- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 1-235-736/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-2-00374-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Civilinis ieškovas
- E. D., Valstybinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- M. V.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė, Ruslanui Kudriašo
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
sekretoriaujant Rasai Burbienei, Ingai Leikauskienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Dovidavičienei, gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D., jo atstovui advokatui Ruslanui Kudriašovui, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyvenamoji vieta, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2011 m. balandžio 02 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tris kartus kumščiu sudavė E. D. į veidą, nuo smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, nemažiau septynių kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam E. D. veido sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kaktos ir dešinio smilkinio srityse, poodines kraujosruvas dešinės blauzdos, dešinės vidinės kulkšnies ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su M. P. sėdėjo a/m, kuris stovėjo daugiabučio namo kieme, (duomenys neskelbtini). Pripuolė E. D., atidarė dureles, sušukęs „ką, ereliai?“, smūgiavo į dešinį žandą iš kairės rankos bei abiem rankom ištempė iš mašinos, sulaužė akinius, prakirto lūpą, smūgiavo į kairės pusės kaktą. Tuomet, gindamasis ir išsigandęs smūgiavo E. D. nežiūrėdamas kur, į viršutinę kūno dalį kol pajuto, kad pataikė jam į nosį, jis tada už mašinos galo nugriuvo. Smūgiavo į viršutinę kūno dalį, sudavė apie 10 smūgių, taip pat iš pykčio ir keikėsi, niekur jam nespyrė, kojų nenaudojo. Kai jis nugriuvo ir kėlėsi, tai matėsi ant jo veido kraujas, tada jam pasakė, kad eitų namo. Nugriuvusio E. D. nemušė ir nespardė. M. P. visą laiką sėdėjo mašinoje. Po įvykio buvo susitikę, Labūnavos įgaliotinis buvo padaręs akistatą, kad abu pasišnekėtų, jis pradžioje per SMS žinute prašė 5000 litų už patirtus sužalojimus. Po tos žinutės kitą dieną vėl paskambino, paklausė, ar mokės pinigus, tada pasakė, kad rašys pareiškimą. Nesijaučia kaltas, nes jis pats užpuolė. Praėjo koks mėnuo kai akinius pasitaisė, nes jie buvo reikalingi vairavimui ir darbui. E. D. jam sudavė tris smūgius - du kai traukė iš mašinos ir vieną sėdint mašinoje, kai atidarė dureles. Su ieškiniais nesutinka. Buvo baustas administracine tvarka, baudų sumokėjimo kvitai yra kažkur namie, pas mamą, ji mokėdavo už jį baudas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis E. D. parodė, kad santykiai su kaltinamuoju buvo normalūs iki įvykio. Balandžio antrą dieną ėjo pas savo pažįstamą R. D. pasiimti sportinės aprangos. Buvo tamsu, pastebėjo iš priekio atvažiuojant automobilį, kai automobilis pravažiavo pamatė, kad tai M. V. BMW, jis įsuko į to paties daugiabučio kiemą. M. V., išlipęs iš a/m, nedraugišku tonu paklausė, „kur eini?“, matėsi, kad jis ir a/m likęs sėdėti M. P. buvo gerokai išgėrę. Dar paklausė, ar turi pinigų, atsakė, kad jeigu ir turėtų, tai vis tiek neduotų, ir tada pajuto smūgį į veidą kumščiu. Nuo smūgio kluptelėjo ir užsidengė veidą, ėmė bėgti kraujas. Tada dar pajuto smūgius kumščiu iš apačios, po trečio sudavimo trumpam prarado sąmonę. Visi smūgiai buvo į veido sritį. Atsigavo gulėdamas ant žemės. Po to buvo toks sąmonės aptemimas, atsimena, kad buvo ant automobilio galinio dangčio atsirėmęs ir visas kruvinas, skaudėjo dešinę koją nuo pėdos iki blauzdos vidurio. Spėja, kad netekus sąmonės, M. V. šokinėjo ant kojos ar spardė. Jis M. V. nesudavė nė karto. Atrodo, jog M. P. net nebuvo išlipęs iš a/m. Ekspertas yra suskaičiavęs kiek buvo suduota smūgių, buvo smūgiai į nosį, abi akys mėlynos. Parėjus namo, duris atidarė brolis, pakėlė mamą, jį apiprausė ir išvežė į priimamąjį skyrių. Priimamajame pasakė, kad yra lūžus nosis, švietė tris kartus koją, nes galvojo kad lūžus, kadangi negalėjo priminti, bet nei lūžio, nei skilimo nebuvo nustatyta. Kitą rytą paskambino M. V., klausė, ar atlygins žalą, tačiau jis nenorėjo apie tai kalbėti. Po kelių dienų, praėjus veido sutinimui, Kauno klinikose operavo nosį, nedarbingas buvo nuo balandžio antros iki dvidešimt trečios, ir po šiai dienai negali normaliai kvėpuoti, visiškai neturi tos ištvermės, kurią iki tol turėjo, nebegalėjo dalyvauti krepšinio varžybose, bėgiojant apsunksta, pasidarė nervingas namuose, atrodo, kad pats savęs nekontroliuoja, namuose tvyro įtampa.
