Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. L. 2023 m. liepos 17 d. apie 18.00 val. Kauno rajone, keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), ties (duomenys neskelbtini), kryptimi link Kauno m. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80 Avant“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0314, nustatytas 3,15 prom. neblaivumas.

Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad prieš 2023 m. liepos 17 d. įvykį savaitgalį vartojo alkoholį, o įvykio dieną buvo išgėręs alaus. Po maždaug dviejų valandų sėdo prie vairo, vairavo jam priklausantį automobilį „Audi 80“ ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Buvo du kartus patikrintas jo neblaivumas, nustatytas girtumas – 3,20 prom. pirmu tikrinimu ir 3,15 prom. antru tikrinimu. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, tačiau jautėsi neblogai, apsvaigęs nesijautė, todėl priėmė sprendimą vairuoti. Savo poelgį vertina blogai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės J. atsakomybėn. Su ja kartu gyvena 13 metų, turi bendrą vaiką, jų ryšys yra geras, klauso vienas kito ir vienas kitą supranta, ji jam gali daryti teigiamą įtaką bendraudama su juo, palydėdama pas psichiatrą. Apie jos baustumus administracine tvarka dėl to, kad 2019, 2021, 2022 m būdama neblaivi ji netinkamai rūpinosi vaiku, bei kitus nusižengimus, nežinojo. Kad sugyventinė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nepastebėjo, taip nemano. Pats yra priklausomas nuo alkoholio, dėjo pastangas atsikratyti šios priklausomybės, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus, paskutinį kartą juose buvo prieš 4 mėnesius. Automobiliu įvykio dieną vyko su sugyventine. Ji nežinojo, kad jis buvo įvykio dieną išgėręs, o iš vakaro alkoholį vartojo kartu. Jo automobilio vertė yra apie 500–600 Eur. Iki šiol teisė vairuoti jam nebuvo atimta. Anksčiau buvo teistas dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos sugyventinės atžvilgiu. Šiuo metu jų vaikas gyvena su seneliais apie metus laiko, dėl to, kad sugyventinė kelis kartus buvo išgėrusi.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Galima laiduotoja J. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės palaiko. Jis jos klauso, gali daryti jam teigiamą įtaką. Kaltinamasis žino, kad gali gerti alkoholį savaitgaliais, o kai reikia eiti į darbą, negali. Tai pirmas atvejis, kai sugyventinis vairavo neblaivus. Jis iš ryto buvo vartojęs alkoholio. Įvykio metu automobiliu vyko su juo, miegojo, nes jos sveikata bloga, ji dažnai miega. Tuo metu ji pati buvo blaivi, jos neblaivumas nebuvo tikrintas. Iš vakaro su kaltinamuoju alkoholio taip pat nevartojo, nes buvo su vaiku. Anksčiau ji galėjo vartoti alkoholį, bet dabar nebegali dėl sveikatos būklės, jai prieš tris mėnesius buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo ko ji išsivystė, jai nėra žinoma. Šiuo metu jos ir sugyventinio vaikas gyvena su seneliais. Su ja negyvena, nes anksčiau ji vartodavo alkoholį.

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. Š. parodė, kad 2023 m. liepos 15 d. kartu su sugyventiniu išvažiavo prie jūros, ten buvo su jos šeima. 2023 m. liepos 16 d. vakare kartu su savo sugyventiniu nuėjo į barą ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. 2023 m. liepos 17 d. apie 15.45 val. iš Šventosios, kur buvo apsistoję, automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. L., išvažiavo link namų. Kaune sustabdė policijos pareigūnai. Pradžioje negirdėjo, kad stabdė, o vėliau sugyventinis sustabdė automobilį. Vairuotojo vietoje sėdėjo sugyventinis. Nežinojo, kad jis buvo neblaivus (b. l. 56).

