- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-31-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17198-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- Z. R. K.
- Atsakovas
- O. M.
- Advokatai
- Linas Mažonas, Stefanija Bukelienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovei Z. R. K., jos atstovui advokatui Linui Mažonui, atsakovei O. M., jos atstovei advokatei Stefanijai Bukelienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-863-364/2010 pagal Z. R. K. ieškinį atsakovei O. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 50000 Lt nuostoliams atlyginti, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 lapkričio mėnesio pabaigoje ji sužinojo, kad atsakovė statydama namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), per ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savavališkai, be ieškovės sutikimo nutiesė vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus. Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1336-658/2007 ieškovei iš atsakovės priteisė 1000 Lt tuo pagrindu patirtai neturtinei žalai atlyginti. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė ir turtinę žalą, nes su A. J. buvo sudariusi sutartį dėl jai priklausančio žemės sklypo pardavimo už 150000 Lt, A. J. buvo sumokėjęs 10000 Lt avansinę įmoką. Apie žemės sklype esančius vamzdynus nei ieškovei, nei pirkėjui nebuvo žinoma. Sužinojęs apie vamzdynus, A. J. atsisakė pirkti ieškovės žemės sklypą, nes dėl atsakovės atliktų darbų žemės sklype atsirado apribojimai statybai. Ieškovė turėjo grąžinti A. J. avansą ir sumokėti 5000 Lt baudą. Teigė, kad dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolius, kuriuos sudarė negautos pajamos už neparduotą žemę ir A. J. sumokėta 5000 Lt bauda. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jos giminaitė, prašė priteisti ne 150000 Lt, bet 50000 Lt nuostoliams atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtus nuostolius. Sprendė, kad ieškovės teiginys, esą ji avanso gavimo momentu raštelio su A. J. nesudarė, nes pasitikėjo vienas kitu, prieštarauja kitam ieškovės argumentui, kad ieškovei buvo nežinoma A. J. pavardė, gyvenamoji vieta ir ji tik atsitiktinai susitiko su A. J. parduotuvėje. Pažymėjo, kad raštelis, kuriame A. J. nurodo, jog iš ieškovės gavo 10000 Lt ir 5000 Lt baudos, surašytas 2009 metais, nuostoliai, ieškovės teigimu, turėti 2006 metais. 2007 metais civilinės bylos Nr. 2-1336-658/2007 nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė gavusi avansą bei sudariusi sandorį su A. J.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nepagrįstas argumentas, kad ieškovė negalėjo nežinoti žemės sklypo pirkėjo gyvenamosios vietos ar pavardės. Ne ieškovė A. J. sumokėjo avansinę įmoką už žemės sklypą, o jis jai, ne ieškovė ketino pirkti iš A. J. žemės sklypą, o jis iš jos, todėl ieškovei nebuvo aktualu žinoti A. J. gyvenamąją vietą, jo pavardę ar telefoną. Tai buvo aktualu A. J. ir jis savo rizika bei atsakomybe sumokėjo ieškovei avansinę įmoką be jokio raštiško patvirtinimo. Ieškovė neturėjo pagrindo juo nepasitikėti, nes ji niekuo nerizikavo. Ieškovė neturėjo A. J. gyvenamosios vietos duomenų, todėl nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1336-658/2007 nereiškė reikalavimo atlyginti turtinę žalą, tačiau 2007 m. spalio 8 d. teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė prarado 5000 Lt ir žemės sklypo pirkėją. 2009 metais poliklinikoje (ne parduotuvėje kaip nurodyta teismo sprendime) ieškovė sutiko A. J., kurio ji paprašė raštiškai patvirtinti buvusį sandorį ir pinigų grąžinimo atvejį.
Prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 2 d. A. J. vardu surašytas raštelis negali būti laikomas tinkamu įrodymu priteisti prašomus nuostolius, atsiradusius 2006 m. Dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1336-658/2007. Pateiktas raštelis galėjo būti pagrindu ankstesnės civilinės bylos Nr. 2-1336-658/2007 procesui atnaujinti, bet tik tada, jei ieškovė apie jame išdėstytų aplinkybių egzistavimą būtų nieko nežinojusi 2007 m. bylos išnagrinėjimo metu. Ieškovė neįrodė realių nuostolių. Žemės sklypas šiuo metu priklauso ieškovei, ji gali jį paduoti. Palemone žemės sklypų kainos liko nepakitusios. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo teise, todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovės veiksmai nebuvo piktybiški, bylos eigoje ji siekė ginčą baigti geruoju, pašalino pasekmes. Paruoštas projektas buvo tinkamai suderintas, nepažeidžiant ieškovės teisių, ir perduotas vykdyti UAB „Firnus“. Atsakovė negalėjo žinoti, kad UAB „Firnus“ atliks darbus ne pagal projektą bei tuo pažeis ieškovės ir atsakovės teises. Ieškovė, keldama pakartotinį ginčą, faktiškai dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir to paties dalyko, piktnaudžiauja teise. Ieškovės sklype yra valstybės lėšomis gyvenvietei įrengtas centrinis vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo šulinys, iš kurio visi aplinkinių namų savininkai turi teisę plėsti jos sklype požeminių komunikacijų tinklą. Jeigu ieškovė turėjo žemės sklypo pirkėją, šio šulinio buvimas ieškovės sklype galėjo sutrukdyti sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 2007 metais.
