Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiauliu apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Vytauto Kurseviciaus (kolegijos pirmininko), Irenos Ivanovienes, Vidmanto Myles,

neviešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

D. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini) Šiauliu m., lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas 5 klases, nedirbantis, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas, teistumas neišnykes, dar neatlikes 5 men. 13 d. laisves atemimo bausmes, kaltinams nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d.

A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiluteje, lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas pradinis, dirbantis staybininku, išsituokes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliu m., teistas, teistumas neišnykes, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 149 str. 4 d.

Kaltinamajam D. Š. ikiteisminio tyrimo institucijos buvo pareikšti kaltinimai tuo, kad jis išžagino mažameti asmeni, t. y., kad 2005 m. sausio 31 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliu m., užrakines buto duris, A. K. padedant – t. y. paemus už koju, o D. Š. per liemeni, abu prievarta pagulde mažamete nukentejusiaja Ž. B. , gim. 1991-04-05 ant lovos, A. K. nuavus batus bei grasinant tuoj pat panaudoti prieš nukentejusiaja fizini smurta, D. Š. užlauže nukentejusiajai rankas per riešus, tokiu budu panaudojo fizini smurta, bei užgules ja savo kunu ir taip atimdamas jai galimybe priešintis, lytiškai santykiavo su mažamete Ž. B. prieš jos valia. T. y. kaltinamas, kad tokiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 4 d.

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo institucijos buvo kaltinamas tuo, kad jis bendrininkavo išžaginant mažamete, t. y. 2005 m. sausio 31 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, D. Š. užrakinus buto duris, padedamas D. Š. , paeme mažamete nukentejusiaja Ž. B. , gim. 1991-04-05 už koju, o D. Š. paemus nukentejusiaja per liemeni, abu bendrai veikdami, panaudoje prievarta pagulde nukentejusiaja ant lovos, nuave jai batus ir grasino tuoj pat panaudoti prieš fizini smurta, bei ji panaudoje, t. y. D. Š. užlaužus Ž. B. rankas per riešus, bei užgulus ja savo kunu tokiu budu atemes jai galimybe priešintis, lytiškai santykiavo su mažamete Ž. B. prieš jos valia. T. y. kaltinamas tuo, kad padejo D. Š. išžaginti mažamete Ž. B. , ir tokiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 149 str. 4 d.

