- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-391-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01445-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- D. L., akcinei bendrovei SEB bankas
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei S. L., tretiesiems asmenims D. L., akcinei bendrovei SEB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolės padalinimo, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės S. L. priešieškinį ieškovui R. L., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankas dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. L. ieškinyje teismo prašė nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės S. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes L. ir T., nepilnamečių dukrų D. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. L., priteisti iš R. L. nepilnametėms dukroms išlaikymą po 135 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų sumų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti S. L., padalinti santuokos metu įsigytą turtą, nustatyti naudojimosi turtu tvarką, po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB bankas pagal kredito sutartį pripažinti solidaria R. L. ir S. L. prievole, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė S. L. priešieškinyje teismo prašė jos ir ieškovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų D. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina S. L., priteisti iš R. L. materialinį išlaikymą vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą 3 203,70 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki priešieškinio pateikimo dienos, nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams tėvo priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarkytų S. L., nustatyti, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas ieškovas į atsakovės sąskaitą perveda ne vėliau kaip iki mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, dvidešimtos dienos, padalinti santuokoje įgytą turtą, nustatyti uzufruktą atsakovei, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, iki jų pilnametystės naudotis (gyventi) ieškovui nuosavybės teisėmis priteistame kambaryje, nutraukiant santuoką, pripažinti, kad S. L. ir R. L. prievolė AB SEB bankas dėl kredito grąžinimo pagal kredito sutartį yra solidari, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes, nepilnamečių vaikų D. L. ir V. L. gyvenamąją vietą nustatė kartu su S. L., nustatė R. L. bendravimo su vaikais tvarką be apribojimų, priteisė iš R. L. nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 155 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2016-04-27) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 2 539,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė S. L., padalino santuokoje įgytą turtą, nustatė buto naudojimosi tvarką, po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su kreditoriumi AB SEB bankas pagal kredito sutartį pripažino solidaria R. L. ir S. L. prievole, priteisė iš S. L. 545,38 Eur bylinėjimosi išlaidas R. L., likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš R. L. 140,83 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo jam palikti pavardę „L.“, o atsakovei ikisantuokinę pavardę „T.“. Vadovaudamasis CK 3.69 straipsniu, numatančiu, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų, teismas sprendė, kad ieškovo prašymas nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu atsakovė S. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą dalyje, kuria teismas nusprendė po santuokos nutraukimo palikti atsakovei S. L. pavardę „L.“ ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą po santuokos nutraukimo palikti jai jos pasirinktą iki santuokos turėtą pavardę „T.“ patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, priimdamas sprendimą skundžiamojoje dalyje, neatskleidė bylos esmės, jog sutuoktinis gali pats apsispręsti pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę ir dėl to netinkamai taikė CK 3.69 str. 1 d. įtvirtintą materialinės teisės normą. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimą po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „T.“, kurį ieškovas reiškė atsižvelgdamas į atsakovės apsisprendimą nutraukus santuoką pasilikti minėtą pavardę, nepagrįstai nusprendė palikti atsakovei S. L. pavardę – „L.“, nes atsakovė ne kartą atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinyje pasisakė, kad nori pasilikti iki santuokos turėtą pavardę.
1.2. Ieškovo ir atsakovės prašymai dėl po santuokos nutraukimo pasirenkamų pavardžių yra susieti su teismo pareiga tinkamai išspręsti procesinių dokumentų priėmimo klausimą, kad procesiniuose dokumentuose būtų tinkamai pasisakyta dėl sutuoktinių apsisprendimo, kokias jie nori po santuokos nutraukimo pasilikti pavardes, nes teismui priėmus šalių procesinius dokumentus, teismas turi pareigą priimti byloje galutinį sprendimą dėl visų ieškovo ir atsakovės reikalavimų. Priimtas atsakovės priešieškinis, kaip ir ieškovo ieškinys, teismo turėjo būti išnagrinėtas dėl visų prašymų. Tačiau teismas spendimą skundžiamojoje dalyje priėmė visiškai be motyvų, o tai yra absoliutus pagrindas sprendimą šioje dalyje pripažinti negaliojančiu. Teismas sprendime pasisakė tik dėl ieškovo prašymo palikti jam pavardę „L.“, o atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „T.“, tačiau nenurodė, kodėl atmeta pačios atsakovės prašymą po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių buvusių sutuoktinių pavardžių palikimo po santuokos nutraukimo klausimą, taikymo ir aiškinimo.
8. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas prašo jam palikti pavardę „L.“, o atsakovei ikisantuokinę pavardę „T.“, tokį prašymą, vadovaudamasis CK 3.69 straipsniu, atmetė kaip nepagrįstą.
9. Apeliantė (atsakovė) S. L., nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nusprendė palikti atsakovei santuokinę pavardę, nes atsakovė ne kartą atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinyje pasisakė, kad nori pasilikti iki santuokos turėtą pavardę.
Dėl asmens teisės pasirinkti pavardę po santuokos nutraukimo
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas ginčas tarp šalių (ieškovo R. L. ir atsakovės S. L.) dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo. Ieškovas R. L. patikslintame ieškinyje, be kita ko, prašė teismo nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės S. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti pavardes „L.“ ir „T.“.
