Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1957-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
A18.-1957-899/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00851-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Pažeidėjas
J. Š.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1957-899/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00851-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.10; 21.3.3; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š., jo atstovei advokatei V. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. pagal jam 2020 m. rugsėjo 21 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR_P-18966-2020 buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. 21.30 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. S., vykdančio teisėtas policijos pareigas, reikalavimų sustoti ir nebėgti nuo policijos pareigūnų, t. y. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. teismo posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą dieną, vakare atsisveikino su draugu ir eidamas namo (duomenys neskelbtini), kur iš kairės pusės yra baras, apleistas pastatas, nėra parduotuvių, pamatė mašiną, kurioje buvo įjungtos lempos, jis ją praėjo. Pastebėjo, kad mašina pravažiavo, apsisuko, pradėjo artėti link jo, jis pajuto nerimą, šiek tiek paspartino žingsnį, nes niūri vieta, jau naktis, kampas. Iš dešinės pusės jie atvažiavo link jo, išlipo du vyrukai, juodai apsirengę, vienas buvo be kaukės, kitas - vyr. patrulis (A. S.) irgi be kaukės. Priėjo prie jo, o jam pirmos emocijos - nežinoma mašina, visa aplinka pakampyje, tamsu, buvo didelė įtampa, jautė, kad nebuvo tinkamo prisistatymo, kadangi jie iš karto priėjo, nesilaikė atstumo, nuo jų juto įtampą. Vienas pareigūnas, kuris vyr. patrulis, parodė ženkliuką, tačiau jie buvo po lempa, buvo visiškas šešėlis, matėsi tik ženkliuko linijos. Nesuprato, ar tikras dokumentas, jo kolega iš kitos pusės iš kišenės ištraukė kortelę ir, nusisukęs 50 laipsnių nuo jo, kažką kalbėjo, jis nieko negirdėjo. Tik išgirdo, kad prevencinė patikra, paprašė dokumento, jis padavė dokumentą, pažiūrėjo, viskas tvarkoje. Vyr. patrulis pradėjo tikrinti megztinį, kišenes, nieko nerado, tik šiukšlių, servetėlių. Kolega paėmė piniginę, tuomet jis sakė, kad nieko neturi, pinigų neturi. Jie iš jo žodžių turėjo suprasti, kad jis netiki, jog jie pareigūnai. Kolega kaip ir pritarė jo žodžiams - „pinigų nėra“, pasakė ramesniu balsu. Jam tuomet visiškai kilo didesnė baimė, pasimetimas, žinodamas, kad nieko neleistino neturi, nieko nevartoja. Dar buvo jų kolegė išlipusi iš mašinos, kuri vaikščiojo aplink ratus, neprisistatė. Jam susidėjo visos dalelės, buvo įtampa, mintyse buvo mintis išsigelbėti, nes neįvertino situacijos, kas galėjo būti ir, kad tai tikri pareigūnai. Vyr. patrulis pasakė duoti patikrinti kuprinę. Padavė kuprinę, pradėjus ją tikrinti, pamatė progą bėgti namo, kurie maždaug už 200 m, kur buvo saugi vieta. Kai jis parbėgo namo, atsivijęs vyr. patrulis trenkė į duris gal 4-5 kartus kumščiu, taip pat klebino durų rankeną, bandė atidaryti, jautėsi jo agresyvumas, pyktis, ko jis byloje nepaminėjo. Byloje nurodyta tik, kad G. Š. atidarė buto duris ir tada jį išsivedė. Nepaminėta, kad trenkė į duris ir bandė laužtis. Jie jį įsivaizdavo kaip agresyvų, bet čia net nėra logikos, nes jis buvo vienas tarp dviejų vyrukų, realiai trijų asmenų, nes buvo mergina. Jis vienas patamsyje, toks smulkus žmogus, kaip jis galėjo būti agresyvus. Tuo metu net nežinojo, kad tai tikrai pareigūnai. Jei būtų tuo metu buvęs agresyvus, kodėl tada jie neuždėjo antrankių iš karto. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. Narkotinių medžiagų nevartoja, nėra bandęs vartoti. Yra sveikas, psichikos problemų neturi. Pirmą kartą buvo policijos komisariate, nežinojo savo teisių, kaip reikia elgtis. Pasirinko paaiškinti viską teisme. Pareigūnai buvo neuniformuoti, apsirengę tamsiai, juodai. Trečias asmuo pradžioje sėdėjo mašinos gale, jį stebėjo, paskui nepamena, kuriuo momentu vaikščiojo išlipęs aplink jį, neprisistatė. Nematė jokių daiktų, rodančių, kad tai būtų pareigūnai. Jie jam parodė ženklelį kalbėdami. Priėjo prie jo, pasakė „nebijok, čia policija“ ir parodė ženklelį. Automobilis, jei neklysta, buvo „Skoda“, juodai sidabrinis, tamsus. Nieko nematė, kad tai tikrai buvo policija. Įvykio metu buvo vienas. Buvo apie 21.30 val., buvo pakampyje, toje vietoje buvo labai tamsu. Aplinka tokia nejauki, jam kilo baimė, pasimetimas. Pareigūnai neprofesionaliai atliko savo darbą, nebandė jo nuraminti. Jis juto grėsmę, draudžiamų medžiagų su savimi neturėjo, sako tiesą. Atsikratyti tokiais daiktais negalėjo, nes jį prieš tai patikrino ir kuprinė buvo pas juos. Jis neturėjo nieko neleistino. Vyr. patrulis buvo įniršęs, turbūt, kad jaunas, matėsi jo agresyvumas. Sakė „eisime kartu, nes tu vėl pabėgsi“. Kokia logika bėgti, jei jis yra namuose, saugioje aplinkoje. Jis prirakino jį prie savęs ir vedė. Tėvas gali paaiškinti viską nuo to momento, kai patrulis atbėgo iki buto. Jam įbėgus į butą, patrulis trenkė 4-5 kartus, klebeno, tuomet tėvas skambino numeriu 112. Jis pasakė namuose, kad išsigando situacijos. Pareigūnai tuo metu galvojo, kad jis buvo susijęs su kažkokia grupele, kuri buvo gaudoma rajone. Jie pašaipiai į jį reagavo, sakė, kad jis susijęs su grupele. Buvo kažkokia grupė, muštynės, todėl jie patruliavo. Pamatė jį jauną ir galvojo, kad jis susijęs. Ankščiau niekada nebuvo baustas.

Liudytojas G. Š. teismo posėdyje parodė, kad rugsėjo 21 d., vakare, po 21.00 val. pasigirdo durų trenksmas. Sūnus įbėgo šaukdamas „uždarykit greičiau duris“. Jie greitai užrakino duris, matė visą drebantį sūnų, klausė „kas atsitiko?“, sūnus sakė „mane užpuolė du vyrai, teigdami, kad jie yra neva policijos pareigūnai“. Jo iš karto paklausė „ar buvo uniformuoti?“, sūnus sakė „ne“. Sakė „ar tau kažkas atsitiko, ar sveikas?“, sūnus atsakė „viskas gerai“. Sakė „ką paėmė? Telefoną? Piniginę?“. Sūnus pasakė „kuprinę“. Sakė „tuomet skambiname į policiją“. Praėjus tam laikui pasigirdo intensyvus trenksmas į duris, spardymas kojomis, rankenos plėšimas ir, pažiūrėjus per akutę, pamatė visiškai plikai skustą pilietį, kuris bandė įsiveržti į patalpas daužydamas ir spardydamas duris. Nedelsiant skambino Nr. 112, kad atvyktų policijos pareigūnai. Skambino prasidėjus smūgiams į duris ir pažiūrėjus per durų akutę. Gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Jie galimai atsivijo sūnų, matė į kurią laiptinę įbėgo, o gal patikrino asmens duomenis. Jis sakė ,,dinkite nuo durų, aš skambinu policijai“ ir pradėjo rinkti numerį 112. Smūgiai nesiliovė, šaukė „laužiame duris, greitai atidaryk, vis tiek bus išlaužta“. Jis sakė „niekas nedarys, aš skambinu pareigūnams“. Paskambino pareigūnams, gal fone ir girdėsis, nustojus smūgiams, jis įsidrąsino ir išėjo pažiūrėti pro duris, nes tas žmogus, kurį matė per akutę, atrodė grėsmingai, buvo kasdieniškai apsirengęs, plikai skustas, visiškai blizgančia galva, atrodė labai dviprasmiškai, vertinant iš savo durų pusės, smūgiams pasibaigus išėjo į laiptinę ir jie susitiko ant laiptų ir sakė jam „kas būsi?, ko čia daužaisi?, kas yra?