- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- I2-3373-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00301-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- Z. A.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jarūnės Sedalienės ir Žano Kubecko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. A. skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. SP4-73 „Dėl Z. A. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti neteikimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Z. A. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. SP4-73 „Dėl Z. A. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti neteikimo“, kuriuo nuspręsta neteikti Z. A. kandidatūros dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos paskyrimo.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja priėmė 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. SP4-73 „Dėl Z. A. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti neteikimo“. Sprendime nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir atsižvelgiant į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 6 d. registro duomenų išrašą nuspręstą neteikti pareiškėjos kandidatūros dėl valstybinės atrojo laipsnio pensijos skyrimo, nes pareiškėjos sūnus R. A. yra teistas ir jo teistumas nėra išnykęs. Pareiškėja nurodo, kad ji 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų. Pareiškėja yra išauginusi 5 vaikus, kurie prašymo pateikimo metu yra pilnamečiai: V. A., S. A., A. A., R. A., R. A. Jos sūnus R. A. buvo teistas 2014 m. vasario 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR baudžiamasis kodeksas, LR BK, BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taip pat R. A. buvo teistas 2016 m. rugpjūčio 2 d. pagal BK 164 straipsnį. Paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 376,54 Eur bauda. Taigi, R. A. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 164 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veika priskirtina apysunkiam nusikaltimui, BK 164 straipsnio numatyta veika priskirtina nesunkiam nusikaltimui, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskirtina nesunkiam nusikaltimui. BK 97 straipsnio 8 dalies punkte numatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. R. A. buvo nuteistas 2014 m. už veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 8 dalį, asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. R. A. buvo laikomas turinčiu teistumą trejus metus po bausmės atlikimo. Galutinę bausmę R. A. atliko 2017 m. vasario 22 d., todėl laiko, kad teistumo termino pabaiga yra 2020 m. vasario 22 d. Nors pareiškėja pateikė prašymą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms (įmotėms) arba tėvams (įtėviams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų, 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. laikotarpiu, kai teistumas jos sūnui R. A. dar nebuvo pasibaigęs, tačiau skundo pateikimo dienai pareiškėjos sūnus R. A. yra laikomas neteistu, nes teistumas yra išnykęs. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime nurodė, kad Administracijos Socialinės paramos skyriuje 2019 m. gruodžio 27 d. buvo gautas pareiškėjos 2019 m. lapkričio 27 d. prašymas skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinos (įmotėms) ir tėvams (įtėviams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų. Prie prašymo pridėtame gyvenimo aprašyme pareiškėja nurodė, kad užaugino ir dorai išauklėjo 5 vaikus: S. A. (duomenys neskelbtini), R. A. (duomenys neskelbtini), V. A. (duomenys neskelbtini), A. A. (duomenys neskelbtini), R. A. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo gyvenimo aprašyme informacijos apie vaikų teistumą nepateikė. Administracija, norėdama įsitikinti, ar pareiškėjos vaikai nebuvo teisti, pateikė užklausas Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Informatikos ir ryšių departamentas pateikė duomenis, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį asmenims – S. A., V. A., A. A., R. A. – nėra. 2020 m. sausio 6 d. pateiktas išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie pareiškėjos sūnaus R. A. teistumą. Administracijos Socialinės paramos skyrius, įvertinęs surinktus duomenis, priėmė ginčijamą sprendimą neteikti pareiškėjos kandidatūros dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos skyrimo, nes pagal 2020 m. sausio 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis pareiškėjos sūnus R. A. yra teistas ir jo teistumas nėra išnykęs. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1994 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. 1-730 (toliau – ir LR VPĮ) (galiojanti aktuali redakcija nuo 2019 m. liepos 24 d.) bei Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 255, kuriais vadovaujantis savivaldybių administracijos teikia kandidatūras Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikėms motinoms. LR VPĮ 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau daugiavaikiai motina arba tėvas). LR VPĮ 4 straipsnio 6 dalyje nurodyti daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinės pensijos neskyrimo pagrindai. Vienas iš jų – ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo). Atsakovė iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų nustatė, kad pareiškėjos sūnus R. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė laisvės apibojimas 1 metus 3 mėnesiai. Pareiškėjos sūnus R. A., atlikęs bausmę, iš Kalėjimų departamento prie LR TM Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2017 m. birželio 6 d. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad pareiškėjos sūnus R. A. galutinę bausmę atliko 2017 m. vasario 22 d., todėl laikytina, kad teistumo termino pabaiga yra 2020 m. vasario 22 d., tačiau pareiškėja tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nurodytus duomenis, kad R. A. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017 m. birželio 6 d., nepateikė. Pagal Nuostatų 17¹ punktą, savivaldybės administracija neteikia Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas daugiavaikiams motinai arba tėvui, esant bent vienai Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei. Pareiškėja prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją pateikė 2019 m. gruodžio 27 d. Atsakovė pagal 2020 m. sausio 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis nustatė faktinę aplinkybę, kad pareiškėjos sūnus R. A. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017 m. birželio 6 d., todėl, pagal aukščiau pacituotas LR BK nuostatas, jis laikytinas teistu ir jo teistumas nėra išnykęs (nuo 2020 m. birželio 7 d. bus laikomas išnykusiu). Taigi, pareiškėja neįgijo teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją pagal LR VPĮ 4 straipsnio 6 dalį. Atsakovė, nustačiusi aukščiau paminėtą faktinę aplinkybę (neišnykęs pareiškėjos sūnaus R. A. teistumas), vadovaudamasi LR VPĮ 4 straipsnio 6 dalimi bei Nuostatų 171 punktu, teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą, todėl prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos Z. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1994 m. gruodžio 22 d. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr. 1-730 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 24 d.) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtinti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2019 m. gruodžio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją motinoms (įmotėms) ir tėvams (įtėviams), išauginusiems iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų (b. l. 19-20).
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. SP4-73 „Dėl Z. A. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti neteikimo“, kuriuo nuspręsta neteikti Z. A. kandidatūros dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir atsižvelgdamas į Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 6 d. registro duomenų išrašą, nusprendė neteikti Z. A. kandidatūros dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos skyrimo, nes jos sūnus R. A. yra teistas ir jo teistumas nėra išnykęs.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punktas nustato, jog daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 26-32) matyti, kad R. A. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Iš byloje esančio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio matyti, kad R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir jam skirta 9 mėnesiai laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. nustatyta sumažinta bausmė 6 mėnesiai laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 376,51 Eur dydžio bauda.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 26-32) matyti, kad R. A. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 2 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metai 3 mėnesiai, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir bauda. Šiaulių apygardos teismui 2017 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pakeitus bausmę, pareiškėjos sūnus R. A., atlikęs bausmę, iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2017 m. birželio 6 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimai pagal LR BK 164 ir 284 straipsnio 1 dalį priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalimi, nusikaltimas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad jos sūnus R. A. galutinę bausmę atliko 2017 m. vasario 22 d., todėl laiko, kad teistumo termino pabaiga yra 2020 m. vasario 22 d., tačiau tai patvirtinti jokių objektyvių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų byloje esančius duomenis, nepateikė. Kaip minėta aukščiau, iš 2020 m. sausio 6 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 26-32) matyti, kad R. A. iš įkalinimo įstaigos paleistas 2017 m. birželio 6 d., todėl jis bus laikomas neturinčiu teistumo po 2020 m. birželio 6 d.
Remiantis Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – Nuostatai), savivaldybių administracijos teikia kandidatūras Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikėms motinoms.
Šiuo atveju Mažeikių rajono savivaldybės administracija pagal Nuostatų 17¹ punktą neteikė Komisijai teikimo skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją Z. A., nes nustatyta Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punkto aplinkybė.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priimdamas 2020 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. SP4-73 „Dėl Z. A. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti neteikimo“, veikė tinkamai, pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasis Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 5 punktu, pagrįstai nusprendė neteikti Z. A. kandidatūros dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos paskyrimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Dėl aukščiau minėtų priežasčių pareiškėjos Z. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Z. A. skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. SP4-73 „Dėl Z. A. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti neteikimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.