Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2051-1055/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-11
Bylos Nr.
1-2051-1055/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07275-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ana Karšul
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2051-1055/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07275-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul,sekretoriaujant Linai Jusevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,kaltinamajam R. P.,nukentėjusiajam V. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2023 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones, ir automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., 2024 m. vasario 24 d. apie 3.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. M. ne mažiau kaip du smūgius į kairės akies sritį ir dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į kaktos sritį, tokiu būdu dėl veido sumušimo, pasireiškusio kairės akies enoftalmu, kraujosruvų kairės akies vokuose ir pojungyje, muštinės žaizdos kairio paakio srityje, kairio viršutinio žandikaulio-akiduobės apatinės sienelės lūžio, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, 2025 m. sausio 15 d. apie 02.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, žodinio konflikto su sugyventine A. N. metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius jai į veido sritį, o nukentėjusiajai A. N. suklupus, ne mažiau kaip 4 kartus spyrė jai į kojos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai A. N. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai nebuvo piktybiškos muštynės. Draugavo su (duomenys neskelbtini) ir dirbo kartu. Tą vakarą, tai buvo 2024 m. vasario 24 d., susitiko su V., pakvietė į svečius išgerti. Nebuvo piktybiško nieko, nebuvo, kad tyčia ar suplanuotai sumušė jį. Sudavė smūgius nukentėjusiajam, neprisimena, kiek smūgių sudavė, nes alkoholio buvo pavartojęs. Žodinio konflikto ypatingo nebuvo, kiek prisimena. Tiesiog priėjo ir trenkė, bet tiksliai neprisimena, buvo išgėręs. Gal pavydas kažkoks buvo prieš jo sugyventinę, nes jie bendravo. Gaunasi, kad sudavė jam iš pavydo. Kumščiu sudavė į veidą 2-3 kartus. V. V. išėjo. 2025 m. sausio 15 d. buvo nemažai išgėręs ir susipyko su sugyventine A. Į. žodinis konfliktas, prasidėjo keiksmažodžiai ir taip atsitiko, kad sudavė jai. Jie ėjo iš baliaus ir prasidėjo konfliktas dėl to, kad jis išgėrė, ir to pasekoje trenkė jai su kumščiu į veidą 1-3 kartus. Ji iškvietė policiją. Negali prisiminti, kad ji gulėjo ir su koja spirtų jai. Nepamena, bet turbūt spyrė. Šiuo metu jau nebeturi problemų su alkoholiu. Po to įvykio įstojo į užimtumo tarnybą, paėmė siuntimą į centrą ir gydosi. Lanko kursus ir pas psichologą. Stengiasi gydytis ir jam išrašytos tabletės nuo alkoholio. Jokia diagnozė jam oficialiai nenustatyta, tiesiog savarankiškai pasiėmė siuntimą, pabuvo centre 15 dienų ir toliau stengiasi gydytis. Dirba statybose, gauna apie 1300 Eur per mėnesį. Atsiprašė iš karto nukentėjusiųjų. Vertina blogai savo poelgį. Dėl alkoholio viskas vyksta ir dėl nervų. 2025 m. kovo mėn. baigė gydymą ir toliau lanko psichologą, anoniminių alkoholikų klubą. Po įvykio 3 prom. nustatė jam girtumą, todėl kai kurias aplinkybes atsimena, kitų ne. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 2 000 Eur baudos dar nesumokėjęs, taip pat nesumokėjęs administracinių baudų. Kai nuo alkoholio pasigydys, išmokės. Už V. mokėjo į valstybinę ligonių kasą, atrodo, 2024 metais. Sodrai nesumokėjęs. Reikia sumokėti ieškinį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūti tiriami, prokurorė taip pat sutiko, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 6 d. apklaustas įtariamuoju R. P. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 3.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, rankos kumščiu sudavė V. M. ne mažiau dviejų smūgių į kairės akies sritį ir dešinės rankos kumščiu nemažiau dviejų smūgių sudavė į kaktos sritį. Taip pat pripažįsta, kad 2025 m. sausio 15 d. apie 02.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, žodinio konflikto metu su sugyventine A. N., jis kumščiu sudavė jai ne mažiau 4 smūgių į veido sritį, o jai suklupus, jis ne mažiau 4 kartų spyrė A. į jos kojos sritį. Dėl abejų nusikalstamų veikų jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 40).

R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykdytų nusikalstamų veikų nurodyti toliau nuosprendyje, atskirai prie kiekvienos nusikalstamos veikos aprašymo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

Dėl 2024 m. vasario 24 d. nusikalstamos veikos (nesunkus V. M. sveikatos sutrikdymas).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 29 d. apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta ir gailisi. 2024 m. vasario 23 d. apie 21.30 val., per "Messenger" programėlę susirašinėjo su pažįstamu V. M.. Apie 22.00 val. jie su V. M. susitiko adresu (duomenys neskelbtini), netoli kuro kolonėlės "Jozita". Jis jam atidavė 20 Eur skolą, jie parūkė ir išsiskirstė. Jis grįžo namo, jam parašė V. M., pasiteiravo, ar jam nereikia kokios nors pagalbos, ar viskas pas jį tvarkoje. Pakalbėjęs su sugyventine, pasiūlė V. M. ateiti pas jį į svečius pavalgyti vakarienės. V. M. sutiko, jis jį pasitiko lauke prie namų. Tai buvo apie 23.00 val. Bute buvo jo sugyventinė A. N., vaikai A. N., A. N., D. N., A. S.. Jis supažindino V. M. su jais, aprodė butą. Nuo tada, kai V. M. atėjo, iki apytiksliai 01.20 val. – 02.00 val., jis su V. M. vartojo alkoholį, valgė, šnekėjosi. Išgėrė maždaug kiekvienas po 1 litrą alaus, sugyventinė alkoholio nevartojo. Kai alkoholis buvo pasibaigęs, V. M. norėjo eiti namo ir išėjo, tada jis paskambino jam ir pasiūlė nuvažiuoti nupirkti dar alkoholio. Jis sutiko ir jiedu dviese nuvyko nusipirkti alkoholio į Pavilnio barą, grįžo vėl į jo butą. Grįžus viskas buvo gerai. Bare buvo nupirkę vieną butelį degtinės 0,5 l talpos, kurį dviese ir suvartojo. Tarp 03.00 val. – 04.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko, neatsimena. Tada jis savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau dviejų kartų smogė V. M. į kairės akies sritį ir ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu smogė V. M. į kaktą, kiek tiksliai kartų smogė, nurodyti negali, kadangi šio metu neatsimena, kurioje tiksliai buto vietoje, irgi neatsimena. Po to V. M. iš karto išėjo iš buto. Konflikto metu jo sugyventinė A. su jų bendra dukra A. N. jau miegojo miegamajame, todėl konflikto nematė ir negirdėjo, visi kiti vaikai konflikto nematė ir negirdėjo, nes konflikto metu jų bute jau nebuvo, jie buvo pas A. mamą A. ir tėvą S. V. pasiėmė A. mamos vyras S., atvažiavęs su mašina. Jų butas yra dviejų kambarių. Jis paskambino ir atsiprašė V. M., jis jam atleido, jie susitaikė. Savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi (t. 1, b. l. 181).

