Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir V. G.) administraciniam teismui pateiktu skundu prašė: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) Utenos skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Utenos skyrius) 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (10.16) VPE_SP5-183 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo V. G. nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskirta perskaičiuota 641,74 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir pareigūnų pensija), dalį dėl perskaičiuotos pensijos paskyrimo termino pradžios (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustatymo; 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti ir išmokėti V. G. pareigūnų pensiją pagal (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) 2019 m. kovo 8 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Atestatas) ir pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. vasario mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokamais valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymu (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 nuo 2013 m. spalio 1 d. neterminuotai buvo paskirta pareigūnų pensija. V. G. 2018 m. birželio 14 d. kreipėsi į Fondo valdybą prašymu įvertinti, ar apskaičiuojant pareigūnų pensiją buvo atsižvelgta į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, bei ją perskaičiuoti. VSDFV Utenos skyrius 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-19671 pareiškėjui nurodė, kad pagrindo perskaičiuoti pareigūnų pensiją nėra, kadangi ji paskirta, atsižvelgus į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 20 d. pateiktą prašymą dėl pareigūnų pensijos skyrimo ir pagal darbo užmokesčio vidurkį, apskaičiuotą 2008 m. sausio 1 d. - 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, kuriuo darbo užmokestis nebuvo mažinamas. Fondo valdyba 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (6.5)-1-5657 panaikino atsakovo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.34) R3-19671 ir išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis dėl gaunamos pareigūnų pensijos perskaičiavimo, nurodant, pagal kurių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokestį pareiškėjas pageidauja apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį, ir pateikti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Pareiškėjui pakartotinai pateikus prašymą dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo, VSDFV Utenos skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.16) R3-36362 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ nurodė, kad jo naujai pateiktame atestate nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo datai (2012 m. lapkričio 9 d.), o kadangi, perskaičiavus pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, todėl bus mokama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 paskirtoji 586,98 Eur dydžio pareigūnų pensija. V. G. nurodė, kad jis 2019 m. kovo 18 d. vėl kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija nebuvo perskaičiuota be atskiro prašymo dar 2016 m., kai buvo gauti darbo užmokesčio duomenys; suteikti informaciją apie kitų pareigūnų pensijų perskaičiavimą; nurodyti teisinį reglamentavimą, kuriuo remdamasis, atsakovas priėmė sprendimus; suteikti detalią informaciją apie pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimą, nurodant laikotarpius ir informuojant, ar bus apskaičiuotas skirtumas už ankstesnius laikotarpius. VSDFV Utenos skyrius skundžiamu Sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai. Be to, atsakovas 2019 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (10.34)DV_S-14438, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. kovo 18 d. prašymą, nurodė, kad Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. gegužės 1 d., o V. G. pasirinktas pareigūnų pensijos apskaičiavimo laikotarpis yra nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Fondo valdyba 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4591 atsakovo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas tvirtino, kad VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba netinkamai taikė Grąžinimo įstatymo nuostatas ir nevykdė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2013 m. liepos 1 d. nutarimas), Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai finansinei, ekonominei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Pagrįsdamas skundo reikalavimus, pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas), Grąžinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtinto Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtintais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis, Konstitucinio Teismo doktrina.

V. G. nurodė, kad iki atleidimo iš tarnybos momento, t. y. 2012 m. lapkričio 8 d., jam buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, turintis reikšmės pareigūnų pensijos skaičiavimui. Teigė, kad, remiantis Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, privalėjo būti atitinkamai perskaičiuojamos ir valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio. Pagal Aprašo 18 punktą, valstybinės pensijos, kurioms taikomas Aprašas, perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjo tvirtinimu, įstatymų leidėjas nesiejo Grąžinimo įstatymo nuostatų ir jo įgyvendinimo su subjektyviais kriterijais, įskaitant ir su asmenų, turinčių teisę į kompensaciją pagal Grąžinimo įstatymą, veiksmais ar neveikimu. Tai reiškia, kad VSDFV Utenos skyrius privalėjo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos, t. y. 2012 m. lapkričio 9 d., neterminuotai. Pareiškėjo vertinimu, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalis ir Aprašo 18 punktas suteikė teisę asmenims, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, gauti perskaičiuojamas valstybines pensijas, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio, o institucijoms nustatė pareigą perskaičiuoti šias pensijas. Pareiškėjo tvirtinimu, VSDFV Utenos skyriaus nustatyti ribojimai, siejami su jo atliktais ar neatliktais veiksmais, kitų institucijų dokumentų išdavimu ar neišdavimu, palankaus naujo laikotarpio pensijai apskaičiuoti pasirinkimu, yra neteisėti.