Liudytojas R. D. parodė, kad matė E. D. su mėlynėm, nosis buvo sumušta, matėsi šlubavo, sakė, kad ėjo pasiimti aprangos, kieme kaimynas sumušė, nosis lūžo, koją išsuko. Tvirtina ikiteisminiame tyrime duotus parodymus (49-50 b.l.), iš kurių matyti, jog E. D., einantį pas R. D. pasiimti sportinės aprangos, daugiabučio kieme sumušė M. V..
Liudytoja S. D. parodė, kad vakare grįžo Edvinas sudaužytas, labai kraujavo iš nosies, negalėjo sustabdyti kraujavimo, negalėjo kvėpuoti, dar buvo sutinusi ir mėlyna koja nuo pėdos iki virš kelio. Tą patį vakarą vežė į ligoninę. Ligoninėje kai peršvietė, pasakė, kad yra lūžęs nosies kaulas. Paskui nuvažiavo pas šeimos gydytoją, gavo siuntimą, bet reikėjo savaitę laukti, kol praeis tinimas. Sūnus pasakė, kad mašinoje sėdėjo V. ir P., kuris sumušė, nesakė. Sakė, kad gavo tris smūgius, parkrito ir buvo be sąmonės. Sūnus nesakė, kad sudavė ir jiems.
Liudytojas A. G. parodė, kad E. D. jo kaimynas, o kaltinamąjį pažįsta kaip Labūnavietį. Sekančią dieną po tų vadinamų muštynių, važiuodamas namo (duomenys neskelbtini) pamatė stovint D. E., sustojo paklausti kas jam nutiko, nes buvo jo veidas sumuštas, pamėlynavęs, vaikščiojo šlubuodamas. Jis pasakė, kad kaip vakar jį sumušė M. V.. E. D. pažįsta apie 10 metų, jis nėra piktnaudžiaujantis alkoholiu, dirba, sportuoja, susivaldantis ir neprovokuojantis konfliktų, ramaus būdo.
Liudytoja R. V. parodė, kad vakare parėjo M., kaktoj dešinėje pusėje guzas, lūpa prakirsta, bėgo kraujas ir akinius sulaužytus parsinešė rankoje. Pasakė, kad su D. susistumdė, sakė, kad parvažiavo į kiemą ir su P. sėdėjo mašinoje, o D. atidarė duris ir pasakė – „ką ereliai čia“, traukė iš mašinos ir trenkė dar mašinoj, o paskui traukė iš mašinos. Kitą dieną ji vežė akinius taisyti, nes jam darbe reikia jų, jie yra stiprūs, jis be akinių dirbti negali.
Liudytojas M. P. parodė, kad vakare su M. V. parvažiavo ir sėdėjo a/m daugiabučio kieme. E. D. priėjo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles, pasakė „ką erelis“ ir kumščiu smogė M. V. į veidą, į kairę pusę ar tiesiai, plėšė M. iš mašinos, prie mašinos mušėsi minutę ar dvi. Baigus muštis, M. liepė E. D. eiti namo. Rytą už mašinos, prie bagažinės, ant žemės buvo bala kraujo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pripažįsta, kad jie yra teisingi – 20, 36-37, 38 b.l. jis parodęs, kad M. V. pats išlipo iš a/m, o ne, kaip teigia teisiamajame posėdyje, iš a/m jį „išplėšė“ E. D.; rytą matė ant žemės kraujo balą, iš to suprato, kad E. D. buvo mušamas gulintis; girdėjo duslius mušimo garsus kaip smūgių sudavimo; ant M. V. veido jokių sužalojimų nebuvo. M. P. mušimosi metu iš a/m išlipęs nebuvo, girdėjo kaip M. V. liepė E. D. eiti namo. M. V. jam minėjo, jog skauda ranką, iš to padarė išvadą, kad ranką jam skaudėjo nuo smūgių sudavimo E. D..
Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota vieta namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas (7-10 b.l.). Specialisto išvadoje Nr. G64/ll(12) nurodyta, kad E. D. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėje dalyje, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kaktos ir dešinio smilkinio srityse, poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos, dešinio vidinės kulkšnies ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, kietų bukų daiktų poveikyje, o tai galėjo gautis mušant kumščiais, spardant ir pan. Objektyviai užsifiksavę 5 smūgių požymiai, tačiau jų galėjo būti suduota ir daugiau (23-24 b.l.). Daiktų pateikimo protokoluose užfiksuota, jog įtariamasis M. V. pateikė 2011-04-12 UAB „Kėdainių optika" kvitą dėl akinių taisymo, SMS pranešimą apie tai, jog buvo reikalauta pinigų už sumušimą (57-58, 65-67 b.l.). Akistatos metu tarp nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo M. V., nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, teigė, jog M. V. priėjo prisikabino ir jį sumušė. M. V. neigė pirmas pradėjęs konfliktą ir aiškino, jog suduodamas E. D. apie dešimt smūgių, tik gynėsi nuo E. D. (b. 1. 47-48).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 20 str., 301 str. 1d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad M. V. veika pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuota tinkamai. Jis daugiabučio namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tris kartus kumščiu sudavė E. D. į veidą, nuo smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, nemažiau septynių kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam E. D. veido sumušimą, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostų viršutinėse dalyse, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kaktos ir dešinio smilkinio srityse, poodines kraujosruvas dešinės blauzdos, dešinio vidinės kulkšnies ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko veiksmų – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Ši veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, o to pasekmės - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. M. V. įžūliu elgesiu ir veiksmais sumušė nukentėjusįjį, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įžūlūs veiksmai - tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles - jeigu veikoje yra nusikaltimo požymiai, už kurį numatyta sankcija griežtesnė, nei numatyta BK 284 str. 1 d., šis nusikaltimas inkriminuotinas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Atsižvelgus į sužalojimo pasekmes, M. V. atsakingas ir pagal BK 138 str. 2d. 8 p. Laikoma, kad nusikaltimas yra įvykdytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementaraus moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant save priešpastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Nėra jokio pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad jis M. V. sumuštas be priežasties, nes anksčiau, nors gyvena ir tame pat kaime, nebendravo. E. D. teigimu, anksčiau jo santykiai su M. P. buvę priešiški. Kaltinamojo ir jo artimo bičiulio M. P. parodymai nelaikytini patikimais, vertintini siekimu išvengti (M. P. siekimu padėti draugui išvengti) įstatymų nustatytos atsakomybės. Minėti asmenys teigia, kad konfliktą pradėjo E. D., atidaręs a/m vairuotojo pusės dureles ir smogęs M. V.. Tokia situacija visiškai neįtikinama, nes E. D. buvo daugiabučio, kuriame gyvena M. V. ir M. P., kieme, matė automobilyje sėdint ne vieną, o du asmenis. Ikiteisminiame tyrime M. P. akistatos ir apklausų metu tvirtino, kad M. V. pats išlipo iš a/m (20, 36-37, 38 b.l.), o teisiamajame posėdyje ėmė teigti, jog jį iš a/m ištraukė E. D.; tik pagarsinus parodymus, pripažino, jog teisingi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. M. V. aiškino, kad gynėsi nuo E. D., tuo pačiu pripažindamas, kad sudavė jam apie 10 smūgių, tačiau ginantis toks smūgių skaičius aiškiai per didelis. Paminėtina, kad, būdamas M. V. artimas draugas, M. P., pasak jo „girdėjo duslius mušimo garsus kaip smūgių sudavimo“, tačiau net nebuvo išlipęs iš a/m apginti nuo E. D. užpuolimo. M. V. aiškino, kad jam sužalota kairė kaktos pusė, jo mama R. V. teigė, jog matėsi guzas dešinėje kaktos pusėje, o M. P. parodė - „ant M. V. veido jokių sužalojimų nebuvo“. M. V. aiškino, kad jam, sėdinčiam a/m, E. D. kaire ranka sudavė į dešinį žandą, tuo tarpu M. P. aiškino, kad sudavė į kairę veido pusę ar tiesiai į veidą. Kaltinamasis teigė, kad, smogdamas jam, E. D. sulaužė akinius. Byloje yra UAB „Kėdainių optika“ kvitas, iš kurio matyti, kad buvo taisyta akinių ienelė, tačiau tai nereiškia, kad jie sulūžo nuo E. D. smūgio, šis faktas rodo, kad buvo konfliktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. V. parodė, kad akinius