Teisiamojo posedžio metu nustatyti faktai ir faktines aplinkybes

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis D. Š. pagal jam pareikšta kaltinima kaltu neprisipažino, teige neprisimenantis, kaip kas ivyko. Atsimine tik tai, kad bendrabucio kambario durys buvo neužrakintos. Nurode, kad su nukentejusiaja neatliko jokio lytinio akto. Kitu asmenu parodymu neatsimine. Nukentejusiaja apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teiseja jis dalyvavo. Kadangi kaltinamasis neatsimine visu aplinkybiu, teisiamojo posedžio metu, perskaicius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Cia (b.l. 76-78, t. 1) nurodyta, kad 2005–01–31 d. jam paskambino pažistamas A. K. ir pasiule važiuoti i bendrabuti, esanti (duomenys neskelbtini), pas savo mergina Ž., kurios pavardes nepamena. Jie nusprende eiti i buta pas Ž., esanti tame paciame bendrabutyje. Prie ju prisijunge dvi Ž. drauges: Ži. ir Žy.. Visas merginas D. Š. mate pirma karta. P. Ž. jie sedejo, šnekejosi, gere alkoholinius gerimus: alu, sidra. Vakaro metu Žy. prie D. Š. ,,lindo“, t. y. meilinosi, guodesi, buvo atsisedusi ant keliu, jie abu buciavosi ir kitu veiksmu neatliko. Jokios prievartos merginos atžvilgiu nenaudojo, ant lovos jos nebuvo parvertes, batu nuauti niekaip negalejo, nes visi buvo batus nusiave šeimininkes Ž. prašymu. A. K. daugiau bendravo su kitomis dviem merginomis. Baigus gerti alkoholi, paskambino savo draugui D., kurio pavardes neatsimena, gyvenanciam (duomenys neskelbtini)., ir papraše atvažiuoti. D. atvažiavo savo automobiliu ir parveže ji namo. Prisimena, kad pasiule ir Ži. (ne buto šeimininkei), A. K. ir Žy. juos taip pat parvežti namo, taciau Žy. atsisake, motyvuodama tuo, kad pati pareis, nes gyvena visai netoli. Tuo viskas ir baigesi. Kiek buvo Žy. metu, nežinojo, nes mergina nesake, o pagal jos išvaizda spejo, kad 16 – 18 m. Vakarelio metu Žy. buvo linksma, neverke, nenusirenge ar nurengta nebuvo. Be to, buvo gerokai apgirtusi, nes prieš jiems susitinkant ir ateinant ji jau baliavojo. Jis pats gere mažai, vakaro metu buvo beveik blaivus, Žy. nieko nežadejo, nei apie susitikima, nei apie draugyste nekalbejo.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posedžio metu pagal jam pareikšta kaltinima kaltu taip pat neprisipažino, teige, kad ivykio, datos neatsimena. Taciau tai galejo buti 2005–01–31. Po darbo jis grižo pas drauga, kur šalia gyveno Ž., ja pažinojo, taciau pavardes nepamena. Pasak jo, Ž. yra bendrabucio kambario, kuriame jie švente, šeimininke ar nuomininke. Ta vakara buvo išgeres, paskambino draugui D. Š. ir jam atvažiavus, abu nuejo pas Ž.. Ten gere sidra bei alu, su jais buvo dar dvi Ž. drauges: Ži. ir Žy.. Jis pažinojo tik šeiminike. Jie visi sedejo kambaryje, jokiu veiksmu, kurie nurodyti kaltinime, niekas neatliko. Kambario durys buvo neužrakintos. Batus visi buvo nusiave, nes ten kilimine danga, mažas vaikas. Kambaryje buvo dvi sofos-lovos. Visi bendravo normaliai. Jis daugiausia bendravo su kambario šeimininke Ž.. Nepastebejo, ar D. Š. su Ž. B. buciavosi. Nurode, kad dabar tiksliai nepamena, ar Ž. B. sedejo D. Š. ant keliu. Nei jis, nei D. Š. Ž. B. per prievarta nelaike, batu jai neave. Be to, jos nepažinojo, beveik nebendravo su ja. Jos apklausoje nedalyvavo. Teige nežinantis, kodel ji ji apkalba. P. Ž. visi atsidure atsitiktinai. Nežinojo, kiek nukentejusiajai metu. Mergina pas Ž. atejo išgerusi, iš išvaizdos atrode vyriausia iš merginu. Tap pat kaltinamasis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 121-122, 125-126, t. 1) apie ivykio aplinkybes jis dave teisingus parodymus, kur teige, kad Ž. pati pasikviete ji ir D. Š. i svecius. Su viena Ž. drauge Ž. L. jis buvo pažistamas apie savaite, kitos vardo ir pavardes neprisimena, teige geres mažai, todel girtas nebuvo. Mate, kaip Žy. sedejo D. Š. ant keliu, kad vienu metu jie glamonejosi, buciavosi. Jokios prievartos iš D. Š. puses tos merginos atžvilgiu nebuvo, ir jam matant pastarieji lytiškai nesantykiavo. Be to, kaltinamasis nemate, kad D. Š. ištiestu lova. Po to kažkuris iš ju paskambino bendram pažistamam, pravarde „senis“, pavardes ir vardo nežino, kuris turi automobili, ir papraše jo visus parvežti namo. Jis netrukus atvažiavo, ir jie, taip pat ir Ž. L. bei Žy., išejo i lauka. Žy. nuejo namo, nes sake, kad netoli gyvena, o kitus pažistamas išvežiojo i namus. Daugiau to vakaro aplinkybiu neatsimena.