Iš ROIK registro duomenų matyti, kad 2024 m. vasario 24 d. įregistruotas įvykis apie tai, kad 2024 m. vasario 24 d. 12.47 val., Santaros klinikų slaugytoja (duomenys neskelbtini) telefonu VPK OVS pranešė, kad 2024 m. vasario 24 d. 8.50 val. GMP į ligoninę pristatė V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2024 m. vasaio 24 d. apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), jį sumušė pažįstamas. Nustatyta akiduobės lūžis, dėl žandikaulio lūžio nukreiptas į Žalgirio klinikas (t. 1, b. l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 24 d. apklaustas nukentėjusiuoju V. M. parodė, kad vakar, tai yra 2024 m. vasario 23 d. vakare, tiksliai laiko neprisimena, buvo pas savo draugą, kurio vardo ir pavardės ir gyvenamosios vietos adreso nepageidauja nurodyti, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu draugas vieną kartą, neprisimena kuria ranka, trenkė jam į veido sritį, kairią akį ir nosies sritį. Po ko jis savarankiškai kreipėsi į Santaros klinikas, kur jam diagnozavo kairės akiduobės lūžį ir žandikaulio sumušimą. Dėl šio įvykio jis savo pažįstamam pretenzijų neturi, prašo tyrimo netęsti. Su draugu susitaikė, jis jo atsiprašė. Atlikti medicininės ekspertizės nepageidauja ir neatlikinės, dėl civilinio ieškinio nesikreips. Daugiau tyrimui reikšmingo paaiškinti neturi (t. 1, b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 26 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju V. M. parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. nuo 08.00 val. iki 21.00 val. dirbo "Senukuose", kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). Po darbo, apie 21.30 val. grįžo namo pažymoje nurodytu adresu. Grįžęs namo išgėrė 2-3 buteliukus po 0,5 litro alaus ir per "Messenger" programėlę susirašinėjo su pažįstamu R. P., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Apie 22.00 val. jie su R. susitiko adresu (duomenys neskelbtini) Jis jam atidavė 20 eurų skolą, jie parūkė ir išsiskirstė. Jis grįžo namo. Po to vėl jam parašė R., pasiūlė ateiti pas jį pavalgyti vakarienės. Jis sutiko pas jį eiti, kiek atsimena, jis jam nurodė ateiti (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo jo nurodytu adresu, R. jį pasitiko lauke ir jie su juo kartu nuėjo į jo butą. Tai buvo apie 23.00 val. Bute buvo jo žmona A., vaikai. R. jį su jais supažindino, aprodė butą, papasakojo, kaip jiems sekasi gyventi. Nuo tada, kai jis atėjo, iki apytiksliai 01.20 val. – 02.00 val., jis su R. vartojo alkoholį, valgė, šnekėjosi. Viskas buvo tvarkoje. Jis pagalvojo, kad jau nori namo, alkoholis jau buvo pasibaigęs, tačiau R. pasakė, kad važiuotų dar nusipirkti, jis sutiko. Jiedu dviese nuvyko nusipirkti alkoholio, grįžo vėl į jo butą. Grįžus viskas buvo gerai. Jis, būdamas pas R., vartojo labai mažai alkoholio, kadangi sekančią dieną jam vėl reikėjo į darbą. Tarp 03.00 val. ir 04.00 val. R. grįžo iš savo bute esančio tualeto, jis tuo metu su jo žmona tiesiog sėdėjo svetainėje prie stalo. Jis truputį pastūmė stalą į juos, ko pasekoje nuo jo nukrito pora indų. T. R. pradėjo jį ir savo žmoną kaltinti, kad kol jis buvo tualete, jie su jo žmona turėjo lytinių santykių, bučiavosi, taip pat pasakė, kad santykių turėjo ir anksčiau. Jis su A. jį pradėjo raminti, tačiau jis buvo visiškai nekontroliuojamas. Jis savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau dviejų kartų smogė jam į kairės akies sritį ir ne mažiau dviejų kartų dešinės rankos kumščiu smogė jam į kaktą. Kelioms sekundėms R. nuo jo atsitraukė, kiek pamena, nuėjo į virtuvę su savo žmona, o jis susirinko savo daiktus ir iš buto pabėgo. Grįžo namo, porą valandų pamiegojo ir su taksi nuvyko į gydymo įstaigą. R. jis jokių pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, policijos pareigūnams atsisakė nurodyti, kas jį sumušė, nes nori, kad visa šita istorija kuo greičiau pasibaigtų (t. 1, b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. apklausta liudytoja A. N. parodė, kad ji yra R. P. sugyventinė, gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytų adresu (duomenys neskelbtini). Jų butas yra dviejų kambarių. 2024 m. vasario 23 d. vakare, laiko nepamena, jos vyras R. P. išėjo susitikti su savo pažįstamu V. prie kažkokios degalinės, po kurio laiko jie dviese grįžo į jų namus, abudu buvo stipriai neblaivūs. Bute buvo ji ir jų su R. bendra dukra A. N., gim. (duomenys neskelbtini) kiti jos vaikai - A. N., D. N., A. S. tuo metu svečiavosi pas jos tėvus, mamą A. ir tėvą S. V. su R. vartojo alkoholį virtuvėje, garsiai šnekėjo, triukšmavo. Ji su dukra A. su jais laiko neleido, jos buvo miegamajame, todėl nurodyti, kokį alkoholį ir kiek jie vartojo, negali. Kadangi buvo vėlyvas vakaras, ji R. pasakė, kad jai nepatinka tas jo draugas ir, kad jie labai triukšmauja. Jiedu išėjo iš jų namų, kelintą negali pasakyti, bet buvo tamsu, galimai, nakties laiku. Bet po kurio laiko jie vėl dviese grįžo, tuo metu jos su dukra A. jau miegojo. Kadangi jie elgėsi, šnekėjo labai garsiai, ją pažadino. Ji pakvietė R. ir paprašė, kad jie išeitų ir čia nevartotų alkoholinių gėrimų. V. nematė. Jie abu išėjo. Nei ji, nei jos dukra A. konflikto tarp R. ir V. nematė, negirdėjo. Girdėjo tik, kad būdami pas juos, labai garsiai šnekėjo, triukšmavo, kas jai trukdė ilsėtis. P. R. jai daug apie įvykį nepasakojo, kadangi dėl girtumo nelabai galėjo prisiminti, dėl ko kilo konfliktas ir visų jo detalių, tik kad kelis kartus buvo trenkęs V. iš rankos kumščio į veido sritį prieš jiems išsiskirstant, kur įvyko visas konfliktas, jai R. nesakė (t. 1, b. l. 37).