Be to, pareiškėjas vertino, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, priimdami sprendimus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017, pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjo teigimu, nurodytoje administracinėje byloje nustatytos ginčo faktinės aplinkybės ir nagrinėjamo ginčo aplinkybės yra panašios, todėl šiuo sprendimu atsakovas ir VSDFV privalėjo remtis. Pareiškėjas pabrėžė, jog tuo atveju, jeigu nebūtų buvę priimti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujantys teisės aktai, jis nuo pat pensijos paskyrimo būtų rinkęsis kitą pensijos paskaičiavimo laikotarpį, nei buvo pasirinktas kreipiantis dėl pareigūnų pensijos skyrimo, o pasirinkęs pastarąjį šį laikotarpį, būtų aiškiai pabloginęs savo turtinę padėtį. Nustačius pareiginių algų dydžių atkūrimo mechanizmą ir atstačius pareiginį atlyginimą, kvalifikacinę kategoriją, priedus, pareiškėjui buvo išduotas Atestatas už naują palankiausią laikotarpį. Pareiškėjas teigė, kad Nuostatų 12 punktas neįpareigoja pensijos gavėjo pateikti dokumentus pensijos perskaičiavimui, tokia pareiga numatyta tik kreipiantis dėl pensijos skyrimo. Dėl šios priežasties, pareiškėjo tvirtinimu, VSDFV Utenos skyrius turėjo pareigą gauti visus pareigūnų pensijos perskaičiavimui reikalingus dokumentus ir be atskiro prašymo perskaičiuoti pareiškėjui pensijos dydį.

Atsakovas VSDFV Utenos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimais prašė V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Utenos skyrius atsiliepime nurodė, kad Valstybinių pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra nustatyta pareigūnų pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo pateikia duomenis (dokumentus), turėtus iki šios pensijos skyrimo. Atsakovas teigė, kad susiklosčius tokiai situacijai, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo pensijų įstatymas) 50 straipsnio 2 dalies nuostata dėl pensijų dydžio tikslinimo (perskaičiavimo), ir nurodė, kad, jeigu atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis apie stažą ir (ar) darbo užmokestį, turėtą iki pensijos skyrimo, pensijos dydis padidėja, naujo dydžio pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos. Atsakovas paaiškino, kad, gavęs pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymą dėl pareigūnų pensijos perskaičiavimo, 2018 m. liepos 4 d. raštu Nr. (1016E) R3-18738 „Dėl V. G. gaunamos pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“ kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Turto valdymo ir ūkio departamentas) ir prašė iš buvusio pareigūno pensijos bylos atsiųsti tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo kopiją, darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) kopiją ir visus turimus dokumentus dėl pareigūnų pensijos skyrimo. Gavęs (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 9 d. raštu Nr. 8SD-64 „Dėl V. G. dokumentų“ pateiktus dokumentus ir juos įvertinęs, VSDFV Utenos skyrius netenkino pareiškėjo 2018 m. birželio 14 d. prašymo, kadangi buvo nustatyta, jog darbo užmokesčio vidurkis, pareiškėjo prašymu, buvo apskaičiuotas už 2008 m. sausio 1 d. - 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o Grąžinimo įstatymo nuostatos taikomos 2009 m. gegužės 1 d. - 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui. Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. pakartotinai pateikė prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją ir (duomenys neskelbtini) pateiktą darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą). Be to, atsakovas 2018 m. lapkričio 29 d. iš (duomenys neskelbtini) gavo atestatą, kuriame darbo užmokestis nurodytas, atsižvelgus į dėl ekonominės krizės sumažintą pareiginės algos koeficientą. Nustačius, kad šiame atestate nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo datai (2012 m. lapkričio 9 d.), ir perskaičiavus pareigūnų pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, todėl buvo konstatuota, jog V. G. ir toliau turi būti mokama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 paskirtoji 586,98 Eur dydžio pensija.