Liudytoja Ž. L. parode, kad dabar jai sunku viska atsiminti. Ji kaltinamuosius pažista iš matymo. Tuo metu jai buvo 13–14 metu. Prisimena, kad buvo pas pažistama Ž. Ž. , kuri už ja vyresne. Su ja bendravo. To momento, kada vaikinai atejo pas Ž. Ž. , neatsimena. Žyginte atejo pati. Jie visi sedejo, gere, kalbejosi. Vaikinu vardu nežinojo, vadino juos pravardemis – ,,Šilius“ ir ,,Basas“. Kuris iš ju atejo pirmas, nepamena. Visi sedejo be striukiu, kiek prisimena, su batais. Gere sidra. Po to visi išsisrikste namo. Niekas nieko nedare. Kambaryje buvo dvi sofos. Žy. sedejo šalia jos. Jokiu konfliktu nebuvo. Taip pat ji nemate, ar Ž. B. su D. Š. mylejosi ir to nesuprato. Gal buciavosi, buvo apsikabine. Nurode, kad nežino, ka reiške Ž. Ž. žodžiai ,,šito tai tikrai nebus mano kambaryje“. Teigia, kad Ž. B. buvo linksma visa laika. Ja pažinojo apie dvejus metus. Nurode, kad apie Ž. B. negali nieko teigiamo pasakyti., nes žinojo, kad ji megsta valkatauti, retai lanko mokykla, neklauso tevu, jai viskas yra leidžiama. Nežino, ar ji turejo tuo metu drauga. Žygintes charakteris bjaurus, ji vogdavo, begdavo iš namu. Pati liudytoja taip pat nelanke mokyklos, ja rupinosi tevai, negalvojo apie mokslus, tevams meluodavo. Liudytoja dar pridure, kad dabar su Ž. B. ir Ž. Ž. nebendrauja, su kaltinamaisiais taip pat nebuvo susitikusi. Pakeite visus draugus, kitaip pradejo gyventi, nes 2005–08–02 pagimde kudiki, kuri augina su mama.

Liudytoja D. B. (nepilnametes nukentejusiosios atstove) parode, kad ji yra Ž. B. motina. Liudytoja teige, kad Žy. nuolat begdavo iš namu, turi 3 invalidumo grupe su lengva negalia, piktybiškai nelanko mokyklos, nors turetu lankyti J. L. specialiaja mokykla. Yra perkelta i 10 klase. Su Žy. tevu nebuvo santuokoje, išgyveno 13 metu kartu. Jis gere, jie pykosi, dukte susidraugavo su Ž. L. , abi valkatavo, intymiai bendravo su vyrais. Kadangi gyveno pirmame aukšte, dukra iššokdavo pro langa ir pabegdavo, taip su dukra vargsta nuo tada, kai jai suejo 12 su puse metu. Pasak liudytojos, Ž. L. draugavo su vaikinu, vardu M.. Jie susipyko, tada su juo pradejo draugauti Žy.. Ž. L. jau buvo nešcia nuo M., todel nusprende atkeršyti Žy..

Ta diena Žy. išejo pas Ž. Ž. , nes ja pakviete ir praše atnešti arbatos. Žy. žadejo sugrižti iki 22.00 val., taciau negrižo. Pradejo skambinti, rašyti žinutes, taciau negavo jokio atsakymo. Apie 01.30 val. dukra pati paskambino, pasake, kad griš 2 ar 4 val. Sake esanti ,,Neopolyje“. Apie 4 val. gavo žinute iš Ž. Ž. , kad ateitu parsivesti dukters. Ji bijojo eiti i ta bendrabuti. Apie 5.30 val. dukte grižo. Kuomet ja užsipuole, dukra pasake, kad buvo išprievartauta. Ji ja nepatikejo, nes Žy. nuolat meluodavo. Po to ivykio jos vel kelias dienas nebuvo, tada ir nuejo pas nepilnameciu reikalu inspektore N. K. , kuriai papasakojo tai, ka jai buvo sakiusi dukte. Inspektore liepe rašyti pareiškima del išžaginimo, antraip nurode, kad ji praneš, jog mama nesikreipe, nesirupina, ir jai iškels byla. Tada ji ir paraše pareiškima. Dar pridure, kad kodel Ž. Ž. liepe parsivesti dukteri, ji neprisimena.

Pasak liudytojos, Ž. Ž. po ivykio sake, kad nenorinti meluoti, Žy. buvo išžaginta abieju vaikinu. Ž. Ž. , lyg net pati su vaiku buvo prirakinta prie radiatoriaus, o Ž. L. tuo metu sedejo ant sofos ir juokesi. Tada patikejo, kad Žy. išžaginta, norejo del to kreiptis pagalbos. Pas inspektore kreipesi, nes dukte kelias naktis neparejo nakvoti. Nurode, kad pati nebutu kreipusis del ivykio, nes dukra nepatikejo, o inspektore pagrasino atsakomybe.