“. Tas asmuo atsakė „aš pareigūnas“. Jis sakė „rodyk dokumentą“. Pareigūnas buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Po to jis pasakė „skambinu dar kartą Nr. 112, o jūs paaiškinsite aplinkybes, dėl ko čia esate ir ką darote, kokiais tikslais atsivijote sūnų“. Dar kaimynė išėjo iš (duomenys neskelbtini) buto, išgirdusi, kad kažkiek aprimo, bet yra sujudimas. Paklausė „kas nutiko?“, jis pasakė „pasirodo, čia pareigūnas“, ji sakė „skambink į policiją“. Jis buvo kasdieniška tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis. Jokios pareigūnų formos, daiktų, kuriuos turi policijos pareigūnai, nieko nematyti. Paskui pareigūnas išsitraukė antrankius ir bandė jam grasinti - „aš tave ir išsivesiu“. Klausė „kuo sūnus kaltinamas?“, kai pavyko įsitikinti, kad tai pareigūnas, pareigūnas atsakė „jis nevykdė nurodymų, 506 str.“ Matė visiškai sutrikusį, užsivedusį, pilną adrenalino žmogų, kuris nieko tinkamo paaiškinti negali. Sūnus sakė „aš bėgau, stengiausi pabėgti, nes nesupratau, kad pareigūnai“. Pareigūnas šaukė emocingai, matant jo emocinę būklę, gal tuo metu geriau verta ir patylėti. Jis klausė sūnaus, kodėl jis bėgo, sūnus sakė „aš nieko nepadariau“. Negali teigti, kad pareigūnas girdėjo, kad sūnus tiesiog išsigando, nes jo tokia emocinė būklė buvo. Paskambinęs Bendrojo pagalbos centro Nr. 112 ir įjungęs mikrofoną paprašė pareigūno prisistatyti, tačiau pareigūnas išplėšė telefoną jam iš rankų, išjungė mikrofoną, pradėjo su Bendruoju pagalbos centru kalbėti. Kai pasakė „grąžinkite telefoną, įjunkite garsiakalbį“, tai vėl atgavo telefoną, įjungė garsiakalbį, tuomet pareigūnas sako, kad vykdo slaptą operaciją ne su uniformine apranga. Pareigūnas atsisakė sulaukti patrulių ir sakė „aš jį dabar išsivedu“, o pats atsakė „jūs niekur nevesite, lauksime patrulių“, pareigūnas vėl „506 str., nevykdote teisėtų nurodymų“. Tada jis pasakė, kad eina apsirengti. Pareigūnas išsitraukė antrankius. Jis pasakė, kad sūnus niekur nebėgs, o pareigūnas sakė „jis vieną kartą bėgo, bėgs nuolat“. Pareigūnas uždėjo antrankius ir sūnų išsivedė, primygtinai reikalaudamas. Kadangi viskas vyko netoli (duomenys neskelbtini), tai nuėjo ir atliko daiktų apžiūrą, sūnaus kuprinė ten yra, atvažiuoja ekipažas, trys pareigūnai, prisijungė kolegos. Uniformuoti pareigūnai atidarė kuprinę, kuprinėje buvo krepšinio kamuolys, vandens butelis, gėrimo „Pepsi-Cola“ butelis. Nei asmens apžiūros metu, nei daiktų apžiūroje jokių neleistinų daiktų nebuvo rasta. Sūnus niekada narkotinių medžiagų nevartoja, paauglystėje sportavo, lankė futbolą, lauko tenisą ir jis visada jam kalbėdavo apie grėsmes gatvėje, sakydamas „sūnau, tu apsiginti negalėsi, vienintelis ginklas yra pabėgti“. Gavosi visiškas nesusipratimas.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad rugsėjo 21 dieną vykdant neviešą patruliavimą, (duomenys neskelbtini) pamatė einantį vieną asmenį. Išlipus iš tarnybinio automobilio, prisistatė policijos pareigūnais, parodė tarnybinius pažymėjimus. Asmuo bendravo įtartinai, vengė akių kontakto, sukinėjosi, muistėsi, bandė bėgti. Asmens pareikalavo nusiraminti, nebėgti, paaiškino, kad atliks dalinę apžiūrą. Atlikus apžiūrą, pas asmenį draudžiamų daiktų nerado. Asmuo rankoje laikė savo piniginę, pareikalavo pateikti piniginę, tačiau asmuo jos nenorėjo pateikti, bandė bėgti. Kolega