Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo E. S. atstovui pagal įstatymą-tėvui R. S. ir atstovei pagal susitarimą-advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. R. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2016m. birželio 06d., apie 09¹⁷ val., kaltinamasis S. R. S.-Svarainių-Kauno gatvių sankryžoje, Ukmergės mieste, vairuodamas jam priklausantį taksi automobilį „ Citroen C5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 157p.(Sukdamas į kairę(apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti,-ir lenkiančioms transporto priemonėms) reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, t.y. jis(kaltinamasis S. R.), važiuodamas pagrindiniu keliu-Kauno gatve ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu-Kauno gatve, priešpriešais atvažiuojančio pil. E. S. vairuojamo motociklo „ Yamaha YP125R “, valst. Nr. 686 BJ, kuris atsitrenkė į jo(kaltinamojo S. R.) vairuojamą automobilį „ Citroen C5 “, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklą vairavęs nukentėjusysis E. S., kuriam buvo padaryti nubrozdinimai kaktoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje ir čiurnoje, ir kairės vidinės kulkšnies lūžimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės vidinės kulkšnies lūžimo sveikata nukentėjusiajam E. S. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis S. R. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tuo metu dirbo taksi vairuotoju. Tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis savo automobiliu „ Citroen C5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė keleivį nuo darbo biržos į Ukmergės miesto ribose esančią sodų bendriją „ Šventoji “. Nusukdamas nuo pagrindinės Kauno gatvės link sodų, važiavo pagrindiniu asfaltuotu keliu, kol privažiavo Storės-Svarainių-Kauno gatvių sankryžą. Vežamas keleivis buvo neapsisprendęs, negalėdamas nurodyti, į kurią pusę reikia sukti, t.y. į kairę ar į dešinę. Sankryžoje jis buvo šiek tiek pristabdęs savo vairuojamą automobilį, kol keleivis nurodė, kad reikia sukti į kairę. Įjungęs kairio posūkio signalą, jis pradėjo daryti manevrą, kai tuo metu pamatė priešpriešais pagrindine gatve atvažiuojantį motociklininką. Jis staigiai spustelėjo stabdžio pedalą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes atstumas iki pastebėtos kliūties, t.y. motociklo, buvo vos keli metrai, todėl motociklininkas atsitrenkė tiesiai į jo vairuojamo automobilio kairės pusės žibintą ir, perskridęs automobilį, nukrito į šalia esančią pievą. Išlipęs iš automobilio, jis priėjo prie motociklą vairavusio jaunuolio ir liepė jam nejudėti, kol bus iškviesta greitoji medicinos pagalba. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, jis iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tik pradėjus daryti manevrą, iki susidūrimo jis važiavo ne didesniu kaip 5-10 km/h greičiu. Eismo įvykis kilo dėl to, kad jam vairuoti šiek tiek trukdė tiek pokalbis su vežamu keleiviu, tiek ir saulės spiginimas.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu išvardintu nukentėjusiojo E. S. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 14, t. 1), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5) ir schemomis bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais(b.l. 63-64, 111-112, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 29, 103, t. 1), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 34, 108, t. 1), įvykio vietos, papildomos įvykio vietos, lavonų, vietovės, patalpų, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 85-86, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis S. R. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymais nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš teisme išvardinto nukentėjusiojo E. S. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010m. birželio 06d., apie 09²⁰ val., jo tėvui priklausančiu motociklu „ Ya-maha YP “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavęs iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), važiavo link pagrindinio kelio, vedančio į sodus. Jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/h, buvo įjungti artimieji žibintai, jis dėvėjo šalmą. Pasukęs į kairę, važiavo tiesiai Kauno gatve. Artėjant prie Kauno-Storės-Svarainių gatvių sankryžos, priešpriešais pamatė atvažiuojantį automobilį „ Citroen

C5 “, kurio vairuotojas darė manevrą į kairę, t.y. suko į Svarainių gatvę. Artėdamas link sankryžos, jis buvo įsitikinęs, kad automobilio vairuotojas jį mato ir praleis, tačiau lengvojo automobilio vairuotojas nenutraukė manevro ir jo nepraleido, dėl ko įvyko susidūrimas, kurio metu jis po smūgio į automobilį buvo nublokštas į šalią kelio esančią pievą. Motociklą vairavo blaivus. Pristatytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, sužinojo, kad jam lūžo kairės kojos pėda. Ligoninėje lankėsi eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas, kuris jo atsiprašė, pripažindamas savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio(b.l. 14, t. 1).

