- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-934-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10766-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K.
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K.
- Kategorijos
- 3.5.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. V., veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. ir suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) L. K. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė R. G., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. K. skundu dėl antstolės R. G. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/24/00658 prašė panaikinti antstolės 2024 m. liepos 29 d. Turto arešto aktą S-24-90-17490, 2024 m. liepos 29 d. Pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo S-24-90-17492 bei 2024 m. liepos 29 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą S-24-90-17493, kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
1.1. Nurodė, kad skundžiamais antstolės dokumentais buvo nepagrįstai nuspręsta pradėti išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės J. K. pagal pareiškėjo asmenines mokestines prievoles, kurių jis neįvykdė užsienio valstybėje (kitoje ES valstybėje narėje), pagal šios valstybės mokesčių administratoriaus prašymą, adresuotą išieškotojai. Nėra jokių duomenų, kad neįvykdytos prievolės, kurias siekiama išieškoti, būtų kaip nors susijusios su įstatyme numatytomis sritimis, leidžiančiomis išieškojimą vykdyti ne tik iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo adresato – L. K. – asmeninio turto, bet ir iš bendro šeimos ir suinteresuoto asmens – J. K. - turto (lėšų), todėl joks išieškojimas iš pareiškėjo sutuoktinės turto (lėšų) nagrinėjamu atveju nėra įmanomas ir privalo būti nutrauktas.
1.2. Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės - iš bendro sutuoktinių turto. Šiuo atveju vykdomame sprendime ir kituose su šiuo sprendimu susijusiuose dokumentuose įvardintas tik L. K., ir nėra jokių duomenų, kad skolininko sutuoktinė J. K. būtų solidariai atsakinga už šios prievolės atsiradimą.
2. Antstolė R. G. 2024 m. rugpjūčio 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė teismui skundą dėl antstolės veiksmų kartu su vykdomąja byla Nr. 0090/24/00658.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Suinteresuotas asmuo J. K. su skundu sutiko, prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą atmesti.
6. Teismas nustatė, kad: antstolė R. G. vykdo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo, kurio vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai Nr. (23.31-08) 491-63 pagrindu išieškojimą iš skolininko L. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai; tikrindama registrus, antstolė nustatė, kad skolininkas 2014 m. yra sudaręs santuoką su J. K.; antstolė priėmė 2024 m. liepos 29 d. Turto arešto aktą S-24-90-17490 ir 2024 m. liepos 29 d. Pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo S-24-90-17492 bei 2024 m. liepos 29 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą S-24-90-17493, kuriais nuspręsta areštuoti J. K. ½ dalį gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos, intelektinės veiklos, dividendų, pašalpų bei kitokių išmokų, kurias ji gauna ar gaus ateityje, skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos, pateikti antstolei sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
7. Teismas konstatavo, jog įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio turto, tame tarpe ir lėšų, jei šis turtas ar lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnį, asmenine nuosavybe pripažįstamas iki santuokos įgytas turtas, paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą, bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Teismas nustatė, kad L. K. prievolė atsirado 2022 m., santuoka įregistruota - 2014 m., o bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės veiklos, todėl pradelstos vyro skolos gali būti išieškomos iš jo žmonos gaunamo darbo užmokesčio, net jeigu žmona nėra prisidėjusi prie vyro turimų finansinių įsipareigojimų atsiradimo ir atvirkščiai - žmonos nesumokėtos skolos gali būti dengiamos iš jos vyro darbo pajamų dalies, kadangi, kaip minėta, darbo užmokestis ir kitos sutuoktinių pajamos, gautos santuokos metu, yra laikomos sutuoktinių bendrąja nuosavybe.
8. Teismas pažymėjo, kad antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto tik po to, kai yra tiksliai nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis bendrame turte. Vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjamu atveju antstolė išsiuntė skolininkui L. K. 2024 m. liepos 29 d. Pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo - nusistatyti dalį bendrai su sutuoktine, sudarant susitarimą, patvirtintą notarine tvarka. Tik tada, kai yra nustatoma skolingam sutuoktiniui priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą iš kito sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurios, pagal sutuoktinių patvirtintą susitarimą arba teismo nutartį, priklauso ir skolingam sutuoktiniui. Taigi, skolininkas L. K. klaidingai suprato Pasiūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjo teigimu, iš sutuoktinės nuspręsta išieškoti ir neleisti jai naudotis puse jos gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio, kas yra neleistina, kadangi nėra nustatyta jokių apribojimų. Teismas pažymėjo, kad kol nenustatyta L. K. priklausanti turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje, antstolė negali vykdyti išieškojimo iš sutuoktinės J. K. darbo užmokesčio. Jeigu bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte, tuomet ir bus pritaikytos CPK 736 straipsnio nuostatos.