vėl parodė tarnybinį pažymėjimą. Tuomet asmuo pateikė piniginę. Dar asmuo turėjo kuprinę. Pareikalavus pateikti kuprinę, jis nenoriai ją pateikė, ko pasekoje pradėjo bėgti. Jis pradėjo bėgti iš paskos, šaukė „stok, policija“. Jis į reikalavimus nereagavo ir bėgo toliau. Įbėgus jam į laiptinę, vėl sušuko „stok, policija“, bet jis nereagavo ir įbėgo į butą. Paskambinus į butą, po kelių minučių buto duris atidarė vyras ir asmuo, kuris bėgo. Asmuo buvo sulaikytas ir nuvestas prie tarnybinio automobilio. Atlikus daiktų apžiūrą, apžiūrėjus kuprinę, draudžiamų daiktų nerado ir atvykus ekipažui asmuo buvo pristatytas į Purienų g. 48. Kartu buvo pareigūnai M. D., A. B.. Tuo metu jie buvo neuniformuoti, vykdė ne viešą patruliavimą. Apsirengę buvo ne tarnybine uniforma. Buvo tarnybinis automobilis, bet neviešas. Nežino, ar galėjo asmeniui susidaryti įspūdis, kad jie ne policija, kiekvienam savaip. Asmeniui jie pasakė, kad policija, pareiškė, kokios pareigos, ir parodė pažymėjimus. Asmuo matė jų pažymėjimus, juos visi trys parodė. Asmuo be abejo galėjo pamatyti jų pažymėjimus, buvo pasakytos pavardės. Buvo tamsu. Kiekvienas turėjo prožektorių ir kiekvienas su prožektoriumi pašvietė į pažymėjimą, ženklelį. Kiekvienam savaip, vieni gali išsigąsti, kiti ne. Asmuo buvo jaunas, už jį aukštesnis, buvo su striuke ar kažkuo panašaus. Asmuo iki tol jam nebuvo pažįstamas. Pas asmenį draudžiamų daiktų nebuvo. Buvo iškviesti pareigūnai, juos kvietė asmens tėvas, nes netikėjo, kad čia yra pareigūnai. Jiems kilo abejonių. Jie buvo iškvietę į butą, bet jis paprašė, kad pareigūnai atvyktų į (duomenys neskelbtini), kur stovėjo jų policijos automobilis. Pareigūnė buvo kartu, ji tą patį matė. Jie vykdė neviešą patruliavimą, kuris vykdomas be tarnybinio automobilio, uniformų. Tarnybinius pažymėjimus parodė 1-2 metrų atstumu, į rankas jų duoti negali. Šukuosena dabar jo tokia pati. Žmogų sustabdė dėl daromų nusikaltimų, kadangi asmuo ėjo neapšviestame rajone. Galvojo patikrins, ar nevykdo vagysčių ar dar kažko. Norėjo jį patikrinti dėl saugumo, tiesiog dėl prevencinių priemonių. Tapatybę patikrino vėliau, nes neturėjo mobilios darbo vietos, tik pristačius asmenį į komisariatą, Purienų g. 48. Patikrino piniginę Policijos įstatymo 23 str. 5 d. pagrindu, ieškojo draudžiamų daiktų. Buvo atlikta paviršutinė asmens dalinė apžiūra. Draudžiamų daiktų nerado. Asmuo turėjo su savimi kuprinę, kurią norėjo patikrinti. Asmuo, pateikęs kuprinę, pasileido bėgti. Didžiausias įtarimas kilo, kad pradėjus bendrauti asmuo norėjo bėgti. Be abejo, gal ir kilo abejonių, kad asmuo galėjo išsigąsti, bet jie tiesiog dirba savo darbą. Asmuo iš tarnybinio pažymėjimo, ženklelio gali suprasti, kad jie policijos pareigūnai. Jis racijos neturėjo, kiti turėjo. Visi buvo priėję, visi buvo apsirengę civiliniais rūbais. Asmuo pažeidė ANK 506 str., policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad vykdant neviešą patruliavimą, apsirengus civiliais, pastebėjo jaunuolį, kuris sukėlė jiems įtarimą. Tikrinant jaunuolį, jie prisistatė, parodė pažymėjimą. Jaunuolis pradėjo įdomiai elgtis, lyg nenorėtų, kad apžiūrėtu daiktus, nedavė piniginės. Jis vėl parodė pažymėjimą, kad tikrai čia policija, o ne kažkas jį nuskriausti nori. Norėjo paprašyti kuprinės, pažiūrėti jos turinį. Jaunuolis, metęs kuprinę, pradėjo bėgti. Kolega A. S. ir A. B. jį nusivijo. Po to jį parsivedė prie automobilio, iškviestas ekipažas, buvo jaunuolio tėvas ir su jais apžiūrėtas kuprinės