Iš teisme išvardinto byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra Storės-Svarainių-Kauno gatvių sankryža, Ukmergės mieste. Įvykio vietos apžiūros metu pildytame protokole ir braižytose schemose, viena iš kurių yra juodraštinė, yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, t.y. motociklas ir lengvasis automobilis, ir kitų apžiūros metu rastų pėdsakų(eismo įvykio metu nukentėjusiojo dėvėto nukritusio šalmo ir vieno mūvėto bato) išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 4-12, t. 1).

Eismo įvykio vietoje buvo atlikta jame dalyvavusių kelių transporto priemonių apžiūra, užfiksuota transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose. Apžiūros metu buvo nustatyti abiejų transporto priemonių, t.y. taksi automobilio „ Citroen C5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklo „ Yamaha YP125R “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimai(b.l. 63-64, 111-112, t. 1). Po transporto priemonių apžiūros jos pagal pakvitavimus laikinam saugojimui buvo grąžintos jų teisėtiems savininkams, t.y. automobilio „ Citroen C5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui-kaltinamajam S. R. ir motociklo „ Yamaha YP125R “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui-nepilnamečio nukentėjusiojo E. S. atstovui pagal įstatumą-tėvui R. S.(b.l. 65, 113, t. 1).

Po įvykusios autoavarijos patikrinus eismo dalyvių(kaltinamojo S. R. ir nukentėjusiojo E. S.) būseną alkoholio matavimo prietaisu neblaivumui(girtumui) nustatyti, buvo nustatyta, kad abu kelių transporto priemones vairavę asmenys yra blaivūs(b.l. 19, 103, t. 1). Tokie patys rezultatai buvo gauti, ir patikrinus eismo dalyvių kraują, nes iš specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, tiek kaltinamojo S. R., tiek ir nukentėjusiojo E. S. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 21-24, 105-108, t. 1).

Iš byloje esančio įvykio vietos, papildomos įvykio vietos, lavonų, vietovės, patalpų, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2016m. birželio 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo E. S. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam E. S. konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimai kaktoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje ir čiurnoje, ir kairės vidinės kulkšnies lūžimas, buvo padaryti kietais, bukais daiktais galimai aptariamo eismo įvykio metu. Nukentėjusiajam E. S. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės vidinės kulkšnies lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 70-86, t. 1).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. R., būdamas neatidus ir neįsitikinęs daromo manevro saugumu, Storės-Svarainių-Kauno gatvių sankryžoje, Ukmergės mieste, vairuodamas jam priklausantį taksi automobilį „ Citroen C5 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu-Kauno gatve ir sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu-Kauno gatve, priešpriešais atvažiuojančio pil. E. S. vairuojamo motociklo „ Yamaha YP125R “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į jo(kaltinamojo S. R.) vairuojamą automobilį „ Citroen C5 “, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklą vairavęs nukentėjusysis E. S., kuriam dėl patirtų kūno sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kadangi kaltinamojo S. R. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusi taisyklių 157p. redakcija) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu sužalojimus patyrusiam eismo dalyviui-nukentėjusiajam E. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 70-86, t. 1), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo S. R. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys, kuris ne kartą buvo tikslinamas ikiteisminio tyrimo eigoje ir teisme, nukentėjusiajam galutinai suformulavus keliamus turtinius reikalavimus bendroje 2.882,50 Eur.(dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 50 eur/ct.) sumoje jam nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 26-44, 47-55, t. 1, b.l. 14-25, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo S. R. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra AB „ Lietuvos draudimas “, kaip draudimo įmonė, nes autoįvykio metu kaltinamojo vairuojamas automobilis buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo įmonę su kaltinamuoju sieja sutartiniai santykiai. Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), AB „ Lietuvos draudimas “, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 12-13p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamojo S. R. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiam nukentėjusiajam E. S., kaip fiziniam asmenui, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.).