Iš 2024 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1098/202(01) matyti, kad V. M. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kairės akies enoftalmu, kraujosruvomis kairės akies vokuose ir pojungyje, muštinė žaizda kairio paakio srityje, kairio viršutinio žandikaulio – akiduobės apatinės sienelės lūžiu. Nustatyti sužalojimai dėl akiduobės lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti vienmomentiškai arba neužilgo vienas po kito iki atvykstant į gydymo įstaigą 2024 m. vasario 24 d. 08.50. Nustatyti sužalojimai, dėl akiduobės lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 84-85).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. P. kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį pas jį bute, įvykus žodiniam konfliktui dėl pavydo, kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiojo V. M. ir liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. P., 2024 m. vasario 24 d. apie 3.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. M. ne mažiau kaip du smūgius į kairės akies sritį ir dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip du smūgius į kaktos sritį, tokiu būdu dėl veido sumušimo, pasireiškusio kairės akies enoftalmu, kraujosruvų kairės akies vokuose ir pojungyje, muštinės žaizdos kairio paakio srityje, kairio viršutinio žandikaulio-akiduobės apatinės sienelės lūžio, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą.

Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo R. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas nukentėjusįjį, suprato, kad jį žaloja, ir norėjo taip veikti, taigi, veikė tiesiogine tyčia, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam V. M. buvo sutrikdyta sveikata, tačiau nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

2025 m. sausio 15 d. nusikalstamos veikos įrodymai, kvalifikavimas ir išvados (fizinio skausmo sukėlimas A. N.).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Su savo sugyventine A. N. ir mažametėmis dukromis A. N., A. N. ir sūnumis A. S. bei D. N. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas yra nuomojamas, nuomos sutartis pasirašyta sugyventinės A. vardu. Kartu su A. gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5 metus. 2025 m. sausio 14 d. apie 12.00 val., jie su A. nuėjo pas draugus, kurių jokių duomenų ir kontaktų nurodyti nenori, ten vartojo alkoholinius gėrimus, vaikai tuo metu buvo pas kaimynus. Būnant pas draugus, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, kiek išgėrė, pasakyti negali, tačiau daug, po ko susipyko su A. ir nutarė eiti namo. Kelintą valandą tai buvo, pasakyti negali, tačiau jau buvo tamsu. Atsimena, kad beeinant namo, A. kelis kartus buvo nukritus, taip pat buvo nukritusi ir jau jiems grįžus namo. Kiek atsimena, krito ir kambaryje, ir koridoriuje. Vėliau, būnant namuose, galimai apie 02.00 val., tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, dėl ko neatsimena, po ko jis norėjo išeiti iš namų, kad išvengti konflikto, tuomet jau besiaunant batus, išgirdo, kaip A. kvietė policijos pareigūnus sakydama, kad jis ją sumušė ir pasigirdo šauksmas, tuomet jis atėjo į kambarį ir pamatė A., gulinčią ant grindų, jis ja pakėlė ir liko namuose laukti pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai patikrino tiek jo, tiek A. neblaivumą, kiek atsimena, jam buvo nustatytas 3,00 prom. neblaivumas, A. lyg daugiau nei 2,5 prom. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad savo kaltės nepripažįsta, 2025 m. sausio 15 d. savo sugyventinės nemušė, jokių smūgių nei kojomis nei rankomis jai nesudavė, kiek atsimena, ji ta diena ne kartą pati krito, kadangi buvo apsvaigusi nuo alkoholio (t. 2, b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad šiuo metu gyvena ir, kol vyks ikiteisminis tyrimas, taip pat gyvens adresu (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus (t. 2, b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 20 d. papildomai apklaustas įtariamuoju R. P. parodė, kad 2025 m. sausio 14 d., dienos metu, jis vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, kiek išgėrė, neatsimena, tačiau daug, sugyventinė, kiek žino, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ką ir kiek išgėrė, nežino, gėrė atskirai, po ko jau 2025 m. sausio 15 d. apie 02.30 val., jiems būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir jo sugyventinės A. N. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko jis neatsimena, kiek atsimena, jis norėjo išeiti iš namų, A. jam to padaryti neleido ir, jau būnant koridoriuje, ties būto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, jis dešinės rankos kumščiu sudavė jai ne daugiau keturių smūgių į veido sritį, o jai suklupus, jis dešine koja spyrė jai į jos dešinę koją ir grįžo namo. Tuo metu, kiek atsimena, A. užėjo į namus, kadangi namuose tuo metu buvo jų mažamečiai vaikai, paėmė vaikus ir nuvedė pas kaimynę bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Jų vaikai konflikto, vykusio tarp jo ir jo sugyventinės, nematė, kadangi jie tuo metu buvo bute, kambaryje, o jie laiptinėje, koridoriuje. Kiek atsimena, kai atvyko pareigūnai, jis buvo namuose, ką sugyventinė jiems sakė ir dėl ko kvietė, jis neatsimena, tačiau atsimena, kad jam buvo išduotas orderis ir jis buvo išprašytas iš namų. Šiuo metu jis savo sugyventinės atsiprašė, ji jam atleido, jie su ja susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi. Tiek jis, tiek jo sugyventinė A., bando tvarkytis su turima priklausomybe, lankosi pas psichologus, dalyvauja anoniminių alkoholikų grupėje. Kol kas jis gyvena pas savo tėvus, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė, tačiau nori grįžti į namus ir gyventi su sugyventine ir jų mažamečiais vaikais. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis yra įtariamas, jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (t. 2, b. l. 31).