Liudytoja M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. liepos 17 d. dirbo su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja L. P.. Apie 17.40 val. iš budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad keliu A1, kryptimi link Kauno, už Kryžkalnio, važiuoja automobilis „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja. Susisiekta tiesiogiai su pranešėju mobilaus ryšio telefonu, jis nurodė, kur tuo metu buvo nurodytas automobilis. Vairuodama tarnybinį automobilį, važiavo keliu A1, kryptimi link Klaipėdos. Ties (duomenys neskelbtini) kaimo ribomis pakeitė kryptį ir sustojo kelyje A1, kryptimi link Kauno. Pastebėjo pranešėjo nurodytą automobilį „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris važiavo antra eismo juosta kryptimi link Kauno miesto. Aiškiai matė, kad automobilį „Audi“ vairavo vyras. Privažiavo tarnybiniu automobiliu jam iš galo, įjungus garsinį ir šviesų signalus, automobilis „Audi“ buvo stabdomas. Dar kurį laiką automobilis važiavo nestodamas, nors turėjo aiškiai girdėti garsinį signalą bei švyturėlių skleidžiamą garsą. Vairuotojo durelių lango stiklas buvo nuleistas, vairuotojas buvo iki alkūnės iškišęs ranką. Per garsiakalbį keturis kartus liepė automobiliui „Audi“ pasitraukti į kelio dešinę pusę ir sustoti. Tik ties nusukimu link (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo kelkraštyje dėl to, kad priekyje šio automobilio važiavo pranešėjo vairuojamas automobilis ir pastarasis jį stabdė. Automobiliui „Audi 80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos, sustojus, prie jo priėjo kolegė L., o ji per radijo ryšį pranešė, kad persekiojamas automobilis sustojo, nebereikia papildomų policijos pajėgų. Pranešėjo automobilis buvo mėlynos spalvos „BMW“, tačiau su šio automobilio vairuotoju neteko pabendrauti, nes matydamas, kad automobilis „Audi“ sustojo, automobilis „BMW“ nuvažiavo. Matė, kad kolegė bendrauja su automobilio „Audi“ vairuotoju, kuris sėdėjo automobilyje. Netrukus ji sugrįžo į tarnybinį automobilį. Su savimi ji atsinešė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą ir draudimo polisą. Nustatyta vairuotojo asmenybė – E. L., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Kolegė pasakė, kad vairuotojas galimai yra neblaivus, o automobilio salone pastebėjo alkoholinio gėrimo butelį, kuris buvo pradarytas. Paėmusi alkoholio kiekio matuoklį kolegė nuėjo iki automobilio „Audi“. Matė, kad vairuotojas vieną kartą buvo patikrintas prietaisu. Po pirmo pūtimo kolegė sugrįžo iki tarnybinio automobilio ir parodė, kad vairuotojas įpūtė 3,22 promilės. Tuomet ji (liudytoja) išlipo iš tarnybinio automobilio, nuėjo prie automobilio „Audi 80“ vairuotojo. Vyriškis pats padavė automobilio užvedimo raktą. Aiškiai matė, kad šalia vairuotojo, ant priekinės keleivio sėdynės, sėdėjo moteris. Bendraujant su vyru iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas. Paprašė vyro išlipti iš automobilio. Buvo akivaizdu, kad vyras yra neblaivus. Be to, kad nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, jo skruostai buvo gerokai paraudę, kalba sulėtėjusi, judesiai nekoordinuoti. Pasiteiravo, kada paskutinį kartą vyras vartojo alkoholinius gėrius. Vairuotojas nurodė, kad prieš dvylika valandų. Vyras patalpintas į laikino sulaikymo patalpą automobilyje. Po tam tikro laiko patikrintas antrą kartą alkotesteriu, kuris parodė 3,15 promilės girtumą. Su prietaiso parodymais E. L. sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo aktą. Girdėjo, kad vyras su savo keleive bendravo rusiškai. Sustabdžius automobilį „Audi 80“, jo salone buvo tik vairuotojas ir keleivė. Moteris taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau ji netikrinta alkoholio kiekio matuokliu (b. l. 60–61).

2023 m. liepos 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis kelyje A1. Apžiūros užfiksuotos fotolentelėje (b. l. 12–16, 17–26).

2023 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. liepos 17 d. 17.39 val., gautas Kauno apksr. VPK OVS budėtojo pranešimas, jog ties (duomenys neskelbtini), važiuoja automobilis A1 kelyje, kryptis Klaipėda–Vilnius, (duomenys neskelbtini) važiuoja. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesaugiai manevruoja. Apie 17.40 val., susisiekta su pranešėju, kuris nurodė, kad automobilis juda Vilniaus kryptimi, išvažiavus A1 kelyje prie (duomenys neskelbtini) kaimo, buvo pastebėtas automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras. Automobilis sustabdytas A1 kelyje, (duomenys neskelbtini) km, kryptis link Vilniaus, nusukimas link (duomenys neskelbtini). Automobilį „Audi 80“ vairavo E. L., kuris paaiškino, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 12 val., tačiau jo kalba buvo nerišli, iš burnos sklido alkoholinių gėrimų kvapas. E. L. patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, pirmu patikrinimu jam nustatytas 3,22 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 3,15 promilių neblaivumas. E. L. nurodė, kad vyksta iš pajūrio kartu su sugyventine J. Š. (b. l. 27–28).

Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad kaltinamajam 18.03 val. buvo nustatytas 3,22 prom., o antru tikrinimu 18.18 val. – 3,15 prom. neblaivumas. Jo judesiai nekoordinuoti, nerišli kalba, iš burnos sklido alkoholio kvapas (b. l. 34).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi 80 Avant TDI“, 1995 m. laidos, kaina su PVM yra 750 Eur (b. l. 44).

2023 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo perklausyti ir aprašyti du garso įrašai, kuriuose užfiksuoti pranešimai Bendrajam pagalbos centrui apie automagistralėje įtartinai manevruojantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį dideliu greičiu. Pranešėjas sekė automobiliui iš paskos (b. l. 49–52).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis E. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju E. L. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 3,22 prom., o antruoju atveju – 3,15 prom. neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną, iš ryto, vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, tai objektyviai patvirtina byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, atitinkamai tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą.

Kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų bei kitų asmenų, pranešusių apie galimai neblaivų vairuotoją, akivaizdoje. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininku ir valdytoju registruotas E. L. (ką patvirtino tiek VĮ „Regitra“ duomenys, tiek ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu), užfiksuota vietoje, kuri sutampa su policijos pareigūnų vykimo pagal iškvietimą adresu. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su liudytojos policijos pareigūnės M. B. parodymais, tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iš tiesų vairavo motorinę transporto priemonę ir netrukus po to jam buvo nustatytas neblaivumas, kuris reikšmingai viršijo sunkų girtumo laipsnį.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nenurodė akivaizdžiai supratęs, jog jis negali vairuoti transporto priemonės dėl savo neblaivumo. Vis dėlto, tai nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš liudytojos M. B. parodymų turinio, kaltinamojo elgesys iš karto po įvykio buvo akivaizdžiai neadekvatus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pareigūnėms, reagavusioms į iškvietimą, nekilo jokių abejonių kaltinamojo neblaivumu, vertinant pagal išorinius požymius. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis, turėdamas ilgą vairavimo stažą, turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio, nepaisant po alkoholio vartojimo praėjusio laiko tarpo. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia ir dėl tokio savo neatsakingo veikimo sukėlė eismo įvykį, kurio metu tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių, kadangi eismo įvykis buvo sukeltas judriame miesto kelyje, sankryžoje, vakaro metu, esant intensyviam eismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad E. L. 2023 m. liepos 17 d. apie 18.00 val. Kauno rajone, keliu A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), ties (duomenys neskelbtini), kryptimi link Kauno m. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi 80 Avant“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0314, nustatytas 3,15 prom. neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negalimumo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis bei jo gynėja pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sugyventinės J. Š. žinion. Teismo vertinimu, pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas šioje baudžiamojoje byloje nėra.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Visos šios formaliosios sąlygos šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Nors kaltinamasis praeityje teistas, tačiau teistumas jam yra išnykęs.

Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Neabejotinai teigiamai vertinamos aplinkybės, jog iki šiol kaltinamasis nėra teistas ar baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, kurie būtų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, asmeniui esant apsvaigus. Tačiau jis dar 2020 m. baustas administracine tvarka dėl veikos, kuri pasireiškė žalingu psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, pasirodžius neblaiviam viešoje vietoje. Nors jis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo elgesiui įtakos iki šiol turi žalingas alkoholio vartojimas, ką pripažino pats kaltinamasis, o vertinant šiuo metu, jo pastangos šio neigiamo veiksnio įtaką kaltinamojo elgesiui eliminuoti nėra pakankamos asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės taikyti. Šios aplinkybės savaime nepaneigia galimybės kaltinamajam taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti ir kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, kurios, taip pat ir sprendžiant dėl laidavimo taikymo, negali būti sumenkinamos. Šioje byloje kaltinamasis, ilgą laiką turėdamas teisę vairuoti, todėl neabejotinai suvokdamas Kelių eismo taisyklių laikymosi svarbą, sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus. Jokios objektyvios būtinybės vairuoti kaltinamajam nebuvo. Jam nustatytas neblaivumo laipsnis, reikšmingai viršijantis sunkų neblaivumą, tačiau jis, žinodamas apie intensyvų automobilių eismą automagistraliniame kelyje, pasirinko vykti savo automobiliu, pats jį vairuodamas. Būdamas itin apsvaigęs nuo alkoholio, jis, be kita ko, pranešėjo pateiktais duomenimis, galimai viršijo leistiną greitį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo ypatingai didelį kaltinamojo neatsakingumą, nerūpestingumą ir kitų asmenų teisės į saugų eismą automobilių keliais ignoravimą. Būdamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi jau susiformavusi ir brandi asmenybė, kaltinamasis pasirinko tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė didelį pavojų ne tik aplinkinių turtui, bet ir gyvybei. Vien dėl šios priežasties, nepaisant to, kad kaltinamasis yra anksčiau neteistas, o administracine tvarka (išskyrus 2020 m. baustumą) nebaustas, pagrindo spręsti apie tai, kad materialiosios sąlygos E. L. taikyti laidavimo institutą šioje byloje yra nustatytos, nėra.

Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti ir apie tai, kad kaltinamojo pasirinkta galima laiduotoja galėtų daryti teigiamą įtaką E. L.. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, paties kaltinamojo bei jo sugyventinės, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, pastarosios elgesiui žalingas alkoholio vartojimas taip pat turi įtakos. Ji daugybę kartų bausta administracine tvarka, didžioji dalis jos padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su apsvaigimu nuo alkoholio, vaiko nepriežiūra, o kaltinamasis anksčiau buvo teistas dėl smurtinių veiksmų jos atžvilgiu. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad jos galimybės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra abejotinos. Darant tokią išvadą, pažymėtina, kad nei kaltinamasis, nei laiduotoja negalėjo pakankamai patikimai pagrįsti fakto, kokiu būdu ji galėtų paveikti E. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jų abiejų požiūris į žalingą alkoholio vartojimą yra gana dviprasmiškas, galimos laiduotojos paaiškinimai nenuoseklūs, sukelia abejonių jos nuoširdumu, jie netgi nesutampa su paties kaltinamojo parodymų turiniu dėl alkoholio vartojimo prieš įvykį aplinkybių. Galima laiduotoja važiavo automobiliu kartu su kaltinamuoju, jam vairuojant būnant neblaiviam. Taigi akivaizdu, jog J. Š. nėra tas asmuo, kuris galėtų būti vertas teismo pasitikėjimo ir darytų teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismo vertinimu, kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika šiuo atveju rodo veikiau jo norą bet kokiomis aplinkybėmis būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nei apsisprendimą, kad už jį laiduotų jam daugiausiai įtakos galintis daryti asmuo. Dėl šios priežasties, nesant materialiųjų sąlygų laidavimui taikyti, teismas sprendžia, kad kaltinamasis negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis E. L., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė supratęs neigiamas savo elgesio pasekmes. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jo neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Kaltinamasis gauna legalias pajamas, taigi egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti pirmą kartą teisiamam asmeniui skiriant šią švelniausią bausmės rūšį. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, tikslinga jos dydį nustatyti mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nesunkų nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad aptariama poveikio priemonė asmeniui, kuris vairuodamas transporto priemonę, kai jam nustatytas reikšmingai sunkų girtumo laipsnį viršijantis neblaivumas, važiavo automagistraliniu keliu, veždamas automobiliu ir kitą asmenį, būtų neproporcinga ar neadekvati ja siekiamiems tikslams užtikrinti, nenustatyta, todėl pagrindo jos neskirti nėra.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą, saugojamą byloje (b. l. 94), nuosprendžiui įsiteisėjus perduodant VĮ „Regitra“.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prokurorės nutarimu pritaikytas automobiliui „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Audi 80“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonė yra registruota kaltinamojo vardu, jos valdytoju ir savininku VĮ „Regitra“ duomenimis yra nurodomas kaltinamasis, be to, teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad automobiliu naudojosi jis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina.

- kompaktinis diskas, esantis baudžiamojoje byloje (b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje;

- automobilio „Audi 80“ draudimo polisas ir registracijos liudijimas, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam buvo skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, esant būtinam gynėjo dalyvavimui procese, iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. L. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. liepos 19 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Audi 80“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (su užvedimo raktu), perduotą saugoti UAB „Augenas“ automobilių aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 43), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

E. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 94) perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti šio automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

- kompaktinį diską, esantį baudžiamojoje byloje (b. l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.