Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, kaltinamajam K. J., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, pasiūlytai laiduotoja A. J., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J., 2017-05-25, apie 16.20 val., Kaune, Europos pr., ties pastatu Nr. 41 pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį AUDI A4, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis K. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-05-25, apie 13.00 val., baigė darbą ir su kolegomis vartojo alkoholį, pats išgėrė apie 100 – 105 gramų brendžio, kadangi alkoholio trūko jo darbovietei priklausančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę. Automobilį naudoja tam, kad atvažiuotų į darbo vietą ir iš jos. UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2016 gegužės mėnesio, vežioja stiklo butelius krovininiu automobiliu. Kaltinamasis parodė, kad su tuo automobiliu važinėja ne visą laiką. Būna, kad savaitę važinėja, paskui kokį mėnesį ar du ne, kitas darbuotojas važinėja. Materialinės atsakomybės sutartį pasirašę bendrai, jis jam nėra kaip nors priskirtas, jis techniškai tvarkingas. Kurą į automobilį pildavo įmonė. Automobilis stovi įmonės teritorijoj. Į ten atvykdavo savo ar visuomeniniu transportu, iš ten važiuodavo į darbą ir grįždavo į tą pačią teritoriją. Įvykio dieną automobilis tikriausiai stovėjo prie Europos pr. 104. Ten jis ir vartojo alkoholį. Su juo dar buvo kolegos iš kitos įmonės. Iš tos pačios įmonės nebuvo nieko. Važiavau su tuo automobiliu, nes nebuvo kito transporto, apsvaigęs nesijautė. Pavažiavo apie du kilometrus iki parduotuvės, kurs buvo sustabdytas. Sukdamas įvažiavo į tvorą ir, kas matė, iškvietė policiją. Galvojo, kad ten buvo įsukimas. Nežino ar tai buvo alkoholio poveikis, kad įvažiavo į tvorą. Atvažiavo policija, suformino įvykį, automobilį atidavė jo kolegai. Darbe parašė prašymą leisti neapmokamų atostogų. Pranešė vadovybei, kalbėjo su direktoriumi, tačiau apie automobilio konfiskavimą nekalbėjo. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi. Su alkoholio kiekio nustatymu sutinka, jį vartojo prieš pat įvykį. Dėl tvoros apgadinimo iki šiol niekas nepareiškė pretenzijų. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patikino, kad yra neteistas, o apie teistumus užsienyje nieko nežino, nepamena, ar būdamas neblaivus vairavo Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, dėl ko buvo baustas, tačiau patikino, kad sveikatos problemų neturi, problemų, susijusių su alkoholio vartojimu taip pat. Kaltinamasis nurodė, kad gyvena su žmona A. J., su kuria kalbėjo apie įvykį, ji įvykį vertina neigiamai, sutiktų laiduoti. Dėl alkoholio problemų neturiu. Manau, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartos. Lietuvoje esu neteistas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. J. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, žino dėl ko nagrinėjama byla. Tą dieną su sutuoktiniu bendravo telefonu, žino, kad iki 15.00 val., jis tikrai dirbo ir viskas buvo tvarkoje. Taip pat žino, kad po kiek laiko jis laukė kolegų, atvykstančių iš kitų darbo vietų, su kuriais turėjo grįžti namo į Alytų, bet tuo tarpu išgėrė. K. J. savo sutuoktinei iš karto pripažino kaltę. Pasakė, kad prie parduotuvės „Rimi“ parduotuvės jiems iškvietė policiją, kad jis įpūtė, pasakė, kad vairavo neblaivus. „Audi“ markės automobilį, kurį įvykio metu vairavo vyras A. J. nurodė žinanti. Jį yra mačiusi, vyras ne vieną kartą, kiekvieną rytą su ta mašina į darbą važiuodavo ir iš jo grįždavo. K. J. veiką vertina neigiamai, bet kaip vyrą ir kaip žmogų užstoja visokeriopai. A. J. samprotavo, kad kiekvienam duota teisė klysti, gal išgėrusio žmogaus kitoks mąstymas. Patvirtino, kad K. J. yra geras žmogus, su juo tariasi, jis jai paklūsta, santuokoje gyvena 26. Užaugino vaikus, dvi dukras, viena dar studentė, visi mes pergyvena dėl tokio tėvo poelgio. Vaikai jau pilnamečiai. Su vyru nesipyksta, sutaria. Mano, kad turėtų jam autoritetą ir iki šiol turi, dėl to ir laiduoja, nes jis pats suvokia, ką pridirbo ir pats gailisi, anot liudytojos, gal ir reikia tos klaidos, kad žmogus suvoktų. Liudytoja patikino, kad K. J. pilnai suvokia savo veiksmus, kiek žino jis nėra turėjęs bėdų dėl vairavimo išgėrus, nors kažkada užsienyje kažkas gal ir buvo, bet tai labai senas laikas ir ji nežino aplinkybių, į tai nesigilino. Nurodė, kad leidžia žmogui problemas spręsti pačiam, nes jis yra suaugęs žmogus, turi ir pats turėti atsakomybės jausmą. Nurodė, kad yra nebausta, vykdo individualią veiką. Abu su vyru turi negalią dėl kraujagyslių, širdies ir kitų sveikatos problemų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. G. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, įmonė užsiima krovinių pervežimu. K. J. apie metus laiko joje dirba vairuotoju. Jį charakterizuoja teigiamai. Liudytojas paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsikūrusi Alytuje, o krovinius kartais reikia pervežti Kauno mieste, būtent dėl šių priežasčių reikalingas automobilis, tam, kad vairuotojams su juo nuvykti į Kauną, ten pervežti krovinius ir sugrįžti į Alytų. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas šiems tikslams. Juo paskutiniu metu daugiausiai naudojosi K. J.. Šio automobilio naudojimą reguliuodavo pats T. G., jis jau iš vakaro žinodavo kas ir kur važiuos su šiuo automobiliu. Automobilis buvo skirtas naudoti tik darbo tikslais. Apie įvykį sužinojo iš kitų įmonės vairuotojų, jau kitą dieną, t. y. 2017-05-26 jam policijos pareigūnai sugražino šį automobilį, šio automobilio likutinė vertė yra 434,60 eurų. Liudytojas patikino, kad tą dieną, kai įvyko eismo įvykis, automobilį parvaryti į Alytų turėjo pats K. J..

