- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e1-3439-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40854-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- A. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Trakų rajono apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) areštu 50 parų;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnį areštu 48 paroms;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2021 m. lapkričio 23 d. apie 10.40 val. bute esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,00 prom. neblaivumas), dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus savo sugyventinei J. K. į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai J. K. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su J. K. yra sugyventiniai apie du metus, kartu gyvena ir veda bendrą buitį. Kartu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. 2021 m. lapkričio 23 d. gėrė alų ir sidrą, bendrai išgėrė daug, tiksliai nurodyti negali kiek, gal 6 butelius po 1 litrą talpos. J. su juo gėrė alų, ji išgėrė mažiau. Su J. pradėjo konfliktuoti dėl pavydo, ji pavydėjo, kad jam rašinėja kitos moterys. J. yra karštakošė ir provokatorė. Tuomet konflikto metu jis jai tris kartus sudavė kumščiu į veidą, J. iškvietė policiją ir jį sulaikė. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 48-51).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad su savo sugyventiniu A. A. gyvena apie 2 metus, veda bendrą ūkį, gyvena kaip šeima, bendrų vaikų neturi. Gyvena jos vardu nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). A. A. vartoja alkoholį tik tada, kai būna savaitgalis, kai išgeria, jis dažnai būna agresyvus. A. A. 2021 m. gegužės mėn. buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, juose buvo uždarytas dėl smurto artimoje aplinkoje tiek prieš ją, tiek prieš buvusią žmoną V. Iki lapkričio mėn. jis elgėsi gražiai, tačiau paskutinėmis dienomis pradėjo agresyviau elgtis. A. A. alkoholį vartoja jau nuo 2021 m. lapkričio 19 d. 2021 m. lapkričio 22 d. nuo pat ryto A. A. vartojo alkoholį, vartojo tik alų, jo išgėrė nemažai, kiek tiksliai, nurodyti negali, tačiau, kai ji grįžo iš darbo, jis jau miegojo. 2021 m. lapkričio 23 d. apie 11 val., tiksliai laiko nurodyti negali, A. A. atsibudęs toliau vartojo alų jų didžiajame kambaryje, ji su juo kartu vartojo taip pat alų. Jis išgėrė alaus apie du butelius, jis buvo 6 laipsnių stiprumo. Jiems bevartojant alkoholį, kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis konkrečiai kilo, nurodyti negali. Konflikto metu, kažkuriuo momentu, A. A. mažiausiai tris kartus sudavė su savo dešine ranka jai į veido sritį. Dėl jo pastarųjų veiksmų ji pajautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio dėl patirtos fizinės žalos nereikš. Iš karto po jo smūgių ji skambino policijai. Pretenzijų A. A. neturi. Toks konfliktas šeimoje buvo pirmą kartą nuo jo paleidimo iš pataisos namų laiko (b. l. 25-27).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad įvykio vietoje J. K. buvo akivaizdžiai su smurto žymėmis, ant dešinio veido skruosto matėsi patinimas. J. K. paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 23 d. apie 10.40 val. namuose jos neblaivus sugyventinis A. A. pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu dešine ranka trenkė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Bendraujant J. K. buvo labai susijaudinusi, GMP atsisakė (b. l. 13-16).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su J. K. yra sugyventiniai apie du metus, kartu gyvena ir veda bendrą buitį. 2021 m. lapkričio 23 d. gėrė alų ir sidrą, bendrai išgėrė daug, tiksliai nurodyti negali kiek, gal 6 butelius po 1 litrą talpos. J. su juo gėrė alų, ji išgėrė mažiau. Su J. pradėjo konfliktuoti dėl pavydo, ji pavydėjo, kad jam rašinėja kitos moterys. Tuomet konflikto metu jis jai tris kartus sudavė kumščiu į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios J. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 93, 95). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 97).
Dėl skirtinos bausmės, kitų klausimų
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. A. – teistas (b. l. 61-71), administracine tvarka baustas (b. l. 87-88), dirbantis (b. l. 89, 90). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. lapkričio 23 d. 12 val. iki 2021 m. lapkričio 24 d. 12.24 val. (b. l. 36-37, 52-53). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 54-56).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę bausmę – 50 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 23 d. 12 val. iki 2021 m. lapkričio 24 d. 12.24 val., dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant dviem arešto paroms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. A. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.