Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. V. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Ž. V. 271,34 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-494/2014 patenkintas jo ir atsakovės Ž. V. prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo jam atiteko 2/3 dalys 69,30 kv.m ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Statybininkų g. 1-1, Nemėžio k., Vilniaus r., o atsakovei Ž. V. atiteko 1/3 dalis buto. Pagal teismo nustatytą buto naudojimosi tvarką jis naudojasi 13,85 kv.m. ir 10,58 kv.m ploto kambariais ir 2,99 kv.m. sandėliuku, o atsakovė naudojasi 17,41 kv.m. ploto kambariu. Bendro naudojimo patalpomis (koridoriumi, vonios kambariu, tualetu, virtuve ir rūsio sandėliuku naudojasi bendrai lygiomis teisėmis ir pareigomis. Nuosavybės dalys ir naudojimosi tvarka įregistruota VĮ Registrų centre. Šalys deklaravo gyvenamąją vietą bute nuo 2004-08-16, jame gyvena ieškovas, atsakovė ir atsakovės motina L. P.. Sūnus sukūrė savo šeimą ir nuo 2013 metų bute negyvena. Faktinė situacija yra tokia, kad atsakovė naudojasi 17,41 kv.m. ploto kambariu su balkonu, o jos motina naudojasi ieškovui priklausančiu 10,58 kv.m. kambariu, nes nenori gyventi su dukra. Atsakovė, įgyvendindama savo, kaip buto bendrasavininkės teises, visiškai ignoruoja su tuo susijusias pareigas – nemoka jokių jos daliai tenkančių buto išlaikymo mokesčių. Atsakovės motina L. P. yra pensininkė, jos pajamos kuklios, tačiau prisideda prie komunalinių išlaidų apmokėjimo, o atsakovė jokių mokesčių nemoka, todėl visus mokesčius sumoka ieškovas, kad išvengti įsiskolinimų ir iš to galinčių atsirasti pasekmių (paslaugų teikimo nutraukimo, energijos atjungimo ir pan.). Įsirengti bute atskirų skaitiklių nėra techninių ir finansinių galimybių, nes bendromis patalpomis (vonios kambariu, tualetu, virtuve) naudojasi bendrai. Jis nuolat dirba ir sumoka mokesčius, darbo dienomis nuo ryto iki vakaro nebūna namuose, todėl komunalinėmis ir kitomis paslaugomis naudojasi tik vakarais ir per išeigines dienas. Tuo tarpu atsakovė nedirba, bet visomis paslaugomis naudojasi kada panorėjusi be apribojimų. Pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad būtent ieškovas mokėjo mokesčius už butą. Nuo 2014-08-01 iki 2015-07-31 sumokėjo iš viso 814,01 Eur mokesčių, todėl atsakovė privalo atlyginti 1/3 dalį šios sumos - 271,34 Eur. Atsakovė gera valia skolos nesumoka, nors ne kartą jis prašė, todėl mano, kad sudaryti taikos sutartį negalima. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovei Ž. V. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos priimti sprendimą už akių ((duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-328-494/2014 nutraukta pareiškėjų A. V. ir Ž. V. santuoka bendru sutikimu ir patvirtinta 2014-06-12 sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2014-07-31, įrašas civilinės metrikacijos įstaigoje padarytas 2014-08-05 (b.l. 7-9, 10). Teismo sprendimu po santuokos nutraukimo A. V. atiteko nuosavybės teise 2/3 dalys 69,30 kv.m. ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., o Ž. V. atiteko 1/3 dalys buto. Pagal šalių nustatytą ir teismo patvirtintą buto naudojimosi tvarką atsakovė Ž. V. kartu su savo motina L. P. naudojasi 17,41 kv.m kambariu su balkonu. Ieškovas A. V. naudojasi 13,85 kv.m ir 10,58 kv.m kambariais bei 2,99 kv.m sandėliuku. Bendrojo naudojimo patalpomis – koridoriumi, vonios kambariu, tualetu, virtuve, rūsio sandėliuku šalys naudojasi bendrai lygiomis teisėmis ir pareigomis (b.l. 7-9). Iš buto techninės apskaitos bylos, inv. Nr. 97812, matyti buto išplanavimas, patalpų plotas ir pažymėjimas plane (b.l. 27-30). Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad buto savininkų dalys ir naudojimosi tvarka įregistruota viešame registre. Taip pat matyti, kad buto šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų, vandentiekis ir nuotekų šalinimas komunalinis, dujos suskystintos, yra dujinė viryklė. Areštų ar kitokių suvaržymų butui nėra (b.l. 12, 31-32). 2015-12-29 pažymos iš darboviečių patvirtina, kad A. V. nuo 2014-04-22 iki 2015-06-01 dirbo UAB „Domavo“, o nuo 2015-06-02 dirba UAB „Dalversa“ (b.l. 33-34). Pateikti buto mokesčių knygelės Nr. 5699139 išrašai, „Perlo paslaugos“, „Maxima LT“, „Lietuvos paštas“ mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovas nuo 2014-08-01 iki 2015-07-31 mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas (elektros energiją, dujas, šalto vandens tiekimą ir kitas komunalines paslaugas) (b.l. 35-54). Pagal AB „Lesto“ 2015-07-30 informaciją nuo 2014-07-28 iki 2015-07-28 už butą buvo sumokėta 535,19 Eur už suvartotą elektros energiją ir 20,91 Eur už bendrąsias namo reikmes, iš viso 556,10 Eur (b.l. 14). Remiantis UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateikta 2015-09-04 pažyma ir 2015-09-04 Deklaruotų šalto vandens skaitiklių rodmenų žiniaraščiu nuo 2014-08-01 iki 2015-09-01 abonentas sumokėjo 162,71 Eur (b.l. 15-16). AB „Lietuvos dujos tiekimas“ 2015-09-20 pažyma apie atsiskaitymą už gamtines dujas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-07-31 buvo suvartota 135 m³ dujų, už kurias sumokėta 95,20 Eur (b.l. 17). Iš viso ieškovas sumokėjo už suteiktas paslaugas 814,01 Eur mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie mokesčių mokėjimo.