Nukentejusioji Ž. B. teismo posedžio metu parode, kad kaltinamuosius pažista, taciau iki ivykio ju nepažinojo. Ivykio datos tiksliai neprisimena. Kai nuejo i namus pas Ž., kurios pavardes tiksliai nežino (galbut (duomenys neskelbtini)), ten sutiko Ž. L. . Ten taip pat buvo A. K. ir D. Š. . Jie visi sedejo pas Ž. Ž. kambaryje ir gere sidra. Ji buvo atsisedusi D. Š. ant keliu, jie kelis kartus pasibuciavo. Po to išejo namo. Be to, Ž. B. pridure, kad jos pirminiai parodymai, kuriuose ji apkalbejo kaltinamuosius, buvo melagingi, nes ji buvo susipykusi su Ž. L. , norejo jai atkeršyti apkaltindama. Kai parejo namo, buvo labai velu, todel mamai papasakojo, kad ja išprievartavo, nors iš tiesu nieko neivyko. Ž. Ž. pažinojo apie puse metu. Ji gyveno (duomenys neskelbtini). esanciame bendrabutyje viename kambaryje su maždaug vieneriu metu vaiku. Ž. L. pažinojo apie metus laiko, gal kiek ilgiau. Ji draugavo su vienu vaikinu, po to su juo išsiskyre ir tada ji pradejo draugauti su tuo vaikinu. Todel abi ir susipyko, pradejo viena kitai keršyti. Nepamena, kada atejo pas Ž. Ž. . Gerimus atsineše A. K. ir D. Š. Kambaryje buvo dvi neišskleistos sofos. Paryciais visi išsiskirste iš Ž. Ž. buto. Kambario durys nebuvo užrakintos. Ant sofos prie Ž. L. sedejo A. K., o kitoje puseje sedejo ji, D. Š. ir Ž. Ž. . Ji dar prieš ateidama pas Ž. Ž. buvo blaivi. Jai tuo metu buvo 13 metu. Su A. K. ji tik kalbejosi, jis prie jos net nebuvo priejes. Kaltinamuju pavardžiu neprisimena, D. Š. pravarde – (duomenys neskelbtini), o kito pravardes nepamena. Susipažino patys. Be to, nurode, kad ji gere degtine bei sidra. Taciau visi nebuvo stipriai girti. Budama pas Ž. Ž. , karta paskambino mamai. Sake, kad yra šokiuose ,,Neopolyje“, nes dar norejo pabuti pas Ž. Ž. . Pasak nukentejusiosios, kartais ji negriždavo namo namtimis, begdavo iš namu, neidavo i mokykla. Yra bendravusi su Vaiko teisiu apsaugos skyriaus darbuotojais del to, kad neina i mokykla, neklauso mamos. Mama ja rupinasi. Tevas su jais negyvena. Taciau su tevu ji bendrauja – susiskambina, bet susitinka retai. Materialiai tevas nepadeda, gyvena iš mamos atlyginimo. Pati savo lešu neturi. Iki ivykio jau buvo turejus lytiniu santykiu. Be to, kadangi jos su Ž. L. keršijo viena kitai, Ž. L. norejo ja apšmeižti, o ji atkeršyti – apkaltinti.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16-17, t. 1) buvo nurodžiusi, kad ja minimu kaltinime metu išžagino D. Š., nors to nebuvo. Jai D. Š. siule parvežti namo, bet ji atsisake, nes jos namai buvo arti. Teige dabar sakanti tiesa, jai nebuvo daromas joks poveikis, nieko nebijojo. Taip, kaip parašyta ikiteisminio tyrimo metu ir kokius parodymus dave anksciau, nebuvo. Kai ja iškviete apklausai, viska sugalvojo ir papasakojo, nes norejo Ž. L. atkeršyti, jai pakenkti. Pasake, kad viskas ivyko del Ž. L. , kad ji D. Š. prikalbejo, ka daryti. Mamai melavo del to, kad ši nepyktu ant jos. Be to pridure, kad Ž. L. išsiskyrus su draugu, ji turejo lytiniu santykiu su juo.

Liudytoja N. K. parode, kad dirba Šiauliu m. VPK II PK Pietineje nuovadoje nepilnameciu reikalu inspekcijos grupeje. Nukentejusiaja Ž. B. ir jos mama pažinojo. Jos gyveno jos aptarnaujamoje teritorijoje. D. B. turejo problemu del dukters auklejimo, del to kreipesi i ja. Ž. B. buvo padariusi teises pažeidimu, ja ne karta pas save kvietesi pokalbiui. Mama neturejo jokios itakos dukrai, ši jos neklause. Liudytoja nurode, kad ji nelabai atsimena apie ta ivyki, taciau nurode, jog buvo atejusi mama, sake, kad gali buti, jog jos dukte buvo išžaginta. Tuomet ji patare, kad ši rašytu pareiškima, arba ji kels byla pagal fakta, nes mergaite buvo mažamete, nesake, kad mamai bus keliama byla. D. B. ja ne taip suprato. Taip pat liudytoja nurode, jog nieko negirdejo apie tai, kad Ž. B. išžaginimas buvo organizuotas Ž. L. .

Ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais buvo grindžiami kaltinimai kaltinamiesiems

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimai nurodyta nusikalstama veika kaltinamiesiems iš esmes buvo grindžiami nukentejusiosios Ž. B. parodymais, kuriuos ji dave ikiteisminio tyrimo teisejui (b. l. 16-17, t. 1), kuriuose ji nurode, kad minimu kaltinime laiku, t.y. 2005 m. sausio 30 d. vakare ji buvo pas pažistama Ž., gyvenancia (duomenys neskelbtini),. esanciame bendrabutyje. Ten buvo jos pažistama Ž. L. , šeimininke Živile, veliau atvažiavo du vaikinai, kuriu pravardes – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ten gere alkoholinius gerimus. Kai ji ruošesi eiti i namus, D.Š. prisedo prie jos ir neišleido, durys buvo užrakintos, D.Š. ja pagulde ant sofos, lauže jos rankas, suemes už plaštaku lauže rieša, ji nesipriešino. Iš jo veiksmu suprato, kad jis nori su ja pasimyleti, t. y. lytiškai santykiauti. Tuomet kitas vaikinas ištiese sofa ir abu ja pagulde, o antrasis, t. y. A.K. nuave jai batus. Daugiau nieko nedare, stovejo prie lango. Ji bande atsistoti, bet D.Š. neleido, abiem rankom atsege kelniu dirža, kelniu saga, atitrauke užtrauktuka, numove kelnes ir kelnaites. Ji nesipriešino, nes bijojo, pagalbos nesitikejo. D.Š. su ja atliko normalu lytini akta iki galo ir sperma nuleido ant sofos. Niekas jai negrasino ir smurto nevartojo, tik laike už ranku, o D.Š. dar ir užgules savo pilvu.

Be to, kaltinimai kaltinamiesiems buvo grindžiami ir kitais irodymais – tai nukentejusiosios atstoves D. B. , liudytoju Ž. Ž. , Ž. L. parodymais, akistatu protokolais, asmens atpažinimo protokolais, specialisto išvada.

Štai kaltinime teigiama, kad asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu nukentejusioji Ž. B. atpažino D. Š. , kaip asmeni, pravarde (duomenys neskelbtini), kuris ja išžagino, ir A. K. , kaip asmeni pravarde (duomenys neskelbtini), kuris padejo D. Š. , nuave batus (b. l. 21 – 23, t. 1).

Taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka metu liudytojos Ž. Ž. ir Ž. L. atpažino D. Š. , kaip asmeni, pravarde (duomenys neskelbtini) ir A. K. , kaip asmeni pravarde (duomenys neskelbtini) (b .l. 27 – 28, 34 – 35, t. 1).

Akistatos protokolu (b. l. 30 – 31, t. 1), kuriame akistatoje su kaltinamuoju A. K. liudytoja Ž. Ž. iš dalies patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir papildomai parode, kad D.Š. duris iš vidaus užrakino apie 00.30 val. ir pasieme raktus. Durys buvo užrakintos apie 10–15 min., po to D.Š. duris atrakino. Tuo metu, kol buvo durys užrakintos, Žy. ejo i tualeta su Ž. L. , jas D.Š. palydejo, o po to i tualeta ejo ji – Ž. Ž. , ji ir atrakino duris, nes raktai buvo palikti spynoje. Ji nera isitikinusi, ar D.Š. su Žy. mylejosi, nes to nemate, kambaryje buvo šurmulys, ji pati buvo išgerusi, todel galejo neteisingai suprasti kambaryje sklindancius garsus. Del minetu aplinkybiu ji negalinti patvirtinti, kad jie mylejosi. Ar kas nuave Žy.batus, ji nežino.

Be to, pagrindžiant pareikštus kaltinimus kaltinamiesiems teigiama, kad specialisto išvadoje Nr. G 281/05 ( 04 ) yra nurodyta, kad Ž. B. mergystes pleve pažeista, joje yra seni pažeidimai surandejusiais kraštais, todel nustatyti ju padarymo laika nera galimybes, Ž. B. kune sužalojimu nera (b. l. 40, t. 1).

Gimimo liudijimo kopijoje nurodyta, kad Ž. B. yra gimusi 1991–04–05, t. y. kad ivykio metu jai nebuvo sukake 14 m. (b. l. 41, t. 1).