turinys. Draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Galėtų jį suprasti kaip žmogų, kad gal kokie „žulikai“ nori pavogti, atimti ar jį nuskriausti. Viskas dėl to, kad buvo apsirengę civiliais rūbais. Daug sykių rodė jam pažymėjimą. Logiška, kad pažymėjimą galima atspausdinti. Iš žmogiškosios pusės, mano, kad vaikinas išsigando, todėl taip elgėsi. Pats buvo apsirengęs sportinį kostiumą ir buvo su civiliniu automobiliu „Skoda Octavia“. Ta vieta yra buvusios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kiemas prie daugiabučių, kiek pamena, apšviesta. Agresyviai jie nesielgė, prisistatė, kad patrulių rinktinė. Jie tik norėjo patikrinti, bet jis pradėjo lakstyti. Kartais tokiu atveju iškviečia ekipažą, bet mieste buvo daug darbo, ekipažas tuo metu negalėjo privažiuoti. Jie tą vaikiną pamatė pravažiuodami, tuomet sustojo. Asmuo buvo su gobtuvu, kuprine, susikūprinęs, galvojo, kad gal išgėręs, apsvaigęs. Kad išgėręs, nematė, bet jo elgesys, jis kaip ir supranta, kad policija, bet vėl. Apžiūrint daiktus, jis lyg nori duoti daiktus, lyg vėl piniginės nenori duoti. Sakė tam vaikinui, kad niekas blogo nenori padaryti. Jų veiksmai buvo teisėti, nesudarė pagrindo nepasitikėti.

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad rugsėjo 21 d. patruliavo pietinėje miesto dalyje, pastebėjo einantį vaikiną. Buvo tamsus paros metas. Jis sukėlė įtarimų, sustabdė pakalbinti. Sustabdytas jis muistėsi, blaškėsi, nei šioks nei toks, sukėlė įtarimą. Parodė savo tarnybinius pažymėjimus. Paklausė, ar turi draudžiamų daiktų. Paprašė parodyti daiktus. Kolegos apžiūrėjo daiktus, jis pradėjo bėgti. Jį sulaikius, paaiškinus situaciją, kad jei jis neturi neleistinų daiktų, tiesiog jis galės eiti savais keliais. Paklausė, ko jis bijo, kas ne taip. Jis padavęs kuprinę vėl pradėjo bėgti link daugiabučių namų. Kolega nusivijo į kiemą. Ji bėgo iš paskos, bet kai jie įbėgo į laiptinę, kadangi buvo kodinė spyna, ji patekti negalėjo ir grįžo prie automobilio. Asmuo buvo pasimetęs. Jis tikrai galėjo suprasti, kad jie yra policijos pareigūnai. Ji pati sakė „viskas gerai, esame policijos pareigūnai“. Apžiūrinėjant jo daiktus vaikinas pradėjo kalbėti „jo, viską suprantu“. Nemano, kad asmeniui galėjo susidaryti situacija, kad gal tai ne pareigūnai. Ji asmeniui savo pažymėjimo nerodė, kolegos rodė, tik negali pasakyti, ar abu kolegos rodė pažymėjimus. Ji buvo apsirengusi civiliniais rūbais. Automobilis buvo be skiriamųjų ženklų. Vieta yra prie buvusio prekybos centro. Vieta apšviesta. Apleistas pastatas - buvusi parduotuvė. Tą vakarą patruliavo trise. Patruliuojant tarnybiniu automobiliu, žymėtu skiriamaisiais ženklais, su uniforma yra privaloma turėti nešiojamas vaizdo kameras. Patruliuojant nežymėtu automobiliu, ne tarnybiniu automobiliu nešiojama vaizdo kamera yra neprivaloma. Jiems sukėlė įtarimų vaikino elgesys, jiems prisistačius pareigūnais. Ji nuo jų stovėjo 2-3 m. atstumu ir žiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla, iškelta J. Š. pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, nutrauktina.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus, kai nusižengimas padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atlikdamas tarnybines pareigas pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos) arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), J. Š. buvo sustabdytas neuniformuotų policijos pareigūnų patikrinimui. Atliekant fizinio asmens patikrinimą J. Š., pasitaikius progai, pradėjo bėgti ir, nubėgęs į namus, užsirakino bute. Kaip matyti iš J. Š. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jis nebuvo tikras, kad prie jo priėję asmenys tikrai yra policijos pareigūnai, nors jie ir prisistatė, parodė pažymėjimus, tačiau toje vietoje buvo tamsu, jis neįžiūrėjo, kas parašyta rodomame pažymėjime, aplinkui buvo apleistas pastatas, asmenys nebuvo uniformuoti bei jų automobilis taip pat buvo be policijos skiriamųjų ženklų. Kaip teigia J. Š., tų asmenų (pareigūnų) agresyvus elgesys jį išgąsdino, todėl jis ir bėgo nuo jų. Tai, kad J. Š. galėjo nesuprasti, kad pareigūnais prisistatę asmenys galimai nėra policijos pareigūnai, patvirtina ir pačių pareigūnų - liudytojų A. S. ir M. D. teisme duoti parodymai, kad asmuo sustabdytas blankiai apšviestoje gatvėje, tamsiu paros metu, vėlai vakare, trijų civiliais apsirengusių asmenų ir norinčių patikrinti jo daiktus, visa tai galėjo asmeniui sukelti įtarimus ir išgąstį, kad jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su ANK numatyto nusižengimo padariniais.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. Š. užkalbintas pareigūnų sustojo ir vykdė jų reikalavimus – leido atlikti dalinę jo apžiūrą. Tačiau, kaip matyti iš J. Š. paaiškinimų, būtent tada jis pasijuto nesaugus, nes jam nežinomi asmenys tikrino jo piniginę ir replikavo, kad pinigų nėra, norėjo patikrinti ir kuprinę. J. Š. nebuvo nei apsvaigęs, nei padaręs kažkokias nusikalstamas veikas, todėl bėgimas į netoliese esančius namus jam pasirodė geriausias sprendimas toje situacijoje, siekiant save apsaugoti. Šiuo atveju, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog policijos pareigūnai, siekdami atlikti asmens apžiūrą vykdant neviešą patruliavimą, nepažeidė įstatyme reglamentuotos tvarkos, tačiau sukėlė minėtam jaunuoliui išgąstį ir nesaugumo jausmą, dėl ko pasitaikius progai J. Š. nuo jų ir pabėgo.

Įvertinęs pirmiau aptartus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, J. Š. teisme duotus paaiškinimus, J. Š. tėvo G. Š. teisme duotus parodymus, policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime bei teisme nurodytas aplinkybes, kad jie teisėtai sustabdė J. Š. su tikslu atlikti asmens apžiūrą, vykdant neviešą patruliavimą, bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, jog J. Š. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo nebėgti, nes buvo apimtas panikos ir išgąsčio bei buvo įsitikinęs jam gręsiančiu pavojumi. Be to, policijos pareigūnas M. D. teisme patvirtino, jog J. Š. tokioje situacijoje galėjo ir išsigąsti bei nepasitikėti jais. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. Š., parbėgęs namo, nesislėpė, nes jautėsi saugus savo aplinkoje su artimais žmonėmis, todėl jo tėvas G. Š. atidarė duris asmeniui, kuris beldėsi, bei savo iniciatyva skambino pagalbos numeriu 112 ir kvietė policiją. Teismo vertinimu, toks J. Š. elgesys vertintinas ne kaip tyčinis nusižengimas, bet kaip tiesiog išgąsčio apimto jauno vaikino elgesys.

Įvertinus byloje esančius duomenis, susidariusią situaciją, darytina išvada, kad J. Š. veikoje nėra kaltės, jo veiksmai buvo sutelkti ne į nusižengimo padarymą, o būtent į savo saugumą. Nesant J. Š. veikoje būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, administracinio nusižengimo teisena J. Š. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 str. 1 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. Š. iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4¹ dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas