Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Diana Vercinskė

teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2021-01-07 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 95 str. 1 d. pagrindu, kad jis vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, organizuodamas stogo montavimo darbus (duomenys neskelbtini), 2020-12-28 susitarė su kitu asmeniu L. N., gimusiu (duomenys neskelbtini), dėl statybos darbų atlikimo, leido šiam asmeniui dirbti statybos darbus. Nustatyta, kad R. G. apie jo pasamdytą statybos darbams atlikti asmens įdarbinimą neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir tai atitinka nelegalaus darbo pažeidimo sudėtį, nurodytą ANK 95 str. 1 d.

R. G. su pažeidimu sutinka iš dalies, nurodė, kad jo pasamdytas asmuo L. N. statybos darbams atlikti, turėjo įsigyti individualios veiklos pažymą, todėl jis jo neįdarbino. L. N. individualios veiklos pažymos neįgijo ir vėliau, todėl nebedirba statybos darbų. Dėl stogo montavimo darbų su L. N. susitarė jis, jis jį surado ir pasamdė, tačiau leidęs pradėti dirbti, neįsitikino, kad jo veikla bus teisėta. Nurodė, kad tai pirmas jo statybos objektą, neturi patirties, išgyvena dėl įvykusio pažeidimo.

Teismas, įvertinęs rašytinę šios bylos medžiagą nustatė, kad R. G. vykdydamas individualią veiklą būdamas atsakingu už darbams atlikti samdomus asmenis, t. y. už asmenų įdarbinimą asmeniu, leido dirbti ir atlikti stogo montavimo darbus L. N., neįsitikinęs dėl jo veiklos teisėtumo ir apie šiol asmens įdarbinimą neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

Paminėto pagrindu darytina išvada, kad R. G. būdamas atsakingu už asmenų įdarbinimą asmeniu, neįvykdęs pareigos užtikrinti samdomo darbuotojo veiklos teisėtumo ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apie darbo santykius informuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, pažeidė įstatyminės darbo santykių formos nuostatas, numatytas DK 42 str. 2 d., 43 str. 1 d., Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatuose ir tokiais veiksmais ir neveikimu padarė pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d. Minėtos Darbo kodekso nuostatos reglamentuoja darbo santykių įforminimo tvarką, kurią pažeidė R. G. būdamas atsakingu asmeniu ir turinčiu pareigą užtikrinti įstatymų laikymąsi. ANK 95 str. 1 d. nelegalaus darbo turinį, kuris iš esmės atitinka pažeidėjo padarytus veiksmus (ar neveikimą), todėl šiuos veiksmus yra pagrindas vertinti nelegaliu darbu. Teismas R. G. paaiškinimą, kad darbams pasamdytas asmuo įsipareigojo savo veiklą įteisinti įgydamas individualios veiklos pažymą, neatleidžia R. G. nuo atsakomybės, kai asmuo buvo jo paties pasamdytas darbams atlikti, bei dirbo jo naudai ir interesais, kai su juo buvo susitarta dėl visų būtinųjų darbo sąlygų - darbo vietos, darbo laiko, darbo užmokesčio, ir šios aplinkybės įrodo apie darbo teisinių santykių sukūrimą. Aplinkybes apie darbo teisinių santykių sukūrimą įrodo L. N. paaiškinimai, bei tame pačiame objekte statybos darbus atliekančio liudytojo P. B. paaiškinimas, kurių R. G. nepaneigė. Teismas sprendžia, kad R. G. privalo žinoti samdomo asmens veiklos įforminimą ir asmenų įdarbinimo tvarką ir užtikrinti, kad darbuotojų, priimtų į darbą, įforminimas vyktų įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, bei prisiimti nelegalaus darbo pasekmes. Pagal nelegalaus darbo nustatymo aplinkybes teismas daro išvadą, kad statybos objekte buvo vykdomi statybos ir remonto darbai R. G. naudai ir interesais ir tokius darbus atlikęs asmuo yra laikomi darbuotoju, su kuriais privalo būti įforminti darbo teisiniai santykiai įstatymo nustatyta tvarka, arba samdomo asmens veikla turi būti įforminta kitais veiklą leidžiančiais dokumentais.

Paminėto pagrindu nustačius pažeidimo padarymo faktą ir sudėtį, yra pagrindas pripažinti, kad R. G. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą dėl nelegalaus darbo, numatytą ANK 95 str. 1 d., todėl už padarytą pažeidimą jam skirtina administracinė nuobauda. Individualizuojant R. G. skiriamos nuobaudos dydį, teismas įvertina padarytų pažeidimų rūšį, padarymo aplinkybes ir pasekmes. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką, įvertinus visumą administracinės teisės pažeidimų padarymo aplinkybių ir pasekmių, atsižvelgus į aplinkybę, kad kaltininkas iš dalies pripažino padaręs pažeidimą, nėra duomenų apie padarytą žalą (ANK 35 str. 1 d. 1 p., 2 d.), bei nenustačius R. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų, numatytų ANK 36 str., taip pat įvertinus aplinkybę, kad nėra duomenų apie R. G. padarytus tos pačios ar kitos rūšies administracinius nusižengimus metų bėgyje, yra pagrindas R. G. skiriamai nuobaudai taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskirti mažesnę, nei ANK 95 str. 1 d. sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis. Teismas įvertiną aplinkybę, kad R. G. individualią veiklą pagal individualios veiklos pažymą buvo tik pradėjęs ir tai buvo jo pirmas objektas, veiklą vykdė trumpą laiką, neturėdamas šios veiklos patirties, yra jauno amžiaus, todėl jo padarytas teisės pažeidimas, nelaikytinas padarytas tyčia.

Paminėto pagrindu, R. G. paskirtina mažesnė bauda, nei numatyta už padarytą administracinį nusižengimą minimali bauda, darant išvadą, kad už padarytą pažeidimą numatytas minimalus baudos dydis yra didelis, neproporcingas padarytam pažeidimui ir pasekmėms, be to, laikytina, kad paskirtos nuobaudos rūšis ir dydis gali užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių nusižengimų kodekso paskirtį, numatytą ANK 1 str. 1 d. ir pasiekti ANK 22 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 34 str. 5 d., 95 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 1, 2 d., 675 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. G. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje paskirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, jog paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: 21127429252.

Nesumokėta bauda išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.