaigę nuo alkoholio. Su civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, nesutinka su neturtinės žalos atlyginimu.

Nuteistasis A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-08-15 su M. M. prie Šventosios upės tilto yra pasidarę maudymosi vietą, plaukiant link savo pliažo pamatė, kad ten yra I. M. ir ant kranto sėdi dvi merginos, kurių jis nepažinojo. Juos pamačiusios merginos atsistojo ir išėjo, pliaže pasiliko tik vienas Irmantas. Daugiau žmonių šiame pliaže nebuvo. Pamatė, kad poilsiavietė nuniokota, sulaužytas lieptas, jis matė, kad lieptą laužė I. M.. Kai jie susitiko, tada I. M. paklausė, ką jis veikia jų pliaže, o I. M. jį agresyviai puolė, todėl jis I. M. pastūmė į pečius. Pastūmus I. M., jis atsitraukė. I. M. pasiėmė savo drabužius ir išėjo, bet buvo palikęs šlepetę, tai dar grįžo ją pasiimti. Matė, kad I. M. yra susižeidęs kojos didįjį pirštą, jam bėgo kraujas. Kas sužalojo nukentėjusįjį, jis nežino. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysiojo I. M. parodymais nustatyta, kad kaltinamuosius pažįsta, nes visi gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2010-08-15 apie 17.00 val. jis kartu I. B., jos seserimi V. S. ir A. S. ir Tomu nuėjo maudytis prie Šventosios upės, esančios Upininkų k., Jonavos r. Jie maudėsi antrame pliaže, ne savivaldybės. Toje vietoje, kur jie maudėsi, nebuvo nei stalo, nei lieptelio, buvo tik prie medžio pririštas pagalys su grandine, nuo kurios jis ir šokinėjo. Jam beplaukiojant upėje prie jo nuo pirmo pliažo priplaukė A. A. ir M. M. ir pradėjo daužytis, A. S. juos bandė išvaikyti, tačiau kliuvo ir jam. A. A. ir M. M. keikėsi visokiais keiksmažodžiais. A. A. ir M. M. pradėjo dviese skandinti jį, t.y. priplaukę murkdyti vandenyje ir vartojo fizinį smurtą, abudu daužė rankomis ir kojomis į galvą, į kaklą ir į nugarą. A. A. ir M. M. buvo jį apsupę, jis negalėjo nuo jų pabėgti, toje vietoje kur vandenyje vyko grumtynės, gylis buvo maždaug apie 4 m. Būnant krante, kartu A. A. ir M. M. jį pastūmė nuo kranto, todėl įkritęs atsitrenkė į akmenį ar kriaukles, jam prakirstas kairės kojos didysis pirštas iki kaulo. Mušė jį iš pradžių vandenyje, vėliau ir ant kranto. Tai vyko apie 10 min., nes 18.00 val. atvyko policija, kurią iškvietė V. S.. Jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą

Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad 2010-08-15 ji, jos vyras A. S., sūnėnas T. T., sesuo I. B. ir I. M. maudėsi Šventosios upėje. Besimaudant prie jų priplaukė M. M. su draugu. M. M. išlipo iš upės į krantą, priėjo prie jos vyro A. S., pradėjo garsiai rėkti, kas jiems leido čia maudytis, kilo konfliktas. M. M. I. M. du kartus trenkė per nugarą, įstūmė į vandenį. Ji visko nematė, nes rinko daiktus. Vienu momentu matė, kaip M. M. laikė I. M. galvą po vandeniu. O I. P. irgi plūduriavo vandenyje. Visko nematė, nes rinko daiktus. Mano, kad A. A. nieko nedarė. Visi pasišalino, nes bijojo problemų. Jos sesuo jau ankščiau yra turėjusi problemų su M. M.. Ji iškvietė policiją.

Liudytojos I. B. parodymais nustatyta, kad 2010-08-15 ji, jos draugas I. M., sesuo V. S., sesers vyras A. S. ir jos sesers vyro sūnėnas T. T. buvo prie Šventosios upės. Sesuo, jos vyras A. S. ir jo sūnėnas T. T. išlipo trise į krantą iš upės, o ji liko su draugu I. M.. Nuo tilto pusės link jų atplaukė A. A. su drauge, M. M. ir I. P.. M. M. ir A. A. išlipo į krantą kartu su drauge, o I. P. pasiliko maudytis vandenyje. M. M. pradėjo kabinėtis. M. M. neleido I. M. išlipti iš vandens, pradėjo jį skandinti, murkdyti, stumdyti. M. M. paėmė I. M. už sprando, trenkė per nugarą, galvą, įžeidinėjo. Toliau nemačiusi kaip vyko, nes pasišalino ir bėgo iki I. M. tėvo namų prašyti pagalbos. Buvo iškilusi reali grėsmė, anksčiau yra turėjusi su M. M. problemų, nenorėjo su jais konfliktuoti. Jokio liepto, kur jie maudėsi nebuvo.

Liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad 2010-08-15 jis, T. T., I. B., V. S. ir Irmantas nuvažiavo maudytis į Šventosios upę, Upninkų k., Jonavos r. Jiems besimaudant prie upės atėjo du jaunuoliai, o kiti du jaunuoliai atplaukė. Mano, kad atplaukė kaltinamieji, gerai jų nepažįsta, nes neseniai gyvena (duomenys neskelbtini). Vienas, išlipęs iš vandens, nieko jam nesakęs, trenkė. Jis, nenorėdamas konfliktų ir muštis, pasišalino ir daugiau nieko nematė.

Tiek nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tiek bylos rašytiniais įrodymais - 2010-08-17 nukentėjusiojo I. M. privataus kaltinimo skundu, kaltinant A. A. ir M. M. pagal LR BK 140 str. 1 d.; specialisto išvada Nr.G2148/10(02), teismo 2010-09-28 nutartimi privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo I. M. skundą nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymu kaltinamiems asmenims A. A., M. M. nutraukti ir bylos medžiagą perduoti prokurorams; specialisto išvada Nr.G-3286/10(02) nustatyta, kad I. M. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kt. neginčijamai įrodymų visete pagrįstai patvirtina, jog M. M. ir A. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.. Nukentėjusysis, liudytojai, specialistai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, todėl abejoti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, priešingai nei nuteistųjų parodymais, kurių atsakomybė dėl parodymų nesaisto, tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. M. ir A. A. pozicija - neigti kaltę - yra jų gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir skirdamas M. M. ir A. A. bausmių dydį, konstatavo, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Tai, kad abu nuteistieji mokosi ir įvykio metu buvo blaivūs, nėra aplinkybėmis, kurios pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis. Duomenų, kad nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius ar nuo jo neteisėtų veiksmų nuteistieji turėjo gintis, byloje taip pat nenustatyta, o nukentėjusiojo parodymai, mažinant civilinio ieškinio reikalavimus neturtinės žalos dydžio dalyje, jokia forma ar apimtimi negali būti pripažįstami, kaip nenuoseklūs.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes M. M. ir A. A., visas aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jiems skiriant auklėjamojo poveikio priemonės (LR BK 92 str.) - elgesio apribojimus ir nemokamus auklėjimo pobūdžio darbus. Dar labiau švelninti jiems paskirtas bausmes, atsižvelgiant į jų apeliacinių skundų motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Įvertinus išdėstytą ir bylos visus duomenis, akivaizdu, kad visi įrodymai buvo pilnai ištirti ir tinkamai įvertinti teisme įstatymų nustatyta tvarka, abejonių dėl nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų nekelia, todėl nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti ir jų apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų M. M. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Regina MajauskienėRomualdas Lincevičius