Išvada dėl K. J. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas L. J. parodė, 2017-05-25 buvo darbe, adresu Kaunas, Europos pr. 41. Apie 16.10 val., išgirdo smūgį, lyg kas būtų atsitrenkęs į kažką. Išėjo iš patalpų į teritoriją ir pamatė, kaip įmonės kiemo aptvertoje teritorijoje apsisukinėja dideliu greičiu „AUDI“ markės automobilis, mėlynos spalvos, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad automobilio priekinio bamperio kairė pusę gerokai pabrozdinta, ant dešinės pusės bamperio taip pat matėsi apgadinimai. Kai automobilis išvažinėjo iš teritorijos pastebėjo, kad vartai yra apgadinti. Automobilis nuvažiavo link prekybos centro „RIMI“, kuris yra visiškai šalia darbovietės. Sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo paskui minėtą automobilį. „AUDI“ automobilis sustojo „RIMI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, o liudytojas sustojo visai šalimais. Matė, kaip iš „AUDI“ automobilio vairuotojo vietos išlipo apie 50 metų amžiaus vyras, trumpai kirptais plaukais, su nuo saulės kepure. Šalia vairuotojo sėdėjo kitas vyriškis. Vyrai išlipo iš automobilio ir nuėjo į parduotuvę. Liudytojas nuėjo paskui juos. Parduotuvėje vyrus surado alkoholio skyriuje apsipirkinėjančius. Prie vyrų arti priėjęs nebuvo, laukė, kol jie išeis iš parduotuvės. Vyrai išėjo iš parduotuvės, nuėjo prie automobilio „AUDI“ ir susėdo ta pačia tvarka, kaip ir atvažiavę buvo. Tas pats vyras sėdo už automobilio vairo, o kitas - šalia vairuotojo ant priekinės automobilio sėdynės. Tuomet liudytojas prie jų priėjo, atidarė vairuotojo dureles ir norėjo atimti užvedimo raktelius, tačiau vairuotojas pats juos ištraukė iš užvedimo spynelės ir paslėpė. Vyrų paklausė, kodėl pabėgo išvertę tvorą, tačiau akivaizdžiai buvo matyti, kad jie abu yra neblaivūs ir nesupranta, ko jų klausiama. Dar eidamas paskui vyrus į prekybos centrą liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir nupasakojo visą situaciją. Stovint prie „AUDI“ automobilio netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Liudytojui girdint už vairo sėdėjęs vyras prisipažino pareigūnams, kad jis vairavo šį automobilį, padarė eismo įvykį. Dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Compensa“. Draudimo bendrovės atstovas buvo atvykęs apžiūrėti sugadinto įmonės turto, surašė aktą. Tiki, kad sklandžiai bus išspręstas žalos atlyginimo klausimas su draudimo bendrove, todėl nepageidauja byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju. Prie liudytojo L. J. apklausos protokolo pridėta fotolentelė su nuotraukomis iš įvykio vietos (b. l. 33 – 34, 35).

