- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-15
- Bylos Nr.
- e2-13247-592/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08144-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 507,26 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. vasario 25 d. iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas, patvirtinančias, kad Ispanijoje J. K. dukrai E. I. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovės dukra nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai.
Atsakovei ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt pranešimą. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, jog Ispanijoje atsakovės dukrai E. I., gim. (duomenys neskelbtini), buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. VLK pateikė ieškovei tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis nustatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017 m. balandžio 21 d. ir 2017 m. gruodžio 25 d. – 2018 m. vasario 23 d.) atsakovės dukra nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl atsakovė neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės (toliau – ESDK) Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai, patvirtinančios asmens teisę gauti PSDF lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse metu. A. I. sveikatos priežiūros įstaigai pateikus ESDK, jos dukra gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl atsakovės neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 507,26 Eur žala. Atsakovei buvo išsiųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų nebuvo atlyginta.
Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.). Asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK, teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkte įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.
Atsakovė, Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo dukrai sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu dukra nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovei neteisėtai pasinaudojus ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta 507,26 Eur žala. Taigi, nustatyta, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 straipsnis – 6.249 straipsnis), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 507,26 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 507,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 507,26 Eur (penkių šimtų septynių eurų 26 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 507,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.