Iš ROIK registro duomenų matyti, kad 2025 m. sausio 15 d. 3.30 val. registruotas įvykis apie tai, kad paskambinusi moteris prašė iškviesti pagalbą, pasakė tik adresą (duomenys neskelbtini) pradėjo klykti, galimai buvo atimtas telefonas, pokalbis nutrūko. Perskambinti nepavyksta. Nuvykus pareigūnams nurodytu adresu, pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, A. N., kuri paaiškino, kad jai būnant bute kartu su sugyventiniu R. P., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) atėmė mobilaus ryšio telefoną bei raktus nuo namų. A. paaiškino, kad jokio fizinio skausmo nepatyrė, tik labai išsigando, apsiverkė ir pabėgo iš namų pas kaimynę. A. norėjo tik, kad sugyventinis daugiau nebegrįžtų, atiduotų telefoną, raktus. Pabendravus su R. P., šis paaiškino, kad grįžo namo, norėjo išgerti alkoholio kartu su A. (duomenys neskelbtini), tačiau pradėjo žodžiu konfliktuoti, dėl ko kilo konfliktas, nepaaiškino. R. P. nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. Nepilnamečių vaikų įvykio vietoje nebuvo (t. 1, b. l. 88).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. apklausta nukentėjusiąja A. N. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventiniu R. P., gim. (duomenys neskelbtini) tel. Nr. nežino, mažametėmis dukromis A. N., gim. (duomenys neskelbtini) A. N., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) bei D. N., gim. (duomenys neskelbtini) Galimai šiąnakt, apie 02.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jos sugyventinis R. P. grįžo namo neblaivus ir pradėjo prie jos kabinėtis, elgėsi agresyviai, pradėjo reikšti priekaištus, jog bendrauja su kitų ankščiau išvardintų vaikų tėvu, t. y. buvusiu sugyventiniu, po ko ji susinervinusi taip pat išgėrė alkoholio, o būtent, apie 4 stikliukus degtinės. 02.30 val. tarp jos ir sugyventinio įvyko žodinis konfliktas dėl telefono, o būtent, jis būdamas neblaivus pasiėmė mažamečių vaikų mobilaus ryšio telefoną ir ruošėsi eiti pro duris. Ji jam jo atiduoti nenorėjo, kadangi baiminosi, kad jis būdamas neblaivus ir norėdamas nusipirkti alkoholio, telefoną parduos, po ko pradėjo telefoną iš jo atiminėti. Visas konfliktas vyko koridoriuje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis. Konflikto metu, jai bandant atimti telefoną, jos sugyventinis R. P. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, o būtent, rankos kumščiu sudavė jai apie 4 smūgius į veido sritį, po ko ji nukrito ant grindų ir jai suklupus, jis kojomis spyrė apie 4 kartus į įvairias kūno vietas. Po šių jo veiksmų fizinio skausmo nejautė, dabar skausmo taip pat nejaučia, medikų pagalba jai nereikalinga. Dėl šio įvykio pareiškimo rašyti nenori, pretenzijų sugyventiniui R. P. taip pat neturi, jokio tyrimo nenori. Iškart po įvykio ji pranešė policijai, nes norėjo, kad sugyventinis paliktų ją ramybėje. Bute buvo ankščiau minėti vaikai, tačiau iki pareigūnų atvykimo ji juos nuvedė pas kaimynę L. (gyvena pirmame aukšte), nes bijojo pasekmių, kadangi ji pati buvo neblaivi ir ankščiau yra turėjusi reikalų su vaikų teisių apsaugos tarnyba. Vaikai jų konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo bute. Ji tiksliai neprisimena, ką sakė atvykusiems pareigūnams, galimai dėl girtumo, tačiau prisimena, jog prašė, kad jie išprašytų sugyventinį ir, kad jis į butą negrįžtų, neigė, kad prieš ją smurtavo. Ankščiau sugyventinis prieš ją yra smurtavęs, tačiau ji į policiją nesikreipė. Ji savo sugyventinio nebijo. Kaip ankščiau minėjo, jokio tyrimo nenori. Taip pat nori paminėti, kad šiandien, t. y. 2025 m. sausio 15 d. apie 15.40 val., jos sugyventinis grįžo namo, atsiprašė ir jie susitaikė. Maždaug po valandos atvyko pareigūnai, patikrino jos blaivumą ir nustatė, kad yra neblaivi. Namuose su ja taip pat buvo mažametė dukra A. N., gim. (duomenys neskelbtini) kitus vaikus šiandien apie pietus pasiėmė jos mama A. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Mažametę dukrą vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai pristatys jos sugyventinio mamai I. P., gyv. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 124).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. papildomai apklausta nukentėjusiąja A. N. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad su savo sugyventiniu R. P., mažametėmis dukromis A. N., A. N. ir sūnumis A. S. bei D. N., gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas yra nuomojamas, nuomos sutartis pasirašyta jos vardu. Su R. P. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 5 metus. Dėl įvykio nori pasakyti, kad 2025 m. sausio 14 d. apie 12.00 val., jie su sugyventiniu R. nuėjo pas draugus, kurių jokių duomenų ir kontaktų nurodyti nenori, kur vartojo abu kartu alkoholinius gėrimus, gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė, pasakyti negali, tačiau daug, po ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir jie abu grįžo namo, kelinta tai buvo valanda, neatsimena, kadangi buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Vėliau, kiek atsimena, jai būnant namuose, ji kelis kartus krito, krito dėl to, kad buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir neišlaikė pusiausvyros. Krisdama susimušė veidą. Taip pat atsimena, kad tarp jos ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas, tačiau jis prieš ją nesmurtavo ir jokių smūgių jai nesudavė. Taip pat atsimena, kad žodinio konflikto metu, ji nesuvokdama, ką daro, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė, kad sugyventinis prieš ją smurtauja, tačiau to tikrai nebuvo, taip pasakė dėl to, kad norėjo, kad sugyventinis būtų išprašytas iš namų, kadangi buvo pikta ant jo. Ką ji pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams ir ką ji nurodė pirminės apklausos metu, ji neatsimena, kadangi buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau tikrai gali pasakyti, kad sugyventinis jos nemušė. Sužalojimai, kurios rodė pareigūnams, buvo pasidaryti jos pačios, kuomet neišsilaikiusi pusiausvyros, krito namuose. Tikslių kritimo aplinkybių papasakoti negali, kadangi, kaip jau minėjo, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kiek atsimena, tikrinimo metu jai buvo nustatytas 2,5 prom. neblaivumas. Po įvykio jai medikų pagalbos nereikėjo, į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, kadangi joks smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo, jos sugyventinis jos nemušė, ji susižalojo pati, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir krisdama. Jokios išmokos iš SODROS jai mokamos nebuvo, kadangi yra vaiko priežiūros atostogose. Taip pat nori pasakyti, kad vaikai tuo metu buvo pas kaimynę, kurios vardas L., daugiau jos jokių duomenų ir kontaktų neturi. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi jos atžvilgiu jokia nusikalstama veiką padaryta nebuvo, visus sužalojimus, kurios ji nurodė pareigūnams, ji pasidarė pati krisdama (t. 1, b. l. 139).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 27 d. papildomai apklausta nukentėjusiąja A. N. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad 2025 m. sausio 15 d. apie 02.30 val., tarp jos ir jos sugyventinio R. įvyko tik žodinis konfliktas, jis jos nemušė. Sužalojimus, fiksuotus pareigūnų, ji pasidarė pati krisdama, kaip krito ir į ką atsitrenkė, ji neatsimena, atsimena tik patį kritimo momentą, atsimena, kad krito neišlaikiusi pusiausvyros. Ką sakė abiem atvejais atvykusiems pareigūnams, ji neatsimena, kadangi abiem atvejais ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Kiek atsimena, abiem atvejais jai buvo nustatytas sunkus girtumas. Šiuo metu alkoholio nevartoja, nuo 2025 m. vasario 4 d. eis gydytis, kadangi supranta, kad turi priklausomybę alkoholiui, ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nesuvokia savo veiksmų esmės (t. 1, b. l. 142).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 21 d. papildomai apklausta nukentėjusiąja A. N. parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų nori pasakyti, kad 2025 m. sausio 15 d. pirminės apklausos metu atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo visą tiesą, t. y. pasakė, kad jos sugyventinis R. P. panaudojo fizinį smurtą, o būtent, apie 02.30 val. tarp jos ir jos sugyventinio R. įvykio žodinis konfliktas, dėl to, kad jis paėmęs vaiko telefoną, norėjo išeiti iš namų, ji jam to padaryti neleido, bandė jį sulaikyti ir jau jiems būnant laiptinėje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, jis supykęs, dešinės rankos kumščiu sudavė jai 4 smūgius į veido sritį, o jai suklupus, jis dešine koja 4 kartus spyrė jai į jos dešinę koją ir nuėjo atgal į namus. Po 4 jai suduotų smūgių į veidą ji jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 5 balais iš 10, po 4 spyrių koja į jos dešinę koją, ji taip pat jautė fizinį skausmą, kurį vertintų 2 balais iš 10, kadangi spyris buvo nestiprus. Taip pat po smūgių į veidą turėjo kraujosruvą veido srityje, po spyrių į koją jokių sužalojimų nebuvo. Po šio įvykio jos sugyventinis R. jos atsiprašė, ji jam atleido, jie su juo susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Todėl antros ir trečios apklausos metu, ji būdama susijaudinusi, bijodama gresiančių pasekmių, tinkamai neapgalvodama savo poelgio, pasakė, kad sugyventinis jos nemušė. Ankščiau tarp jos ir sugyventinio taip pat buvo žodinių konfliktų, kai ji kvietė policijos pareigūnus, tačiau smurto jis prieš ją nenaudodavo, kiek atsimena, jam buvo išrašyti 2 orderiai, kadangi ji, būdama pykta, prašė, kad jis išeitų iš jos namų. Po įvykio jai medikų pagalbos nereikėjo, į jokią kitą gydymo įstaigą nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nevyko ir nevyks, kadangi sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, jokios išmokos iš SODROS jai mokėtos nebuvo. Civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje nereikš, kadangi, kaip jau minėjo, jos sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, su juo susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi. Mano, kad visi konfliktai tarp jos ir jos sugyventinio vyksta dėl alkoholio vartojimo, todėl šiuo metu, tiek ji, tiek jos sugyventinis R., lankosi pas psichologus bei anoniminių alkoholikų klube, kadangi supranta, kad turi priklausomybę alkoholiui (t. 1, b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 15 d. apklaustas liudytoju S. K. parodė, kad 2025 m. sausio 15 d. apie 03.00 val., būdamas namuose asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, sulaukė skambučio iš pažįstamos L., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad jo podukra A. N. paslėpė pas ją savo 3 mažamečius vaikus, kadangi pas ją atvyko pareigūnai, o pati namuose yra neblaivi. L. paprašė, kad atvažiuotų juos pasiimti, nes ji nežino, ką su jais daryti. Iškart po to, maždaug po 15-20 min., jis kartu su sutuoktine A. K. atvyko pas L., kurios bute buvo A. mažamečiai vaikai A., D. ir A. V. 3 vaikai buvo neaprengti, neprižiūrėti, pusnuogiai, be kojinių, mažesnioji A. buvo su pilnu pampersu. Kiek žino, L. pačio konflikto nematė. Pasiėmę mažamečius vaikus, jie juos įsisodino į automobilį ir parsivežė pas save į namus. Vaikai jokių emocijų nerodė, tačiau jie tokie visada, t. y. sutraumuoti, visko matę. Nori paminėti, kad A. vyresnėlis sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) jau apie 10 metų gyvena kartu su juo ir jo sutuoktine, nes A. kiek vėliau vieną po kito gimdė vaikus, o vyresnėliu pasirūpinti nesugebėjo. J. A. globa suteikta nėra, tačiau jis kategoriškai atsisako gyventi pas mamą dėl nuolatinių girtavimų. Vakar pasiėmę vaikus pas A. į butą užėję nebuvo, nes jie su ja artimai nebendrauja, neranda bendros kalbos, kadangi ji jiems nuolat meluoja, piktnaudžiauja alkoholiu. Juolab, kad L. ir patys mažamečiai vaikai patvirtino, kad podukra A. neblaivi. Grįžę namo užmigdė vaikus ir jis pats išvyko į darbą. Kadangi darbe jautėsi labai pavargęs, apie 12.00 val. pasiprašė, kad išleistų jį namo. Apie 14.00 val. sulaukė skambučio iš tos pačios kaimynės L., kuri nurodė, kad jo podukra A. atsiuntė jai nuotrauką, kur ji rankose laiko tabletes ir nurodė, kad ji nusižudys. Iškart po to jis su sutuoktine susiruošė vykti pas A., prieš tai susiskambino su I. (A. sugyventinio mama) ir susitarė, kad jie mažametę A. nuveš A., ir susitarė, kad I. iš ten ją pasiims, kadangi jiems su 3 vaikais yra kiek per sunku. Bevažiuojant sulaukė skambučio iš nepažįstamos moters, kuri prisistatė Moterų pagalbos centro specialiste ir pasiteiravo apie įvykį. Iš pradžių jis nieko nesuprato, vėliau ji paaiškino, kad naktį pas A. buvo atvykę pareigūnai, atliko smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą. Paklausė, ar jis matė ant A. veido sumušimus, į ką jis atsakė, kad nematė, nes su ja gyvai susitikęs nebuvo. Specialistė paprašė nuvykti pas A. ir perduoti jai ragelį, nurodė, kad nori su ja pabendrauti. Apie 14.30 val. jis kartu su sutuoktine ir mažamete A. dukra A. nuvyko pas A., ji buvo agresyvi, su jais bendrauti vengė, ant jos veido buvo matyti sumušimai, t. y. mėlynė po kaire akimi. Jis perskambino specialistei ir nurodė, kad su A. sunku rasti bendrą kalbą ir, kad telefono jai neperduos, nes bijo, kad ji gali mesti jį į sieną. Specialistei nurodė, kad podukra A. yra stipriai sumušta, į ką ji jam atsakė, kad visko šitaip nepaliks ir, kad atsiųs pareigūnus, jog pradėtų tyrimą. Palikę mažametę dukrą A. jie su sutuoktine susirinko svarbiausius vaikų daiktus ir išvažiavo. Mažametį vaiką A., kaip ankščiau minėjo, turėjo iš to buto pasiimti I. T. metu A. sugyventinio R. bute nebuvo. A. apie tai, kad sugyventinis R. prieš ją smurtavo, nieko neminėjo, tačiau žino, kad tai jo darbas. Kiek žino, R. prieš A. smurtauja ne pirmą kartą, tačiau A. į policiją nesikreipia, jis nežino, kodėl. Galbūt jai patinka, kuomet prieš ją smurtauja. Ankščiau tas pats sugyventinis jai buvo išmušęs dantis, ji apie tai jiems pasipasakojo, tačiau niekur nesikreipė, nors ir bandė ją įkalbėti rašyti pareiškimą. Po poros dienų po įvykio ji su sugyventiniu dviese vartojo alkoholį. A. turi psichikos sutrikimų, turi polinkį žaloti save, ankščiau yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Kiek žino, yra vartojusi narkotikus, turi priklausomybę alkoholiui. Šioje situacijoje jam labiausiai gaila vaikų ir jie dėl to nieko padaryti negali. Ankščiau 3 kartus vaikų teisių specialistai dėl panašių atvejų buvo laikinai atėmę iš A. vaikus, tačiau po kurio laiko vėl gražindavo jai į nesaugią aplinką. A. vaikais nesirūpina, mato kaip vaikai kenčia ir išgyvena, taip pat kelia stresą jam ir jo sutuoktinei, nes jie tuos vaikus labai myli ir jais rūpinasi, tačiau A. kategoriškai nesutinka atiduoti vaikus globai jiems. Yra buvę atvejų, kad susiplanavus vaikus nusivežti prie jūros papramogauti, A. kategoriškai neleisdavo jų pasiimti prie jūros. Kas tiksliai tarp jos ir sugyventinio įvyko naktį, jis nežino, nes nematė. A. su savo sugyventiniu konfliktuoja labai dažnai, apie konfliktus jiems pasakoja mažamečiai vaikai, kadangi konfliktai vyksta jų akivaizdoje (t. 1, b. l. 161).

Iš 2025 m. sausio 31 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G438/2025(01) nustatyta, kad vien tik iš pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų negalima nustatyti, vertinti ir kvalifikuoti sužalojimų. Kad to daryti negalima, nurodyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus 2024 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. KV-10 VADYBOS SISTEMOS PROCEDŪROJE (PR-18) GYVŲ ASMENŲ TYRIMAI, kur nurodyta: „31.10. Tyrimai neatliekami vien tik iš fotonuotraukų, kuriuose matomi galimi sužalojimai, žmogaus kūno kontūrinių schemų, kuriuose ne specialisto (ne gydytojo) pažymėti ir (arba) aprašyti galimi sužalojimai. Fotonuotraukos, filmuota medžiaga, vertinant sužalojimus, gali būti panaudota, kaip papildoma pagalbinė medžiaga, tais atvejais, kai sužalojimai aprašyti medicinos dokumentuose ir pateikta vaizdinė medžiaga leidžia patikslinti sužalojimų lokalizaciją, formą bei identifikuoti tiriamąjį asmenį“. Asmuo nuo kito asmens suduodamų smūgių turi jausti skausmą. Jei tiriamajai A. N., gim. (duomenys neskelbtini) buvo suduoti smūgiai, kaip nurodyta aplinkybėse, ji turėjo jausti skausmą (t. 1, b. l. 138).