Kaip matyti iš AB „ Lietuvos draudimas “ teismui pateiktų dokumentų, draudimo bendrovė, pagal sutartinę prievolę būdama atsakinga už kilusio draudiminio eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, byloje turtinius reikalavimus pareiškusiam fiziniam asmeniui-nukentėjusiajam E. S. gera valia atlygino visą dokumentais pagrįstą dėl nusikaltimo atsiradusią turtinę žalą, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose atlygindama ir neturtinės žalos dalį(b.l. 46, 52-53, t. 1, b.l. 52-53, t. 2). Kadangi draudimo bendrovė pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas pilnai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atlygindama nukentėjusiajam E. S. jam nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės) dalį, nukentėjusiojo E. S. visi pareikšti reikalavimai dėl jam nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo AB „ Lietuvos draudimas “, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestini, atmetant nukentėjusiojo reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir paties kaltinamojo S. R., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, atžvilgiu(LR BPK 115 str. 1d.).

Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas(LR CK 6.254 str. 2d.), reikalaujama atlyginti likusi neatlyginta nukentėjusiajam E. S. padarytos neturtinės žalos dalis turėtų būti priteistina tik iš kaltinamojo S. R., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.

Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis S. R. ir nepilnametis nukentėjusysis E. S. ir jo atstovas pagal įstatymą-tėvas R. S. gera valia susitarė dėl likusios nusikaltimu padarytos neturtinės žalos, įskaitant ir turėtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovė, atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pateikdami teismui patvirtinti jų raštiškai sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo(b.l. 58, t. 2). Kadangi šiame susitarime yra pilnai ir laisvanoriškai išreikšta šalių valia, kuris nepažeidžia nei proceso dalyvių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šis susitarimas dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos ir sąlygų yra tvirtintinas, o baudžiamoji byla nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo kaltinamojo S. R., kaip nusikaltimą padariusio asmens, atžvilgiu yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 5p.).

Be to, teismui pateiktame susitarime dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos ir sąlygų nepilnametis nukentėjusysis E. S. ir jo atstovas pagal įstatymą-tėvas nurodė, kad jie kaltinamajam dovanoja, su juo susitaikė ir daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo S. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Pats kaltinamasis S. R., kuris anksčiau teistas nebuvo, teismo posėdyje viešai atsiprašė nukentėjusiojo už padarytą veiką ir jos sukeltas pasekmes, ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo S. R. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi kaltinamasis S. R. nusikalto pirmą kartą, jo veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 8d.), o dėl jos kilusių pasekmių, t.y. neatlygintos neturtinės žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos ir sąlygų, su nukentėjusiuoju yra susitarta, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo S. R., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis S. R. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant, kartu patvirtinus ir teismui pateiktą šalių susitarimą dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos neturtinės žalos žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos ir sąlygų(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Nors kaltinamasis S. R. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis, kaip buvęs taksi vairuotojas, iki jam inkriminuojamos veikos padarymo, tame tarpe ir metų bėgyje, jau yra buvęs baustas administracine tvarka už įvairius smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus(b.l. 123-139, t. 1), tačiau įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo S. R., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, asmenybę, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 4d.

nusprendė:

Kaltinamąjį S. R. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo E. S. baudžiamojoje byloje pareikštus turtinius ir neturtinius reikalavimus AB „ Lietuvos draudimas “, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti, atmetant nukentėjusiojo reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir paties kaltinamojo S. R., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, atžvilgiu.

Patvirtinti teismui pateiktą raštišką šalių(kaltinamojo S. R. ir nepilnamečio nukentėjusiojo E. S. ir jo atstovo pagal įstatymą-tėvo R. S.) susitarimą dėl nukentėjusiajam nusikaltimu padarytos likusios neatlygintos neturtinės žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos ir sąlygų, o baudžiamąją bylą nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos ir byloje turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo kaltinamojo S. R., kaip nusikaltimą padariusio asmens, atžvilgiu nutraukti.

Daiktinį įrodymą-motociklą „ Yamaha YP125R “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-nepilnamečio nukentėjusiojo E. S. atstovui pagal įstatymą-tėvui R. S., o daiktinį įrodymą-automobilį „ Citroen C5 “, valst. Nr. T678044, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamajam S. R..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.