11. Atsakovė S. L. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimu, kad po santuokos nutraukimo ieškovui liktų pavardė „L.“, sutinka, o sau pasirenka ikisantuokinę pavardę „T.“. Be to, atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriame taip pat nurodė analogiškai.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas prašo palikti jam pavardę „L.“, o atsakovei ikisantuokinę pavardę „T.“, tačiau vadovaudamasi CK 3.69 straipsniu, numatančiu, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų, sprendė, kad ieškovo prašymas nepagrįstas.
13. Buvusių sutuoktinių pavardės pasirinkimo klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.69 straipsnyje. Pagal minėto straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ši norma suteikia teisę kiekvienam sutuoktiniui apsispręsti, kokią pavardę jis pasiliks nutraukęs santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę. Savo apsisprendimą dėl pavardės būtina nurodyti ieškinyje (prašyme) dėl santuokos nutraukimo (CPK 382 straipsnio 7 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kokias pavardes sutuoktiniai turės išsituokę, taip pat nurodoma ir teismo sprendime nutraukti santuoką. Šiam apsisprendimui kito sutuoktinio sutikimo nereikia, išskyrus atvejį, numatytą CK 3.69 straipsnio 2 dalyje.
14. CK 3.69 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, nustatanti to paties straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtį. Ši norma numato tam tikrą sankciją sutuoktiniui, kuris teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta remiantis CK 3.60 straipsniu. Tokiu atveju kitas sutuoktinis turi teisę prašyti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Toks teisinis reglamentavimas, kartu ir reikalavimo teisė grindžiama būtinumu apginti nekalto sutuoktinio interesus, kurie gali būti pažeisti labai įvairiai. Tokiu atveju kalto sutuoktinio teisė nutraukus santuoką pasilikti santuokinę pavardę priklauso nuo kito sutuoktinio valios. Tačiau kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti uždrausti kaltam sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, jeigu yra bendrų vaikų – tokiu atveju skirtingos tėvų pavardės galėtų pažeisti vaikų interesus. Tokios teisės sutuoktinis neturi ir kai kaip santuokinė pavardė pasirinkta kalto sutuoktinio pavardė: kalto sutuoktinio pavardė įgyta gimstant ir niekas negali uždrausti ją turėti. Tokiu atveju kitas sutuoktinis, nutraukęs santuoką, gali pasilikti ikisantuokinę pavardę. Vadovaujantis šios teisės normos lingvistine prasme, tenkinti aptariamą reikalavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Todėl teismas gali atsisakyti tenkinti tokį prašymą, kai jis aiškiai nepagrįstas.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovo R. L. ir atsakovės S. L. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl CK 3.69 straipsnio 2 dalis, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinų pavardžių, šiuo atveju netaikytina. Nei ieškovas, nei atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo minėtoje dalyje, t. y. dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neskundė. Tiek ieškovas R. L., tiek atsakovė S. L. teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose prašė atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „T.“. Taigi ginčo dėl atsakovei po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės nebuvo ir nėra. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu ieškovas R. L. prieštarautų dėl santuokinės pavardės atsakovei palikimo, santuoką tarp šalių nutraukus CK 3.61 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsakovė turi teisę pati apsispręsti, kokią pavardę ji pasiliks nutraukusi santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę, ir šiam apsisprendimui kito sutuoktinio (ieškovo) sutikimo nereikia. Taip pat pažymėtina, jog atsakovės ikisantuokinė pavardė „T.“ yra įgyta gimstant ir niekas negali uždrausti ją turėti, tai yra atsakovės asmeninė neturtinė teisė, kuri negali būti ribojama.
16. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.69 straipsnį, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, skundžiamoje dalyje nustatant, kad po santuokos nutraukimo ieškovui R. L. paliktina pavardė „L.“, o atsakovei S. L. – „T.“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
17. Apeliantė (atsakovė) S. L. taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė tik dėl ieškovo prašymo palikti jam pavardę „L.“, o atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „T.“, tačiau nenurodė, kodėl atmeta pačios atsakovės prašymą po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę, dėl ko, jos nuomone, sprendimas skundžiamoje dalyje yra be motyvų, o tai yra absoliutus pagrindas sprendimą šioje dalyje pripažinti negaliojančiu CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo motyvų išdėstymo sprendime faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
19. Atsakovė S. L. teismui pateiktame priešieškinyje atskiro reikalavimo dėl šalims paliktinų po santuokos nutraukimo pavardžių nereiškė, o priešieškinyje tik nurodė, kad su ieškinio reikalavimu, jog po santuokos nutraukimo ieškovui liktų pavardė „L.“ sutinka, o sau pasirenka ikisantuokinę pavardę „T.“. Ieškovo R. L. ieškinio reikalavimas dėl po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių sutampa su atsakovės S. L. priešieškinyje išreikšta pozicija dėl po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog, tarp šalių nesant ginčo dėl po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių, pirmosios instancijos teismas faktiškai išsprendė klausimą tiek dėl ieškovo R. L. ieškinio reikalavimo, tiek dėl atsakovės S. L. priešieškinyje išdėstytos pozicijos, nors ir nepagrįstai, vadovaudamasis CK 3.69 straipsnio 2 dalimi, ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Tai, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai skundžiamoje dalyje yra glausti, neteikia pagrindo išvadai, kad visiškai nebuvo atsakyta į ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nevertinti šalių pateikti prašymai, argumentai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo ieškovui R. L. palikta pavardė „L.“, o atsakovei S. L. – „L.“, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo po santuokos nutraukimo palikti ieškovui R. L. pavardę „L.“, o atsakovei S. L. – „T.“.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.