Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-01-03 · Civilinė byla Nr. 2-13/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-03
Bylos Nr.
2-13/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
S. D.
Atsakovas
viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-13/2008Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2814-51/2007 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ dėl atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. D. 2007 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ „Krepšinio rytas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 415 648 Lt negauto atlyginimo, 316 845,19 Lt nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą už ieškovą Valstybinei mokesčių inspekcijai, priteisti 66 322,14 Lt palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, – nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų areštą. Ieškovas nurodė, kad pagal šalių 2006 m. rugpjūčio 4 d. sutartį atsakovas dviejų sezonų 2006/2007 bei 2007/2008 metų laikotarpiui įdarbino ieškovą krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ vyriausiuoju treneriu, tačiau po kelių mėnesių ieškovas buvo atleistas ir šių pareigų. Ieškovo teigimu, po atleidimo iki šiol atsakovas su ieškovu neatsiskaito pagal šalių sutarties sąlygas jau beveik metus laiko, nors buvo raginamas, todėl laikytina, kad atsakovas vengia vykdyti atsiskaitymą. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma yra didelė, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nors ieškovas pagrįstai nurodo, jog ieškinio suma yra didelė, tačiau kitų aplinkybių, dėl kurių taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų būtina, ieškovas iš esmės nenurodė. Teismo nuomone, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, nereiškia, kad gali būti vengiama vykdyti teismo sprendimą, ir vien ši aplinkybė savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismas pažymėjo, kad turtinių ginčų atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, reikšmingas ir tokių aplinkybių, kaip šalies, kurios turtui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, turtinės padėties, jos finansinių galimybių įvertinimas, tikimybė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju jį vykdyti bus vengiama ir pan. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju visuotinai žinoma, jog atsakovo profesionalus krepšinio klubas dalyvauja Eurolygos, kitose tarptautinėse ir šalies varžybose. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog su žaidėjais, treneriais ar kitu personalu būtų neatsiskaitoma. Dėl to, teismo teigimu, yra pagrindas manyti, kad atsakovas finansine prasme yra pakankamai pajėgus, tikimybė, kad dėl vienam asmeniui neišmokėto atlyginimo atsakovas imtųsi priemonių turtą paslėpti, perleisti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip jį suvaržyti, yra menka, įrodymų, kad atsakovas ketintų atlikti tokius veiksmus nėra pateikta.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas S. D. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, – nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų areštą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvada, jog didelė ieškinio suma pati savaime nėra besąlygiškai lemianti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teismų praktikai.Teismo išvada, kad aplinkybė, jog atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškovu, nereiškia, kad gali būti vengiama vykdyti teismo sprendimą, yra nepagrįsta, kadangi prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugpjūčio 11 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-309/2003 (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-542¹/2003).Teismo argumentas, kad visuotinai žinoma, jog atsakovo profesionalus krepšinio klubas dalyvauja Eurolygos, kitose tarptautinėse ir šalies varžybose, nėra pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1286/2000 bei 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1349/2000 nurodoma, kad „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda priklauso Vilniaus krepšinio klubui „Rytas“.Nors teismas nurodo, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog su žaidėjais, treneriais ir kitu personalu būtų neatsiskaitoma, tačiau aplinkybė, jog atsakovas dažnai vengia atsiskaityti su „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo žaidėjais bei treneriais, yra visuotinai žinoma.Teismo išvada, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus yra nepagrįsta įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Byloje nustatyta, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis Juridinių asmenų registre įregistruoti VšĮ „Krepšinio rytas“ ir Vilniaus krepšinio klubas „Rytas“ (teisinė forma - asociacija). Kadangi atsakovas VšĮ „Krepšinio rytas“ ir Vilniaus krepšinio klubas „Rytas“ yra skirtingi juridiniai asmenys, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo profesionalus krepšinio klubas dalyvauja Eurolygos, kitose tarptautinėse bei šalies varžybose ir kad yra pagrindas manyti, jog atsakovas finansine prasme yra pajėgus įvykdyti galimą teismo sprendimą, nėra pakankamai pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino turinčių reikšmės klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta ne visa civilinė byla, bet tik atskirojo skundo medžiaga, t.y. civilinės bylos dalies nuorašai. Pateiktoje apeliacinės instancijos teismui atskirojo skundo medžiagoje nėra šalių 2006 m. rugpjūčio 4 d. sutarties ir nėra duomenų, ar CPK 794 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagrindo spręsti bei ar buvo sprendžiamas užstato galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti klausimas, kadangi ieškovas yra kitos valstybės fizinis asmuo. Pažymėtina, kad, jeigu pasibaigus teismo nustatytam terminui užstatas nėra sumokamas, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 795 str. 1 d.). Į bylą nepateikti įrodymai apie atsakovo VšĮ „Krepšinio rytas“ turtinę padėtį bei galimybes įvykdyti galimą teismo sprendimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarbu nustatyti bei įvertinti visas turinčias reikšmės šiam klausimui aplinkybes, įskaitant aplinkybes, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad teismas, nustatęs pagrindą ir dėl to taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydis taip pat nustatomas pagal pateiktus į bylą įrodymus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasNijolė Piškinaitė