Taip pat kaltinimas grindžiamas ir teismo psichiatrines, psichologines, narkologines ekspertizes aktu (akto Nr. 186), kur nustatyta, kad Ž. B. nuo 2003 m. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su socializuotu elgesio sutrikimu. Taciau ji galejo teisingai suprasti itariamojo D. Š. veiksmu pobudi ir ju pavojinguma, Ž. B. pažintine veikla – nežymaus protinio sunkumo diapozone, nukentejusioji pasižymi pakankamais pažintiniais gebejimais, kad galetu atkurti esmines ivykio faktines aplinkybes, nera padidejes jos itagumas ir polinkis fantazuoti. Mergina gali suprasti savo veiksmu esme ir juos teisingai valdyti, neatsižvelgiant i psichologinius ypatumus, psichine bukle Ž. B. gali duoti teisingus parodymus, gali buti apklausiama, dalyvauti teismo posedyje. Nera duomenu, kad itariamojo veiksmai butu jai padare sunkia psichologine trauma ( b. l. 62 – 64, t. 1 ).

Irodymu visumos analize, vertinimas, kaltinimo surinktu duomenu kritika ir atmetimas, ir kaltinamuju išteisinimo motyvai

Kolegija, ištyrusi visuma byloje kaltinimo pateiktu irodymu, kurie, anot kaltinima pateikusios ir ji palaikancios institucijos, patvirtina kaltinamuju padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir ju padarytos nusikalstamos veikos juridine kvalifikacija pagal kaltinime nurodytus baudžiamojo kodekso specialiosios ir bendrosios dalies atitinkamus straipsnius, konstatuoja, kad kaltinimo pateiktuju irodymu nepakanka tam, kad butu galima priimti apkaltinamaji teismo nuosprendi kaltinamuju D. Š. ir A. K. atžvilgiu.

Kolegija, ivertinusi nukentejusiosios Ž. B. parodymus viso bylos tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu, atkreipia demesi i ju ypatinga svarba šioje byloje, nes kaltinimai abiem kaltinamiesiems iš esmes grindžiami tik jais, ir išvestiniais iš jos parodymu D. B. parodymais, kadangi kiti tiesioginiai ir netiesioginiai irodymai, kuriems ikiteisminis tyrimas teikia svarba kaip kalte patvirtinantiems, jokios informacijos apie galimai padaryta nusikalstama veika, neturi.

Štai asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolas (b. l. 22, t. 1) patirtina tik visiems ir be šio irodymo žinomas ir niekieno neneigiamas aplinkybes, kad aptariamoje vietoje, kur, anot kaltinimo, buvo padaryti priešiški teisei nusikalstami kaltinamuju veiksmai, buvo kaltinamieji. Šiu aplinkybiu neneigia ne vienas ivykio dalyvis, visi ivykyje dalyvave asmenys buvo daugiau ar mažiau pažistami, todel šis procesinis veiksmas neatskleidžia jokiu svarbiu faktiniu aplinkybiu, kurios patvirtintu fakta, kad minimu kaltinime metu ir aplinkybemis buvo padaryta kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika.

Kitas kaltinimo irodymas – asmens pagal jo nuotrauka atpažinimo protokolas (b. l. 27, t.1), kur nurodyta, jog liudytoja Ž. Ž. atpažista tuos pacius asmenis, apskritai laikytinas neturinciu procesines prasmes ikiteisminio tyrimo veiksmas, nes pamineti du asmenys, kuriuos atpažista liudytoja, buvo jau ir anksciau pažistami. Be to, niekas byloje neneige, kad šie asmenys buvo ivykio vietoje.