Atsakovas nurodė, kad V. G. 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi prašymu paaiškinti, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija nebuvo perskaičiuota 2016 m. po darbo užmokesčio (atlyginimo) duomenų gavimo ir be atskiro pareiškėjo prašymo, pateikti detalią informaciją apie paskirtos valstybinės pensijos perskaičiavimą. Be to, VSDFV Utenos skyrius 2019 m. balandžio 15 d. raštu nurodė pareiškėjui, jog teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją nėra, 2019 m. balandžio 9 d. rašte detaliai išdėstė pareigūnų pensijos apskaičiavimus. Atsakovas teigė, kad Sprendimą skirti perskaičiuotą 641,74 Eur dydžio pareigūnų pensiją už tarnybą nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį šie duomenys buvo pateikti VSDFV Utenos skyriui, pirmos dienos, neterminuotai, priėmė, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi ir remiantis Atestatu. VSDFV Utenos skyrius tvirtino, kad, pagal Aprašo 19 punktą, valstybinės pensijos be asmenų prašymų buvo perskaičiuojamos tik šių pensijų gavėjams, kurie pensijos skyrimui darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimui buvo pasirinkę duomenis iš 2009 m. gegužės 1 d.- 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, kai buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Pabrėžė, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų pensija buvo apskaičiuota iš pareiškėjo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 21 d. laikotarpio darbo užmokesčio, t. y. iš laikotarpio, kuriuo pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo sumažintas, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo be pareiškėjo prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017, neturėjo pagrindo vadovautis, kadangi šioje administracinėje byloje buvo nustatyta, kad Grąžinimo įstatyme ir Apraše nėra detaliai nustatyta asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją įgyvendinimo tvarka, kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo asmens papildomų veiksmų – pensijos perskaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo, tačiau tai nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti šią perskaičiuotą pensiją. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje atmetė prašymą dėl pensijos perskaičiavimo nuo valstybinės pensijos paskyrimo dienos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju VSDFV Utenos skyrius, pareiškėjui iš naujo pasirinkus pareigūnų pensijos perskaičiavimui palankų laikotarpį, vadovaudamasis Nuostatų 22 punktu ir Valstybinių įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai perskaičiavo V. G. pareigūnų pensijos dydį nuo 2019 m. balandžio 1 d. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, remiantis Aprašo 18 punktu, pareigūnų pensijos perskaičiuojamos atsižvelgiant į apskaičiuotą grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, o Aprašo 19 punkte nustatyta, kad paskirtųjų pareigūnų pensijų dydžių skirtumas šių pensijų gavėjams apskaičiuojamas be asmens prašymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertino, kad toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog perskaičiuojamos tik tos pareigūnų pensijos, kurios buvo paskirtos, atsižvelgus į 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį. Tokiems pareigūnų pensijų gavėjams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki 2015 m. gruodžio 31 d. administravusi pareigūnų pensijų skyrimą buvusiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, šias pensijas perskaičiavo be asmenų prašymų, kaip numatyta Aprašo 19 punkte. Fondo valdyba pabrėžė, kad V. G. pareigūnų pensija buvo paskirta pagal darbo užmokesčio vidurkį iš jo pasirinkto 2008 m. sausio 1 d.-2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio darbo užmokesčio, t. y. iš to laikotarpio, kuriuo jo darbo užmokestis dėl ekonominės krizės nebuvo sumažintas. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo be V. G. prašymo perskaičiuoti pareigūnų pensiją pagal kitu laikotarpiu jo turėtą darbo užmokestį. Kadangi įstatymų leidėjas suteikė pareigūnams teisę patiems pasirinkti uždarbio vidurkiui apskaičiuoti palankiausią laikotarpį, todėl nesant pareigūnų pensijų gavėjo prašymo perskaičiuoti jo pensiją pagal kitu laikotarpiu turėto darbo užmokesčio vidurkį, pareigūnų pensijų skyrimą administruojančios įstaigos neturėjo ir neturi teisės perskaičiuoti pareigūnų pensiją be asmens prašymo. Fondo valdyba teigė, jog pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1667-602/2017 buvo išaiškinta, kad Grąžinimo įstatyme ir Apraše nėra reglamentuota asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją įgyvendinimo tvarka, kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo asmens papildomų veiksmų – pensijos perskaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo, tačiau tai nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti šią perskaičiuotą pensiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje priimtu sprendimu asmens skundą patenkino iš dalies – įpareigojo pareigūnų pensijų skyrimą administruojančią įstaigą perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų pensiją, o skundo reikalavimą išmokėti pareigūnų pensijos skirtumą, susidariusį dėl šios pensijos perskaičiavimo nuo pareigūnų pensijos paskyrimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą.

Skundas atmetamas.

Administracinės bylos ir teismui pateiktos V. G. pensijos bylos Nr. 25026 (toliau – Pensijos byla) dokumentų duomenimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. G.“ pareiškėjui buvo paskirta pareigūnų pensija už tarnybą neterminuotai; nustatyta, kad pareigūnų pensija pareiškėjui mokama nuo 2013 m. spalio 1 d. ir kad kartu su 2013 m. spalio mėnesio išmokama ir pareigūnų pensija už 2012 m. lapkričio 9 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį.

VSDFV Utenos skyriuje 2019 m. kovo 20 d. buvo gautas V. G. prašymas „Dėl pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriame pareiškėjas suformulavo šiuos prašymus: pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių jam paskirta pareigūnų pensija, nebuvo perskaičiuota be atskiro jo prašymo, 2016 metais gavus duomenis; nurodyti, kokiu teisiniu reglamentavimu remiantis, jam paskirtos pareigūnų pensijos perskaičiavimui buvo būtinas papildomas darbo užmokesčio atestatas; pateikti informaciją apie kitus pareigūnus ir pareiškėjui paskirtos pareigūnų pensijos detalų perskaičiavimą, nurodant papildomai apskaičiuotą sumą; nurodyti, nuo kurio laikotarpio bus perskaičiuota pensija, ir ar bus apskaičiuotas skirtumas už ankstesnius laikotarpius ir kt.

VSDFV Utenos skyrius 2019 m. balandžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (10.16)VPE_SP5-183 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo V. G.“, kuriuo perskaičiavo V. G. Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. G.“ paskirtą pareigūnų pensiją ir nustatė, kad perskaičiuotos pareigūnų pensijos dydis yra 641,74 Eur; perskaičiuotą pareigūnų pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 1 d. neterminuotai.

Fondo valdyba, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi V. G. 2019 m. gegužės 21 d. skundą, 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4591 jo netenkino.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. (10.16) VPE_SP5-183 dalies, kuria nustatyta, jog perskaičiuotos pareigūnų pensijos V. G. paskyrimo termino pradžia yra 2019 m. balandžio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą perskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui pareigūnų pensiją pagal (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 8 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7.8-2717 ir pagal pareiškėjo pasirinktų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. vasario mėn. už visą pensijos skyrimo laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 9 d.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų, kitų valstybinių socialinio draudimo pensijų, kadangi valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto, jos skiriamos asmenims už atliktą tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems asmenims (2007 m. spalio 22 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti ir nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai); valstybinių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu -tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas (2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Pareigūnų pensijos skiriamos, mokamos ir perskaičiuojamos, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu bei Nuostatais. Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria ir moka VSDFV įgaliotos administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos, skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą, vadovaujasi Valstybinių pensijų įstatymu ir Nuostatais. Valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog valstybinė pensija skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį.

Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ buvo nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą skyrimo asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, funkciją ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ir šių pensijų priedų už tarnybą bei rentų buvusiems sportininkams (toliau – išmokos) mokėjimo funkciją vykdo VSDFV Utenos skyrius. Nuostatų 6.2. punktas numatyta, jog kartu su prašymu skirti pensiją už tarnybą pateikiamas ir darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas).

Išanalizavus Valstybinių pensijų įstatyme ir Nuostatuose įtvirtintas teisės normas, sprendžiama, kad šiuose teisės aktuose valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka, kai asmuo (nagrinėjamu atveju – V. G.) pateikia dokumentus, kuriuose yra nurodyti valstybinės pensijos dydžiui reikšmingi duomenys iki šiam asmeniui paskiriant valstybinę pensiją (nagrinėjamu atveju – darbo užmokesčio atestatas), nėra nustatyta. Galiojančių Nuostatų 22 punkte yra numatyta, jog pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimai, nenustatyti Nuostatuose, reguliuojami Socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, nustatyta tvarka. Nuostatų redakcijoje, galiojusioje nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2019 m. gegužės 21 d., t. y. skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, nurodytas reglamentavimas buvo įtvirtintas Nuostatų 21 punkte. Socialinio draudimų pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad jei atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai padidėja, naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo pateikė naujus duomenis (visus būtinus dokumentus), pirmos dienos.

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba 2018 m. birželio 18 d. gavo V. G. prašymą „Dėl gaunamos pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“, kuriuo pareiškėjas prašė informuoti ar, atsižvelgus į Grąžinimo įstatymo nuostatas, apskaičiuojant valstybinę pensiją buvo atsižvelgta į grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, o jeigu neatsižvelgta – perskaičiuoti jam paskirtą valstybinę pensiją. Prie prašymo V. G. pridėjo informaciją apie grąžintiną darbo užmokesčio dalį ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką apskaičiavimą

VSDFV Utenos skyrius 2018 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (10.34) R3-19671 atsisakė tenkinti nurodytą pareiškėjo prašymą.

Fondo valdyba 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5657 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-07-16 sprendimo Nr. (10.34) R3-19671“ panaikino VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. (10.34) R3-19671 ir V. G. išaiškino, kad jis turi teisę iš naujo kreiptis dėl valstybinės pensijos perskaičiavimo, nurodant pagal kurių nuosekliai einančių 12 mėnesių darbo užmokestį pageidauja darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimo, ir pateikti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

Pareiškėjas 2018 m. spalio 17 d. prašymu „Dėl pareigūno valstybinės pensijos perskaičiavimo“ kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių ir prašė perskaičiuoti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 paskirtą pareigūnų pensiją, prie prašymo pateikė (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 12 d. darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) Nr. 04/7-8-10819, kuriame buvo nurodytas pareiškėjo paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių nustatyto darbo užmokesčio vidurkis už 2011 m. kovo mėn.– 2012 m. vasario mėn. laikotarpį.

VSDFV Utenos skyrius, nustatęs (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 12 d. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-10819 netikslumų, grąžino jį (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė parengti V. G. naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

VSDFV Utenos skyriuje 2018 m. lapkričio 29 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) parengtas naujas V. G. darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas) Nr. 04/7-8-12636, kuriame jo darbo užmokestis, apskaičiuotas atsižvelgus į dėl ekonomikos krizės laikotarpiu sumažintą pareiginės algos koeficientą, yra 2 151,70 Eur (7 429,40 Lt).

VSDFV Utenos skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (10.16) R3-36362 pareiškėjui išaiškino, kad jo naujai pateiktame darbo užmokesčio atestate (pažymėjime) Nr. Nr. 04/7-8-12636 nurodytasis darbo užmokesčio vidurkis yra mažesnis nei darbo užmokesčio vidurkis, pasirinktas pareigūnų pensijos skyrimo datai (t. y. 2012 m. lapkričio 9 d.), ir kadangi perskaičiavus pareigūnų pensiją pagal naujai pateiktus darbo užmokesčio vidurkio duomenis, jos dydis mažėja, nurodė, kad V. G. bus mokama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217 paskirtoji 586,98 Eur dydžio pareigūnų pensija.

Bylos duomenimis, pareiškėjas VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. (10.16) R3-36362 nustatyta tvarka neapskundė.

Skundžiamą sprendimą Nr. (10.16)VPE_SP5-183 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo V. G.“ VSDFV Utenos skyrius priėmė, 2019 m. kovo 20 d. gavęs pareiškėjo prašymą perskaičiuoti pareigūnų pensiją, ir remdamasis (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 8 d. parengtu Atestatu su nurodytais naujais pareiškėjo darbo užmokesčio duomenimis.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad VSDFV Utenos skyrius pagrįstai vadovavosi ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusiu Nuostatų 21 punktu bei Socialinio draudimo pensijų įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi ir teisėtai nusprendė V. G. pareigūnų pensiją, perskaičiuotą pagal Atestato duomenis, neterminuotai skirti nuo 2019 m. balandžio 1 d., t. y. nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį V. G. pateikė visus būtinus pensijos perskaičiavimui reikalingus dokumentus, pirmos dienos.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamo Sprendimo dalies dėl perskaičiuotos valstybinės pensijos paskyrimo termino pradžios nuo 2019 m. balandžio 1 d nustatymo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, jog VSDFV Utenos skyrius, atsisakydamas nuo 2012 m. lapkričio 9 d. (pareigūnų pensijos skyrimo dienos) skirti pareigūnų pensiją pagal Atestatą ir pareiškėjo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. vasario mėn., netinkamai taikė Grąžinimo įstatymo nuostatas ir nevykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo. Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, Grąžinimo įstatyme imperatyviai nurodė patikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir perskaičiuoti valstybines pensijas, nesiejant šių pensijų mokėjimą administruojančių įstaigų pareigos perskaičiuoti valstybines pensijas su pensijų gavėjų veiksmais ar neveikimu.

Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir siekdamas atlyginti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurie nebūtų buvę patirti, jeigu būtų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas, 2015 m. birželio 30 d. priėmė Grąžinimo įstatymą. Grąžinimo įstatyme nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis šiame straipsnyje nurodytų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d.- 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu (1 straipsnio 1-9 punktai); pagal šį įstatymą asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), grąžinamas ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka grąžintinas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs socialinių, valstybinio socialinio draudimo išmokų, valstybinių pensijų dydžių skirtumas ir kaupiamųjų pensijų įmokų skirtumas (2 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos bei valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo); dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos; dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų ir, jeigu taikomas ribojimas, – apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį valstybinių pensijų dydžių skirtumą valstybinių pensijų skyrimą administruojanti įstaiga apskaičiuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d.; valstybinių pensijų mokėjimą administruojanti įstaiga šį skirtumą išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau negu šioje dalyje nustatyta išmokėti dėl šio perskaičiavimo susidariusį paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą.

Teismas daro išvadą, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme įtvirtino teisės normas, nustatančias, kad be atskiro valstybinių pensijų gavėjų prašymo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos privalėjo perskaičiuoti tik tas valstybinės pensijas, kurių dydis priklausė nuo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo). Tokia išvada seka ir iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo 1, 18, 19 punktuose įtvirtintų nuostatų.

Nagrinėjamoje byloje bylos proceso dalyviai nekėlė ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad V. G. yra asmuo, kuriam buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, ir kad pareiškėjui jo tarnybos metu iki atleidimo mokėtas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis turėjo reikšmės jam paskirtos pareigūnų pensijos apskaičiavimui. VSDFV Utenos skyrius šias aplinkybes pripažino ir Sprendimu perskaičiavo pareiškėjui paskirtą pareigūnų pensiją.

Minėta, kad V. G. pareigūnų pensija buvo paskirta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 11SP-4217, o jos dydis apskaičiuotas pagal pareiškėjo pasirinktą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių atlyginimo vidurkį 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Akivaizdu, kad šis laikotarpis nepatenka į Grąžinimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytą 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpį.

Atsižvelgus į tai, kad Grąžinimo įstatymo ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu priimto Aprašo nuostatos taikomos tik tiems valstybinių pensijų gavėjams, kurie pasirinko darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkį apskaičiuoti iš 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio, bei nustačius, kad skiriant pareigūnų pensiją, V. G. darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti buvo pasirinkęs 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kuriuo pareiškėjui dėl ekonominės krizės jo darbo užmokestis nebuvo sumažintas ir kuriam dėl to Grąžinimo įstatymo ir Aprašo nuostatos netaikomos, sprendžiama, kad VSDFV Utenos skyrius, kaip valstybinių pensijų administravimą vykdanti institucija, neturėjo teisės ir pareigos be V. G. prašymo perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų pensiją. Vadovaujantis Nuostatų 5 ir 6 punktais, daroma išvada, jog pareiškėjas, siekdamas, kad jam būtų perskaičiuota paskirtoji pareigūnų pensija, privalėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) išdavimo, pateikti šį dokumentą VSDFV Utenos skyriui, vykdančiam valstybinių pensijų administravimą, kartu su prašymu perskaičiuoti pareigūnų pensiją.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad V. G. reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti perskaičiuotą pareigūnų pensiją nuo 2012 m. lapkričio 9 d. teisiškai nepagrįstas ir atmetamas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimus, teigė, kad nagrinėjamoje byloje privalu kaip precedentu vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017.

Aiškindamas teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmę, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga; teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017 buvo sprendžiamas klausimas ir dėl atsakovo (valstybinių pensijų administravimą vykdančios institucijos) pozicijos, jog pareiškėjui A. S. netaikytinos Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies ir Aprašo 18 punkto nuostatos dėl valstybinės persijos perskaičiavimo, kadangi jis buvo pasirinkęs darbo užmokesčio vidurkį ne už tą laikotarpį, kuriuo buvo mokamas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis. Nurodytoje byloje ginčas buvo kilęs dėl to, kad valstybinių pensijų administravimą vykdanti institucija pareiškėjui A. S. buvo nurodžiusi, jog minėti teisės aktai taikytini tik tiems pareigūnams, kurie skiriant valstybines pensijas rinkosi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jiems nustatyto darbo užmokesčio vidurkį laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., kai dėl ekonomikos krizės buvo neproporcingai sumažintas jų darbo užmokestis. Kadangi pareiškėjas A. S. buvo pasirinkęs darbo užmokesčio vidurkį už laikotarpį nuo 2008 metų, atsakovas vertino, jog pareiškėjui A. S. minėti teisės aktai netaikytini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė išaiškinimą, kad tuo atveju, jeigu Grąžinimo įstatyme arba Apraše nėra detaliai nustatyta asmens teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją (kai šios teisės įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjo papildomų veiksmų – pensijos skaičiavimui palankaus laikotarpio pasirinkimo iš naujo) įgyvendinimo tvarka, tai nesudaro pagrindo riboti asmens teisę gauti šią perskaičiuotą pensiją, todėl atsakovas privalėjo perskaičiuoti pareiškėjui A. S. mokėtiną pensiją.

Teismo vertinimu, administracinėje byloje Nr. A-1667-602/2017 buvo nagrinėjamas valstybinės pensijos perskaičiavimo klausimas, kai įgaliota institucija atsisakė perskaičiuoti pareiškėjo A. S. pensiją, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendime išaiškino, jog valstybinė pensija privalo būti perskaičiuota, net jei Grąžinimo įstatyme arba Apraše nėra detaliai nustatyta teisės perskaičiuoti valstybinę pensiją įgyvendinimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje VSDFV Utenos skyrius neginčijo V. G. teisės į jam paskirtos pareigūnų pensijos perskaičiavimą pagal pateiktą Atestatą ir Sprendimu perskaičiavo pareiškėjui priklausančią pareigūnų pensiją.

Apibendrinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog nagrinėjamos bylos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-1667-602/2017 aplinkybės nėra tapačios, todėl teismas neturi pareigos remtis šiuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu kaip precedentu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis).

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikomu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.