Iš 2017-05-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyr. patrulio P. V. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2017-05-25, apie 16.20 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Europos pr. ties namu Nr. 41, Kaune, įvykęs eismo įvykis, kaltininkas bando pasišalinti. Nustatyta, jog vairuotojo vietoje rado sėdintį K. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris neneigė vairavimo fakto. Prie šio tarnybinio pranešimo pridėta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės vietoje, taip pat fotolentelė (b. l. 10, 11, 12 - 14).

Iš alkotesterio kvitų matyti, kad 2017-05-25 K. J. eismo įvykio vietoje 16.37 val., alkotesteriu nustatytas 1.5 ‰ (promilės), o 16.56 val., 1,79 ‰ girtumas (b. l. 20).

Iš 2017-05-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5245/2017(01), matyti, kad K. J. kraujo mėginyje, paimtame 2017-05-25, 17.45 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,32 promilės etilo alkoholio (b. l. 25).

Automobilis „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas T. G. (b. l. 27).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. D291255, kopijos matyti, kad automobilis „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad K. J. sąmoningai sėdo už vairo ir važiavo ne jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone būdamas neblaivus, įvykio metu dėl alkoholio poveikio apgadino svetimą turtą, sukėlė techninį eismo įvykį, ir tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims) tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. K. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 7 d.

Nors teismo posėdžio metu K. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas to nepripažįsta lengvinančia aplinkybe, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog analogiškas K. J. elgesys vairuojant transporto priemonę neblaiviam sistemingai kartojasi, už šiuos pažeidimus jis eilę kartų baustas (teistas) užsienyje (b. l. 41 – 48), nors pats šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepripažino, taigi šiame kontekste jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu, taip siekiant sušvelninti gręsiančią atsakomybę ir sąlygotas objektyvių jo kaltę akivaizdžiai pagrindžiančių byloje nustatytų aplinkybių. K. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. J. bei liudytoja apklausta A. J. pateikė prašymus atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato, pateikė A. J. charakterizuojančius dokumentus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokuroras prieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo gynėja palaikė pateiktą prašymą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės A. J. laiduojant.

Teismo posėdžio metu apklausta A. J. pareiškė, kad sutinka laiduoti už kaltinamąjį K. J., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista ir nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo sutuoktinė, abu gerai sutaria, santuokoje gyvena 26 metus, kartu užaugino dvi dukteris, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui.

Šioje byloje nėra pagrindų taikyti BK 40 str. institutą, kadangi nėra pagrindo manyti, jog K. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų, nenustatytas, nei jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikaltimo, nei pagrindai, kad bus atlyginta žala, be to, siūlomas laiduotoju asmuo teismui nekelia pasitikėjimo dėl jo tinkamumo atlikti šias pareigas.

Byloje yra duomenų, kad K. J. anksčiau eilę kartų yra baustas (teistas) užsienyje dėl transporto priemonių vairavimo būnant neblaiviam, toks jo elgesys yra sistemingas ir nuolatos kartojasi (2008-09-12 baustas Vokietijoje (b. l. 42), 2009-03-17 baustas Italijoje (b. l. 43), 2011-05-10, o taip pat 2015-09-21 baustas Lenkijoje (b. l. 46 – 47)), dėl to jam užsienyje atimta teisė vairuoti. Nors iki 2017-01-01 veikos, dėl kurių K. J. yra baustas (teistas) užsienyje, Lietuvoje dar nebuvo kriminalizuotos pagal BK 281 str. 7 d., tačiau akivaizdu, kad toks asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi, atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017-01-01 kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo ir neadekvatu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