Lietuvos Respublikos CK 4.72 str. 1 d. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str., CK 4.82 str. 3 d.).

Lietuvos A. T. aiškindamas CK 4.76 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad šis straipsnis reglamentuoja bendraturčių teises ir pareigas naudojantis ir išlaikant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Tai yra daiktinės teisės norma, reglamentuojanti santykius, susijusius su nuosavybės teisės į daiktą įgyvendinimu, todėl byloje svarbu nustatyti, kurios ieškinyje nurodytos išlaidos buvo skirtos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Tokias išlaidas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti. Prie daikto išlaikymo išlaidų negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas. Pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Dėl to teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dėl išlaidų už vandenį, elektrą ir kitas paslaugas pagrįstumo klausimą, turi vadovautis ne CK 4.76 straipsniu, o 6.111 ir 6.114 straipsniais, kuriuose nustatytos reikalavimo perėjimo regreso tvarka sąlygos. Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė yra ne nuosavybės teisė, o konkretaus asmens naudojimasis suteiktomis paslaugomis (LAT 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, ieškovas ir atsakovė yra buto, esančio Statybininkų g. 1-1 , Nemėžio k., Vilniaus r. sav., bendrasavininkai. Jie pastoviai gyvena šiame bute, nuo 2004-08-16 yra deklaravę gyvenamąją vietą (b.l. 13). Tiek ieškovas, tiek atsakovė su motina L. P. naudojosi komunalinėmis paslaugomis, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui prašomos priteisti skolos už komunalinius mokesčių dalį. Ieškovo sumokėjo 814,01 Eur mokesčių už suvartotą elektros energiją, šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą bei gamtines dujas, todėl akivaizdu, kad šios išlaidos nėra susijusios su bendro daikto išlaikymu ir išsaugojimu, dėl to turi būti atlyginamos ne pagal turimos nuosavybės dalį, o pagal bute gyvenančius asmenis (jų vartojimo poreikius). Paslaugų vartojimo santykius reguliuoja prievolių teisės normos (CK šeštoji knyga), o ne daiktinė teisė. Nagrinėjamu atveju nustatyti ar atskirti, kiek kiekvienas asmuo konkrečiai sunaudojo savo poreikiams elektros energijos, dujų ar vandens neįmanoma, nes jie naudojasi bendromis patalpomis ir bendru skaitikliu, todėl išlaidos turi būti dalinamos iš bute gyvenančių ir paslaugas gaunančių asmenų skaičiaus. Ieškovas nurodė, kad bute gyvena trys suaugę asmenys, todėl kiekvienas iš jų turėtų dengti 1/3 dalį mokesčių už komunalines paslaugas.

CK 6.50 str. 1 d. leidžia prievolę visiškai ar iš dalies įvykdyti trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. CK 6.114 str. 3 p. numato, kad reikalavimo teisė pereina trečiajam asmeniui, kai jis įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas. Atsakovei nevykdant bendros pareigos mokėti mokesčių už butui suteiktas paslaugas, ieškovas turėjo apmokėti dalį atsakovei tenkančių mokesčių, kad išvengti įsiskolinimo, o tokius mokesčius sumokėjęs, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės turėtų išlaidų atlyginimo (CK 6.111, 6.114 str.). Kadangi ieškovas sumokėjo 814,01 Eur, todėl atsakovė turi atlyginti jam 1/3 dalį sumokėtos sumos - 271,34 Eur (814,01 x 1/3).

Atsakovė ieškinio reikalavimų neginčijo, įrodymų, kad bute ji negyveno ir nesinaudojo paslaugomis nėra, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas, iš atsakovės Ž. V. priteistina ieškovui A. V. 271,34 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.38, 6.111 str., 6.114 str. 3 p., 6.388 str.).

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistina ieškovui 5 proc. metinės palūkanos už priteistą 271,34 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016-01-11 (o ne nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, kaip prašo ieškovas), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos: 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200 Eur už advokato teisines paslaugas (2015-11-20 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 168, 2015-12-04 pinigų priėmimo kvitas (b.l. 5, 18-19) (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 262, 285-286 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 271,34 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 34 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2016-01-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine ir kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.