Apeliacinio proceso metu teismo posėdyje dalyvavę asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl įrodymo leistinumo, patirtų nuostolių faktą ieškovei įrodinėjant 2006 metais žodžiu sudaryta preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, 2009 m. surašytu vienos šio sandorio šalies ( pirkėjo) patvirtinimu bei paaiškinimu apie preliminaraus sandorio faktą.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodyti duomenys neįrodo turėjus nuostolių dėl ieškinyje įvardinto neįvykusio ketinimo parduoti žemės sklypą.
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią ( CK 6.165 str. 1,2 dalys). Rašytinės preliminaraus sandorio formos būtinumą taip pat įtvirtina CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Tuo vadovaujantis atmestinas apeliantės argumentas apie poreikio rašytinei preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties formai nebuvimą, nes susitarimo metu pardavėja niekuo nerizikavusi. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis ( CPK 177 str. 4 d.). Nepateikus 2006 metais sudarytos rašytinės ieškovės ir A. J. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, negalima laikyti, jog ieškovė įrodė ketinimą žemės sklypą parduoti, susitarimą dėl 150000 Lt kainos ir 5000 Lt baudos pirkėjui sumokėjimą.
Apeliantės nurodomo pirkėjo A. J. raštelis apie preliminaraus susitarimo buvimo faktą yra ne rašytinė jo ir ieškovės 2006 metų preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o 2009 metų rašytinis patvirtinimas tokį sandorį buvus sudarytą žodžiu. Jis vertintinas analogiškai aptartajam ankstesnėje pastraipoje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo A. J. parodymai preliminariosios sutarties sudarymo fakto nepatvirtina.
A. J. parodė, kad, būdamas 70 metų amžiaus vienas gyvenantis pensininkas ( pensijoje – nuo 1995 metų), niekada nesivertęs oficialiu verslu, atsitiktinai pakelėje pamatęs skelbimą apie parduodamą 900 kvadratinių metrų ploto žemės sklypą, sumanė jį įsigyti komerciniam tikslui ( turimų pajamų iš pensijos padidinimui) – statyti automobilių remontui (vežimui, dažymui, ardymui) skirtam angarui ir nedelsiant dėl to telefonu susisiekė su pardavėja. Nurodė, kad paties toje pačioje vietovėje turimo 20 arų sklypo angarui nebūtų užtekę. Teigė, kad pirkiniui būtų panaudojęs namie turimas apie 100 000 Lt pinigines lėšas. Susitardamas dėl sandorio ( pirkimo kaina – 150 000 Lt ir 10 000 Lt, bauda, jei kuri nors šalis sandorį atsisakytų sudaryti), matė tik ieškovės pateiktą sklypo planą ( detalusis planas nebuvo patvirtintas) ir nurodė žinojęs, kad statybos galimybė bus priklausoma nuo to, kad sklype nebūtų komunikacinių įrenginių. Nors pagrindinės sutarties sudarymo datos nenumatė, komunikacijų buvimo faktu įsitikimo su ieškove nuvykęs pas architektę po kelių dienų nuo preliminaraus susitarimo, sklypą pirkti atsisakė, tačiau pareikalavo ieškovės sumokėti baudą už susitarimo nesilaikymą. Ieškovė 5000 Lt neturėjusi, liepusi paskambinti po kelių dienų ir nurodytu laiku baudą jam sumokėjo. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad, sąžiningai elgdamasi pagal susitarimą su pirkėju, baudai reikalingus pinigus surinkusi iš pažįstamų, kurių įvardinti nesutiko.
Liudytojo parodymus ir ieškovės paaiškinimus apie realiai nepagrįstą verslo planą, neturint net nurodytai sandorio kainai reikalingos pinigų sumos, nesusitarus dėl sandorio sudarymo datos ir nesant notariškai tvirtintinai sutarčiai reikalingų dokumentų, neaptarus jokių detalių dėl netesybų mokėjimo sąlygų, sandorio šalims viena kitos, jų teigimu, nepažįstant ir nesant rašytinės preliminariosios sutarties, tačiau vykdant žodinį įsipareigojimą mokėti nerealiai didelę baudą už tai, ko ieškovė nežinojo preliminariai susitardama dėl sklypo pardavimo, teisėjų kolegija vertina kaip pernelyg daug neatitinkančius asmens, vidutiniškai besirūpinančio savo teisių įgyvendinimu, elgesio standarto, todėl ieškovės paaiškinimu ir liudytojo parodymais netiki ( CPK 185 str. 1 d.). Ieškovės teiginys apie tai, kad baudai skirtus pinigus ji surinko iš teismui neįvardintinų asmenų, įrodo ne baudos sumokėjimo faktą, o pastarosios aplinkybės nepagrindimą įrodymais.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalą) ar sumokėti netesybas ( baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ( CK 6.249 str. 1 d.). CK 6.246 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos ( neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus ( neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais ( veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų ( veikimo, neveikimo) rezultatu ( CK 6.247 straipsnis).
Ieškovei neįrodžius ieškinyje nurodytų nuostolių fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ji neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų.
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Iš apeliantės valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, 2010 m. vasario 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės Z. R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 13,09 ( trylika Lt 9 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.