taisė praėjus apie mėnesio laikui nuo 2011-04-02, jo mama parodė, kad akinius „kitą dieną ji vežė taisyti, nes jam darbe reikia jų, jie yra stiprūs, jis be akinių dirbti negali“, o iš „Kėdainių optika“ kvito (58 b.l.) matyti, kad akiniai buvo taisomi 2011-04-12. Be to, M. V. aiškino, kad skirtas administracines baudas už jį sumoka mama, o R. V. teigė, kad baudas susimoka sūnus pats. Taigi ir ši aplinkybė duoda pagrindą abejoti jų parodymų teisingumu. Specialisto išvadoje (23-24 b.l.) nurodyta, kad E. D. padaryti sužalojimai ne tik veido srityje, bet nustatytos ir poodinės kraujosruvos dešinės blauzdos, dešinės vidinės kulkšnies ir dešinės pėdos nugarėlės srityse, iš to spręstina, kad, nukentėjusiajam nuo suduotų į veidą smūgių pargriuvus, kaltinamasis jį spardė. Tai atitinka nukentėjusiojo parodymams ir liudytojo M. P. teigimui, apie tai, kad „rytą matė ant žemės kraujo balą, iš to suprato, kad E. D. buvo mušamas gulintis“. M. V. pateikė į bylą SMS žinutę (66-67 b.l.), iš kurios matyti, kad E. D., praėjus vos porai valandų po sužalojimo, prašė 5000 Lt, toks prašymas laikytinas normaliu nukentėjusio asmens žalos atlyginimo prašymu. Liudytojas A. G. E. D. charakterizuoja kaip nepiktnaudžiaujantį alkoholiu, dirbantį, sportuojantį, susivaldantį ir neprovokuojantį konfliktų, ramaus būdo.
Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, idealiąja sutaptimi įvykdė tyčinius, baigtus, nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (74, 89 b.l.), seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad dėl jo elgesio nusiskundimų negauta (92 b.l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (76-78 b.l.), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (88 b.l.). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgtina taip pat į tai, kad neatsiprašė nukentėjusiojo, neatlygino nė dalies padarytos žalos. Vadovaujantis BK 41 str., 54-55 str., 61 str., darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimą, o pagal BK 138 str. 2d. 8 p. sankcijoje numatytą laisvės atėmimą, trukmę, atsižvelgus į tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, nustatant mažesnę už vidurkį. Bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., subendrintinos apėmimo būdu. Taikytina BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 4 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant nuteistąjį atsiprašyti nukentėjusiojo; be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1435,49 Lt E. D. gydymo išlaidų priteisimo (27-31 b.l.) įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas visiškai, žala padaryta M. V. neteisėtais tyčiniais veiksmais, todėl iš jo priteistina nurodyto dydžio suma.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. civilinis ieškinys (124-126 b.l.) dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes nenurodyta, kas minėtą žalą sudaro, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Reikalavimas atlyginti 40000 Lt neturtinę žalą tenkintinas iš dalies. LR CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais veiksmais, todėl atlyginti žalą pareiga atsiranda ją padariusiam asmeniui (LR CK 6.250 str. 2 d.), t.y. kaltinamajam M. V.. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais. Vadovaujamasi ir tuo, kad neturtinės žalos atlyginimas netaptų nepagrįsto pasipelnymo šaltiniu. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo operuojamas, gydomas ligoninėje, po to gydėsi ambulatoriškai, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą ir dvasinius išgyvenimus. Iš kaltinamojo priteistinas 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, likusi ieškinio dalis (dėl 34000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmestina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (70-71 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Iš kaltinamojo priteistina 30,00 Lt (trisdešimt litų) proceso išlaidų valstybei (BPK 103 str. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams.
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams įpareigojant nuteistąjį ne vėliau kaip per tris mėnesius atsiprašyti nukentėjusiojo; be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš M. V. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. 6000,00 Lt (šešis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą, likusią ieškinio dalį (dėl 34000,00 Lt neturtinės ir 1000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo) atmesti.
Priteisti iš M. V. Valstybinei ligonių kasai, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Hansabankas“, banko kodas 73000, 1435,49 (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt penkis litus 49 ct) E. D. gydymo išlaidų.
Priteisti iš M. V. 30,00 (trisdešimt) Lt proceso išlaidų valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nuosprendį priėmusį teismą.