2025 m sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas bendro naudojimo koridorius ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, adresu (duomenys neskelbtini). Užėjus į daugiabučio namo laiptinę ir pakilus į devintą aukštą, mato laiptus žemyn, šalia po dešine yra geltonos spalvos turėklai. Nusileidus kairėje pusėje matomos šarvuotos buto durys, kurios yra medžio spalvos su numeriu (duomenys neskelbtini). Po durimis yra juodos spalvos batų kilimėlis, šalia kairėje prie sienos stovi juodas maišas, kuriame yra įdėtas daiktas. Per vidurį ant sienos yra geltonos atidaromos skaitiklių durelės, virš jų yra judesio jutiklio lempa. Priešais duris numeriu (duomenys neskelbtini), yra kitos tamsaus medžio spalvos durys, virš kurių yra skaičius Nr. (duomenys neskelbtini). Prie durų guli tamsus batų kilimėlis. Iš dešinės pusės yra laiptinės laiptai, kurie veda į žemesnįjį aukštą, dešinėje yra geltonos spalvos turėklai. Bendro naudojimo koridoriaus sienos yra šviesios spalvos. Laiptinė yra nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrint įvykio vietą jokių tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, nepaimta (t. 1, b. l. 113).

2025 m. sausio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vienas 2025 m. sausio 15 d. Bendrojo pagalbos centro įrašas. Atidarius pirmą garso įrašą programėlėje (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2025-01-15 02 59 49)“ ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas "2025/01/12_02:12:14". Įrašo pradžia - 00:00 val., pabaiga - 00:24 val.

Žemesnės instancijos teismas

Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau žymimas raide O): Vienas vienas du".

Pranešėja (toliau žymima raide P): Sveiki.

O): Sveiki.P): Galima iškvietimą (duomenys neskelbtini).

O): (duomenys neskelbtini).

Toliau įraše girdimas moters šauksmas ir pokalbis baigiasi (t. 1, b. l. 93).

Iš 2025 m. sausio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vienas 2025 m. sausio 15 d. Body kameros vaizdo įrašas. Atidaromas vaizdo įrašas, pavadintas „PSS-20250115-164607UTC +0200“. Įrašo trukmė 00:30:00 min. Įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įraše mato pareigūnus, vyksiančius į įvykį. Atvykę pareigūnai užeina į laiptinę ir nueina iki būto Nr. (duomenys neskelbtini), kur buto duris atidaro vyras, kaip vėliau nustatyta, tai R. P.. Taip pat įraše matomas vaikas ir moteris, kaip vėliau nustatyta, tai A. N.. Pareigūnai paaiškina, kad R. P. namuose būti negali, kadangi jam yra išduotas orderis. R. P. atsako, kad žino. Toliau įraše tikrinamas A. N. neblaivumas ir pareigūnai klausia, ar ji vartojo alkoholį šiandien, A. N. atsako, kad vartojo vakar, šiandien nevartojo, tuomet pareigūnas įgarsina alkotesterio parodymus ir sako „2,50 – sunkus girtumas“. Toliau įraše pareigūnė paprašo pateikti vaiko asmens dokumentų, A. N. ir R. P. dokumento nepateikia, tačiau nurodo gimimo datą. A. P. su pareigūnu išeina iš buto, pareigūnė su A. N. lieka bute, kur pareigūnė jos klausia „tai papasakokite, kas atsitiko? Kas primušė jus?“, A. N. sako „tiesiog prisigėrė“, pareigūnė klausia „čia kada?“, A. N. sako „vakar“, pareigūnė klausia „kelintą valandą maždaug?“, A. N. sako „aš irgi išgėriau, jis pradėjo daužyti, viskas“, pareigūnė klausia „čia išgertuvių metu, taip?“, A. N. sako „mes atskirai gėrėme“, pareigūnė klausia „ir kelintą valandą čia maždaug viskas įvyko?“, A. N. sako „oj, nepasakysiu“, pareigūnė klausia „tai vėlu jau buvo?“, A. N. sako „jo“, pareigūnė klausia „Tamsu taip?”, A. N. sako „jo“, pareigūnė klausia „prieš dvylika ar po dvylikos?“, A. N. sako „buvo prieš dvylika ir po“, pareigūnė klausia „ir kaip būtent prieš jus smurtavo?“, A. N. sako „tiesiog mušė“, pareigūnė klausia „rankomis?“, A. N. sako „taip“, pareigūnė klausia „kiek smūgių sudavė?“, A. N. sako „neprisimenu“, pareigūnė klausia „rankomis mušė ar buvo nustūmęs? Spardė gal?“, A. N. sako „su kojomis, su rankomis“, pareigūnė sako „reikėtų, kad išsamiau papasakotumėte“, ką pasako A. N. nėra girdima, po ko pareigūnė sako „kodėl?“, A. N. sako „nenoriu“, pareigūnė sako „žinokite, reikia papasakoti“, A. N. sako „aš žinau, bet aš nenoriu“, pareigūnė sako „ir po to, kai primušė, ką? Pas kaimynus nubėgote ar kaip buvo?“, A. N. sako „jo, pas kaimynus nuėjau, vaikus atidaviau, kad jie nematytų to, kas darosi, ir viskas“, toliau pareigūnė sako, kad dėl smurto jie pradės ikiteisminį tyrimą, A. N. sako „ne, nereikia“, pareigūnė klausia „kodėl“, A. N. sako „aš labai prašau, nereikia, čia mano vaiko tėtis“, pareigūnė klausia „ir jus galvojate, kad turi teisę prieš jus nuolat smurtauti?“, A. N. sako „neturi teisės, bet aš nenoriu“, pareigūnė klausia „o ankščiau yra pasitaikę smurto?“, A. N. sako „buvo <...>“, pareigūnė klausia „o kiek jus laiko kartu?“, A. N. sako „ šešis metus“, pareigūnė klausia „bet nesusituokę jus? Ar susituokę?“, A. N. sako „ne“, pareigūnė klausia „o dėl ko dažniausiai vyksta šitie konfliktai?“, A. N. sako „kai išgeria jis“, pareigūnė klausia „o vakar dėl ko būtent, prisimenate?“, A. N. sako „jis išgėrė, pradėjo mane kaltinti, kad aš bendrauju su savo buvusiu vyru“, pareigūnė klausia „o kurioje vietoje čia viskas vyko? Kurioje patalpoje smurtavo?“, A. N. sako „laiptinėje“, pareigūnė sako „laiptinėje, taip? O kaip jus toje laiptinėje atsidūrėte?“, A. N. sako „jis beldėsi į duris ir pradėjo skambinti, aš išėjau ir prasidėjo viskas“, pareigūnė klausia „čia prie durų?“, A. N. sako „jo“, toliau pareigūnė atsisėda prie stalo, kartu su ja atsisėda ir A. N.. Toliau įraše pildomi procesiniai dokumentai, sprendžiamas klausimas dėl vaiko perdavimo. Pildant procesinius dokumentus (įrašo 23:53 min.) pareigūnė klausia „fizinį skausmą jautėte?“, A. N. sako „ne“, pareigūnė sako „nejautėte, kaip nejautėte, jeigu jūsų visas veidas mėlynas? Kodėl jus taip bijote kalbėti?“, A. N. sako „aš nenoriu problemų“, pareigūnė sako „Kodėl jus galvojate, kad čia problemos? Tai jeigu prieš jus smurtauja, gal bent kažkiek susimastys“, A. N. sako „nesusimastys <...>“, pareigūnė sako „bet tyrimai jokie pradėti nebuvo. Jūs nebijote, kad užmuš jus vieną dieną?“, A. N. sako „bijau“, pareigūne sako „tai vis tiek, jautėte skausmą turbūt?“ A. N. atsakymas nėra girdimas, toliau pildomi procesiniai dokumentai. Įrašo 26:34 min. pareigūnė dar kartą paklausia A. N., ar ji tikrai nejautė fizinio skausmo, atsakymo nėra girdima, tuomet pareigūnė paklausia "tikrai?", atsakymo vėl nėra girdima. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 95-96).

Iš 2025 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi du 2025 m. sausio 15 d. Body kameros vaizdo įrašai. Atidaro pirmą vaizdo įrašą, pavadintą (duomenys neskelbtini) Įrašo trukmė 00:30:00 min. Įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įraše mato policijos pareigūnus, atvykusius į iškvietimą, kuriuos laiptinėje pasitinka moteris, kiek toliau matoma kita moteris, kaip vėliau nustatyta, tai A. N., kuri sako, kad ji iškvietė. Pareigūnė paklausia, kas atsitiko, A. N. sako, kad sugyventinis pradėjo ją mušti, aiškina, kad negali užeiti namo. Tuomet pareigūnas sako, kad eis pažiūrėti. A. N. paprašo kaimynės šlepečių, kadangi ji laiptinėje stovi su kojinėmis. Toliau įraše pareigūnai kartu su A. N. kyla į butą. Kylant A. N. sako „...telefoną ir pradėjo daužyti mane“, pareigūnė klausia „o tai pas jus kažkoks konfliktas prasidėjo ar kas?“, A. N. sako „nes aš pasakiau, kad eitų miegoti, kad neliestų vaiko telefono“. Pareigūnas klausia, ar vakar, ar užvakar buvo pas juos policija, A. N. sako, kad nebuvo, pareigūnas klausia „kada paskutinį kartą buvo policija pas jus, vienuoliktame mėnesyje?“, A. N. sako „gal prieš mėnesį, irgi aš pati iškviečiau, aš noriu, kad jis atiduotų bent raktus nuo namų“, pareigūnas klausia „ar yra vaikai?“, A. N. sako „vaikus aš atidaviau kaimynei“, pareigūnas sako „tai namuose nieko nėra, tik jus ir sugyventinis? Vyras ar sugyventinis jis jums?“, A. N. sako „sugyventinis“. Užėjus į butą, bute matomas vyras, kaip vėliau nustatyta, tai R. P., kurio pareigūnas klausia „kas atsitiko?“, R. P. sako „nieko“, pareigūnas sako „tai ko mes čia atvykome, jei nieko?“, R. P. sako „aš atėjau iš svečių“, A. N. sako „jis ne iš svečių atėjo, jūs galite jį tiesiog iš čia paimti ir viskas?“, ką sako R. P., nėra aišku, tuomet A. N. sako „tu mane vėl už nieką sumušei R., užteks“, R. P. sako „o dieve“, A. N. sako „ne o dieve, aš ką pati save taip sumušiau, kaip aš atrodau“. Toliau įraše pareigūnas paprašo R. P. jo asmens dokumento ir klausia „kas buvo?“, R. P. sako „atvykau“, pareigūnas klausia „iš kur?“, R. P. sako „iš Genių“ atvykau, ir kažkaip prasidėjo“, pareigūnas klausia „kas prasidėjo?“, A. N. sako „..tu pavogei telefoną, pasėmei mano raktus, pradėjai mušti“, toliau pareigūnas paprašo pareigūnės kartu su A. N. nueiti į kitą patalpą, kur A. N. sako „jis supyko, griebė visus telefonus, sumušė mane ir išėjo“, pareigūnė klausia „kiek kartu gyvenate laiko?“, A. N. sako „šešis metus, ne pirmas kartas“. Toliau pareigūnas klausia R. P., kur jo telefonas, jis rodo, sako, kad čia jo, pareigūnas klausia A. N., ji sako, kad nežino, tuomet pareigūnas sako A. N., kad ji nueitų susitvarkytų veidą, išsipūstų nosį, po ko dar kartą klausia, ar čia R. P. telefonas (rodo), A. N. sako, kad ji nežino, sako, kad jis telefono neturi, kad viską užstato dėl degtinės. Toliau įraše pareigūnė paprašo A. N. pateikti asmens dokumentą, ji ieško, po ko sako „jis meluoja, aš nebegaliu to klausyti. Jūs galite jį pasiimti, prašau“, pareigūnė sako, kad tuoj jie išsiaiškins, kas čia įvyko. Toliau įraše pareigūnė eina iki tarnybinio automobilio, paima reikiamus daiktus, grįžta ir pasikviečia moterį, po ko prieina prie pareigūno ir R. P., kuriam tikrinamas neblaivumas, po ko pareigūnė pildo su A. N. dokumentus. Vaizdo įrašas baigiasi.

Žemesnės instancijos teismas

Atidaro antrą vaizdo įrašą, pavadintą (duomenys neskelbtini) Įrašo trukmė 00:06:29 min. Įrašas yra spalvotas su garsu. Vaizdo įrašas yra įrašo (duomenys neskelbtini)“ tęsinys. Įraše mato pareigūną, kuris klausia A. N. apie telefoną, kurį R. P. gali turėti, ji pasižiūri ir sako, kad ten kitas telefonas, tuomet sako R. P. nusiimti kepurę, aiškindama, kad tai ne jo, ir sako, kad daugiau neateitų, R. P. sako „gerai“, tuomet A. N. klausia R. P. „o kaip aš eisiu į susirinkimą su tokiu veidu?“, R. P. paprašo A. N. cigaretės, ji jam duoda ir sako „aš perku maistą pati, viską, o tu mane dar muši“, po ko sako „aš noriu, kad jis čia nebeateitų“, pareigūnas sako „taip, 15 parų neateis”, A. N. sako „prieš tai jis jau buvo atėjęs“, pareigūnas paaiškina, kad jeigu ateina, kad jo neįleistų ir kviestų policiją. Toliau įraše matoma, kaip R. P. rengiasi išeiti iš namų, tuomet pareigūnas klausia A. N. „pas jus sloga?“, A. N. sako „ne, man nosį skauda“. Apsiavęs batus, R. P. paprašo paimti savo daiktus, jam paduodamas maišas su daiktais ir jis kartu su pareigūnais išeina iš buto. Važiuojant liftu R. P. klausia, koks neblaivumas buvo nustatytas jo sugyventinei, pareigūnas pasako, kad 2.66 prom., tuomet lauke R. P. paklausia, kiek jis negali atvykti į namus, jam paaiškinama, kad dvi savaites nuo šio momento. Daugiau įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 98-99).

Iš 2025 m. sausio 15 d. alkoholio kiekio matuoklio D. A. 7510 rodmenų matyti, kad R. P. nustatytas 3,00 promilių girtumas (t. 1 b. l. 107).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo R. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. P. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 20 d., tiek teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną buvo neblaivus, tarp jo ir sugyventinės A. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis namo laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų kelis kartus sudavė jai į veidą, jai parkritus dar kelis kartus spyrė su koja, po to nuėjo į namus, A. išsivedė namuose buvusius vaikus pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, t. y. nukentėjusiosios A. N. bei liudytojo S. K. parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. P., 2025 m. sausio 15 d. apie 02.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, ties buto Nr. (duomenys neskelbtini) durimis, žodinio konflikto su sugyventine A. N. metu kumščiu sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius jai į veido sritį, o nukentėjusiajai A. N. suklupus, ne mažiau kaip 4 kartus spyrė jai į kojos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai A. N. sukėlė fizinį skausmą.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. R. P. kumščiu trenkdamas savo partnerei į veidą ir koja spirdamas jai į kojas, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo sukelti nukentėjusiajai A. N. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu bandė neigti jautųsi fizinį skausmą, tačiau iš byloje vaizdo priemonėmis užfiksuotų jos sužalojimų bei 2025 m. sausio 31 d. specialisto išvados nustatyta, kad ji, gavusi kelis vyro suduotus smūgius, neabejotinai turėjo jausti fizinį skausmą.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė (partnerė), su kuria kaltinamasis kelis metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką, todėl ji laikytina šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kaltė jos padarymu įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes - laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

R. P. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. P. yra nevedęs, vykdo individualią veiklą, teistas, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie R. P. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, kadangi jis kaltu prisipažino tik paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, prieš tai savo kaltę kategoriškai neigė, teigdamas, kad nukentėjusioji pati susižalojo krisdama, todėl teismas laiko, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra formalus ir nenuoširdus. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe abiejų veikų atveju teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, kadangi pats kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusįjį V. M. sumušė būdamas neblaivus, prieš tai vartojęs su juo alkoholinius gėrimus. Laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 dalis), kaip to prašė prokurorė, teismas nemato pagrindo, kadangi R. P. nėra pripažintas recidyvistu, taip pat teismas nemato pagrindo pripažinti jį recidyvistu šioje byloje.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti R. P. paskyrus prokurorės pasiūlytą ir straipsnių sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje – 1 metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirtinos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir skirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam R. P. skirtina galutinė bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis R. P. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 40 MGL dydžio bauda. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs ir vykdomas, duomenų apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės pridedant visą teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę.

Dėl civilinių ieškinių.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 166,82 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis ieškovas 2025 m. gegužės 8 d. pateikė civilinio ieškinio atsisakymą, kadangi R. P. atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir procesas dėl jo nutraktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 260,06 EUR turtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl ieškinys laikomas pagrįstu ir iš kaltinamojo priteistina 260,06 Eur žala ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.251 ir 6.263 straipsniai).

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. P. laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta tvarka nebuvo.

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktiniai diskai, laikomi vokuose, prisegtose prie bylos I tomo 92 ir 137 lapų, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

P. R. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti R. P. subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirti R. P. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programose bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį, ir 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Rolando P. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 260,06 (du šimtus šešiasdešimt eurų 6 centus) žalos atlyginimui.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jo nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus, laikomus vokuose, prisegtuose prie bylos I tomo 92 ir 137 lapų, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ana KaršulR. P.išaiškinti, kad:1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:a) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;b) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;c) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje ir Vilniaus rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.