Akistatos tarp itariamojo A. K. ir Ž. Ž. protokolas (b. l. 30-31, t. 1) liudija visiškai priešingai kaltinimo užimtai ir konstatuojamai pozicijai – kad prieš Ž. B. buvo pavartotas smurtas, grasinimai, kad ji buvo grupes asmenu išžaginta. Šis procesinis irodymas liudija tik apie tai, kad D.Š. flirtavo su Ž. B. , kad ji juokesi, kad sedejo jam ant keliu, kad buciavosi, taciau, kad jie butu mylejesi, to nemate ir nepatvirtina, kad liudytoja mate, kaip Žy. tik tvarkesi savo kelnes, bet ju nusimovusi nebuvo, kad A. K. nenuave batu, nes ji visiems liepia juos nusiauti, kai ateina i svecius. Taigi ši akistata iš esmes paneigia kaltinimo pozicija ir Ž. B. parodymus, užrašytus ikiteisminio tyrimo metu, ir patvirtina tuos jos parodymus, kuriuos pastaroji dave teisminio nagrinejimo metu, bei kaltinamuju užimta pozicija del jiems pareikštu kaltinimu viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu. Taigi, ivertinusi akistatos protokole užfiksuotus liudytojos ir kaltinamojo teiginius apie faktines ivykio aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šiu dvieju irodymu šaltiniu duomenys apie faktines aplinkybes šiuo procesiniu veiksmu buvo priartintos viena kitai ir akivaizdu, kad juose nera duomenu, iš kuriu butu galima daryti neabejotina išvada, kad ivykio metu nukentejusiosios atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteiseti kaltinamuju veiksmai, kad ji buvo išžaginta, todel šis irodymas taip pat nepatvirtina pareikšto kaltinamiesiems kaltinimo. Be to, šis irodymu šaltinis yra svarbus dar ir tuo, kad teismas neturejo galimybes apklausti teisiamojo posedžio metu liudytojos Ž. Ž. , o teismo priimtos procesines priemones iškviesti ja i teismo posedi buvo išnaudotos visiškai. I teismo posedi liudytoja iškviesti nepavyko.

Rodomo asmens pagal nuotrauka atpažinimo protokolas (b. l. 34, t. 1), kuriame teigiama, kad kaltinamuosius pagal nuotraukas atpažino ir liudytoja Ž. L. , taip pat priešingai nei teigiama kaltinime, jokios informacijos apie faktines ivykio aplinkybes ar galimai padaryta nusikaltima savyje neturi, šis procesinis veiksmas iš esmes nieko neatskleidžia ir faktiškai nepatvirtina jokiu nauju ar nenustatytu iki tol aplinkybiu. Pažymetina ir tai, kad kolegijai apskritai kelia abejones tokio procesinio veiksmo procesine prasme. Todel konstatuojama, kad del aukšciau paminetu priežasciu šis kaltinimo pateiktas irodymas nepatvirtina kaltinamuju kaltes padarius jiems inkriminuojama nusikaltima.

Jokios informacijos apie nusikaltima, kuriuo kaltinami kaltinamieji D. Š. ir A. K. nera ir kituose kaltinimo pateiktuose duomenyse – nei daiktu ir dokumentu pateikimo ir apžiuros protokoluose (b. l. 36-37, t. 1), nei specialisto išvadoje (b. l. 40-41, t.1). Pažymetina, kad pastarajame netgi yra priešingos informacijos, paneigiancios pareikštus kaltinimus kaltinamiesiems, nes jokiu smurto ar žaginimo (prievartinio lytinio akto) žymiu ant nukentejusiosios kuno, specialistas neužfiksavo. Be to, pažymetina ir tai, kad šis proceso veiksmas nebuvo savalaikis, aiškiai paveluotas, taigi taip pat kelia abejones jo procesinis tikslingumas.

Kolegija, ivertinusi teismo psichiatrines ekspertizes išvada (b. l. 62-64, t.1) konstatuoja, kad eksperto išvadoje apie nukentejusiosios psichine busena apskritai ir po ivykio nera duomenu apie jos galimai patirta psichologine trauma, arba jos atžvilgiu galimai atliktus prievartinius veiksmus.

Kaltinamieji viso bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu neige jiems pareikštus kaltinimus, savo kaltes nepripažino visiškai ir dave nuoseklius ir vienodus parodymus, kuriuos esmingai patvirtina kiti bylos duomenys – tai ir liudytoju Ž. L. , ir Ž. Ž. parodymai, ir kiti teismo išanalizuoti irodymai, taip pat nukentejusiosios Ž. B. parodymai teisminio bylos nagrinejimo metu. Grižtant prie nukentejusiosios parodymu visumos, kolegija, vertindama nukentejusiosios Ž. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir tyrejai, ir teisme ikiteisminio tyrimo teisejui, atkreipia demesi i tai, kad jie tokie – kaltinamojo pobudžio, buvo vieninteliai, ir kad ju nepatvirtino kiti bylos duomenys, o ikiteisminis tyrimas neatliko butinu proceso veiksmu jiems patikrinti ir užtvirtinti, t. y. operatyviai ir greitai surenkant galimo nusikaltimo pedsakus: t. y. apžiureti ivykio vieta, paimti iš jos galimus daiktinius irodymus, surinkti pedsakus, kurie galetu patvirtinti buvus lytini akta, (nukentejusiosios pirminiu teigimu sperma buvo nuleista ant sofos) paskirti ekspertizes ir pan.. Taciau tokie duomenys nebuvo renkami, todel remti kaltinima vien tik nukentejusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nesant kitu objektyviu duomenu ir pedsaku apie galimai padaryta nusikaltima, negalima ir nepakanka. Liudytojas prieš liudytoja – joks liudytojas (turima galvoje nukentejusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir itariamuju parodymus). Teismas šiuo aspektu negali išskirti vienus irodymus – šiuo atveju nukentejusiosios parodymus, kaip labiau reikšmingus ir svaresnius bei svarbesnius prieš kaltinamuju parodymus. Visi irodymai teismui turi vienoda reikšme ir galia. Juo labiau, kad nukentejusioji teisminio bylos nagrinejimo metu savo parodymus esmingai pakeite, nurodydama to priežasti, kuria teismas priima, kaip visiškai itikinama ir galima. Šiame kontekste teismas nukentejusiosios parodymus visumoje vertina saveikoje ir kartu su kitu byloje apklaustu asmenu parodymais, ir konstatuoja, kad jie niekuo nepatvirtinami – nei liudytoju Ž. Ž. , Ž. L., nei nukentejusiosios motinos D. B. parodymais, kuriuose pastaroji nurode, kad ji netikejo dukros pareiškimu apie išžaginima, turedama galvoje jos charakteri, elgesi ir pasirinkta gyvenimo buda, ir kad i policija pareiškima raše prispirta nepilnameciu reikalu inspekcijos pareigunes. Pagaliau jie nepatvirtinami nei liudytojos N. K. parodymais, kurie iš dalies patvirtina D. B. parodymus del pareiškimo rašymo aplinkybiu, be to, atskleidžia ne tik nukentejusiosios iki tol buvusi elgesi, bet ir jos socialinius ryšius, santykius su visuomene ir joje priimtomis bei galiojanciomis elgesio taisyklemis, bei patvirtina ir leidžia teismui daryti išvada dar ir apie tai, kad liudytoja N. K. kaip pareigune, atsakinga už nepilnamete, nesieme reikiamu ir butinu priemoniu galimai nusikalstamai veikai prieš nepilnamete fiksuoti, netgi su ja nesikalbejo, ir, neabejotinai, nei kaltinamuju parodymais, kurie esmingai paneige ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentejusiosios parodymus, o teisme pati nukentejusioji sutiko su kaltinamuju parodymais visiškai, pati atmesdama savo ankstesnius parodymus. Taigi teigti, kad nukentejusiosios kaltinanti pozicija buvo pakeista prieš jos valia, ar kieno nors itakota teismas neturi pagrindo. Taigi visuma irodymu nepatvirtina kaltinamuju kaltes, todel jie išteisintini.

Kolegija kartu primena, kad apkaltinamasis nuosprendis gali buti priimtas tik tuomet, kai kaltinamuju kaltumas visiškai ir besalygiškai irodytas, ir teismo išvados apie kaltinamuju kaltuma gali buti pagristos tik teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, pamastymais ir išvadomis, nesusijusiomis su irodymu vertinimu. O visos abejones del kaltinamuju kaltumo, jeigu ju negalima pašalinti baudžiamajame procese nustatytomis proceso priemonemis, traktuojamos kaltinamuju naudai.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliecio teises bei laisves greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir juos padariusius asmenis, ir tinkamai taikyti istatyma, taciau to negalima daryti vienaip ar kitaip suvaržant kitu asmenu teises ir ju neužtikrinant, t. y. šiuo atveju kaltinamu asmenu teises, remti kaltinima tik patikimais ir svariais irodymais.

Teiseju kolegija šioje byloje visumos byloje surinktu duomenu pagrindu konstatuoja, kad byloje nera surinkta irodymu, patvirtinanciu jog buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymiu, todel nesant kaltinamuju kaltes, jie išteisinami.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. iš kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje (del mažametes Ž. B. išžaginimo), išteisinti.

A. K. iš kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje (del padejimo D. Š. padaryti nusikalstama veika), išteisinti.

Kardomaja priemone A. K. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiauliu apygardos teisma.

Nuteistasis D. Š. nuosprendi gali apskusti per 20 dienu nuo jo nuorašo iteikimo dienos.