Kita vertus, teismui abejonių kelia ir laiduotoja pasiūlytos A. J. tinkamumas atlikti šias pareigas. Byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. K. J. nėra jauno amžiaus, pats užaugino du vaikus, kurie yra pilnamečiai, gyvena santuokoje, dirba, taigi dėl jo asmenybės nebrandumo teismui nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų jį auklėti, o svarbiausia, kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo sutuoktinė A. J. apklausta teismo posėdžio metu ne vieną kartą pakartojo, kad besąlygiškai pasitiki savo vyru ir jį užstoja, kad jis pats turėtų spręsti savo problemas, nes yra suaugęs žmogus, kad turi teisę klysti, be to, nurodė, kad nesidomėjo jo ankstesnėmis galimai analogiškomis teisę pažeidžiančiomis veikomis užsienyje, nes turėjo savų bėdų, todėl teismo nuomone nėra pagrindo manyti, kad ji galėtų daryti teigiamą įtaką vyrui, o pateiktas prašymas laiduoti yra formalus, tokiu būdu siekiant K. J. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, kaip jau ir minėta, padaryto nusikaltimo kontekste teismui iš esmės kyla abejonių dėl papildomo auklėjimo K. J. poreikio bei jo rezultatų, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, ir į visa kas išdėstyta aukščiau, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į šios veikos kriminalizavimu siektinus valstybės baudžiamosios politikos tikslus, tokio pobūdžio bylose net ir esant formalioms sąlygoms, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas turėtų būti daugiau išimtis, o ne taisyklė tam, kad šiuo atveju būtų realiai formuojama, ne bausmės griežtumo, o baudžiamosios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumo praktika, taigi K. J. baudžiamosios atsakomybės, kaltės pagal BK 281 str. 7 d., ir bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

BK 281 str. 7 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina į tai, kad K. J. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika yra baigta. Vertinant K. J. asmenybę atkreiptinas dėmesys, kad jis Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka, yra duomenų apie jo padarytas analogiškas veikas vairuojant transporto priemones neblaiviam ir baustumą už jas užsienyje, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, K. J. skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis K. J. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks K. J., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, K. J. skirtina bauda, nustatant jos dydį kiek mažesnį nei sankcijos vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu subausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas apysunkio neblaivumo laipsnio (2,32 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), veikos pakartotinumą (eilę kartų už analogiškus pažeidimus baustas užsienyje), tai, kad transporto priemonių vairavimas yra kaltinamojo darbas, veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam K. J. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trejų) metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 str. 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 434,60 eurų iš K. J., kadangi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui, Tokį prokuroro prašymą teismas laiko nepagrįstu. Taikytinas turto konfiskavimas (BK 72 str. 1 d., 4 d.)

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas K. J., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant UAB (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu gražintas saugoti UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovui (b. l. 27). Taigi sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikytinos BK 72 str. 4 d. nuostatos, kuomet šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas priklauso teismo nuožiūrai, Teismas sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas neprieštarauja teisingumo principui ir turtas turi būti konfiskuotas, kadangi nors liudytojas T. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog K. J. aukščiau minėtu automobiliu naudojosi iš esmės savarankiškai, taigi įmonė nežinojo apie jo daromą nusikaltimą, tačiau tai nešalima BK 72 str. 4 d. nurodyto turto konfiskavimo pagrindo egzistavimo, kadangi baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad aukščiau paminėto automobilio naudojimas įmonės būtų kaip nors realiai kontroliuotas, nors pats T. G. nurodė asmeniškai kontroliavęs jo naudojimą, tačiau nėra žinių apie tai, kad būtų pildyti ir tvirtinti kokie nors kelionės lapai, nepateikti kuro pylimo kvitai, kaip ir pati sutartis, kurios pagrindu K. J. šiuo automobiliu disponavo įvykio metu, ne darbo valandomis, todėl yra reali tikimybė, kad tokiomis sąlygomis naudojamas automobilis gali būti panaudotas ne vien kaltinamojo ir ne vien tiesioginėms darbo pareigomis atlikti, o ir teisės pažeidimams daryti, kas ir atsitiko, ir tam būtina užkirsti kelią. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė – automobilis „Audi A4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikaltimo padarymo priemonė, faktiškai atitinka BK 72 str. 4 d. aprašyto turto požymius, todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas šio turto konfiskavimas. Iš byloje esančios pažymos (b. l. 71) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio „Audi A 4“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė yra 434,60 eurų, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas T. G., teismas su tokia turto įvertinimo suma sutinka, todėl konstatuoja, kad turto konfiskavimas atitinka proporcingumo principo nuostatas ir tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), o faktinis konfiskuojamo turto savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini), nesusitarus geruoju, turi teisę civilinio proceso tvarka išsiieškoti iš kaltininko dėl automobilio konfiskavimo atsiradusią žalą.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Kaltinamajam K. J. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00572503 (b. l. 61). Ši kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina, tačiau K. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00572503, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. J. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-7441, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 72,38 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš K. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., ir paskirti jam 90 MGL (3389,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“ valst. nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, tačiau K. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. 00572503 (b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. J. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš K. J. nepriteisti.