Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius), juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2017 m. ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.66 str. 4 d. nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 3 d. Šiais savo veiksmais A. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D., teismo posėdyje parodė, kad pripažįsta, jog padarytas nusižengimas. Teigė, kad finansines ataskaitas teikia juridinių asmenų registrui buhalterė, jis manė, kad viskas yra laiku pateikta. Mano, kad VĮ „Registrų centras“ turėtų atsiųsti priminimus, jei kažko trūksta. Įmonės veikla 2017 m. buvo pristabdyta, 2018 m. atnaujinta. Gal tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl nepastebėjo ataskaitų nepateikimo. Šiuo metu, reaguodamas į situaciją, pakeitė įmonės buhalterę, finansinė atskaitomybė yra pateikta.

Rašytiniame 2019.11.11 paaiškinime A. D. nurodė, kad laiku nepateikė 2017-2018 metų finansinių rinkinių ataskaitų, nes buvo įsitikinęs, kad tai padarė buhalterė. Gailisi, kad pats laiku to nepadarė, o gavęs kvietimą iškarto pateikė finansinę ataskaitą. Prašo skirti įspėjimą (b. l. 9).

Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu NR. 1407 “Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., o 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 10 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo ištirtų duomenų, daroma išvada, kad A. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Tokiais veiksmais A. D. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Asmens nurodytos vėlavimo priežastys (kad ataskaitas turėjo pateikti buhalterė) nešalina atsakomybės, nes už finansinių ataskaitų pateikimą atsakingas yra įmonės vadovas, nurodytos priežastys nesudarė objektyvių kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas taip pat neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą – nusižengimas padarytas neatsargiai, realios žalos nesukėlė, pažeidimas ištaisytas. Įmonė veikia 10 metų, jos direktoriumi A. D. paskirtas 2009-06-30, jo teigimu, anksčiau panašių nusižengimų nebuvo padaryta, tą patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kad A. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Visa tai sudaro pagrindą vertinti šį nusižengimą kaip vienkartinį, nedidelio pavojingumo. Asmens atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusižengimą, gailisi dėl jo padarymo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda nuo 200 eurų iki 3000 eurų. A. D. prašo skirti jam įspėjimą, kuris nėra numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Tai reiškia prašymą skirti švelnesnę nei numatyta, administracinę nuobaudą. Tačiau administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad įmonės vadovas pasitikėjo įmonės buhaltere, nėra išimtinė aplinkybė. Pažymėtina, kad juridinių asmenų registrui nepateiktos ne tik 2018 m., bet ir 2017 m. finansinės ataskaitos, taigi pažeidimas trunka pakankamai ilgai. A. D. dirbantis, neturi išlaikomų asmenų, nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, A. D. padarytą nusižengimą ir jo asmenybę atitinka minimali 200 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19107894792 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.