9. Dėl areštuotų lėšų naudojimo CPK 667 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad tik areštavus bendrą sutuoktinių turtą antstolis toliau gali vykdyti skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Taigi, teisinis reglamentavimas lemia, kad skolininkui neturint turto ir pajamų, galimas išieškojimo nukreipimas į skolininkui tenkančią turto dalį, esančią pas skolininko sutuoktinę. Būtent šis procesas ir yra inicijuotas nagrinėjamu atveju, o pagrindo spręsti, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, būtų pažeidusi minėtas CPK nuostatas, nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas L. K. ir suinteresuotas asmuo J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės R. G. priimtus ginčijamus sprendimus, kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Apeliantai sutiko su tuo, jog pagal teisinį reglamentavimą, skolininkui neturint turto ir pajamų, galimas išieškojimo nukreipimas į skolininkui tenkančią turto dalį, esančią pas skolininko sutuoktinį, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto gali būti vykdomos tik nurodytos prievolės. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo sutuoktinės nuspręsta išieškoti pagal pareiškėjo asmenines mokestines prievoles, kurios atsirado dar 2010-2011 metais, užsienio valstybėje, kuomet jokia pareiškėjo ir J. K. santuoka neegzistavo, todėl iš sutuoktinės jokios pareiškėjo skolos, atsiradusios iki santuokos sudarymo, negali būti ieškomos. Išieškoma iš pareiškėjo sutuoktinės asmeninė pareiškėjo skola yra visiškai nesusijusi su šeimos interesais ir šeimos poreikių tenkinimu.
10.2. Nei skundo dėl antstolės veiksmų, nei atskirojo skundo pateikimo dienai nėra jokio galiojančio išieškotojo – Valstybinės mokesčių inspekcijos – pagal LR Mokesčių administravimo įstatymą ar kitus teisės norminius aktus priimto vykdomojo dokumento, kuris būtų adresuotas J. K. ir kuriuo išieškotojas būtų nusprendęs iš jos išieškoti kokias nors mokestines prievoles, todėl J. K. atžvilgiu jokie ieškojimo veiksmai vykti negali. Šiuo gi atveju išieškojimas iš skolininko sutuoktinės buvo pradėtas visiškai be jokio teisinio pagrindo, nesant jokio jai adresuoto vykdomojo dokumento, todėl turėjo ir turi būti nutrauktas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys antstolė R. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
4. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
5. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo – skolininko vykdomojoje byloje L. K. skundas dėl antstolės R. G. veiksmų, pastarajai siūlant skolininkui ir išieškotojui imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktine J. K., dalies nustatymu, areštuojant ½ dalį skolininko L. K. sutuoktinės J. K. gaunamų pajamų bei apskaičiuojant vykdymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Pirmiausia atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas apeliantų argumentas apie tai, jog nagrinėjamu atveju antstolė R. G. vykdomojoje byloje priimtais ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo (skolininko) skundžiamais dokumentais nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. neturėdama jokio galiojančio vykdytino dokumento J. K. atžvilgiu dėl kokių nors sumų (mokestinių prievolių) išieškojimo iš jos, nukreipė išieškojimą į J. K. priklausantį turtą (pinigines lėšas). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos bei antstolės pateiktos vykdomosios bylos medžiagos, skolininku vykdomojoje byloje, kurio atžvilgiu atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai, yra išimtinai tik pareiškėjas L. K., turintis vykdytiną asmeninę mokestinę prievolę išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu, ir vykdomojoje byloje visi vykdymo veiksmai yra nukreipti / siekiama nukreipti išimtinai tik į skolininko L. K. turtą, o ne į jo sutuoktinės J. K. turtą, konkrečiai – ne į J. K. priklausančią dalį jos gaunamose su darbo santykiais susijusiose pajamose, o į skolininkui L. K. priklausančią piniginių lėšų dalį jo sutuoktinės J. K. gaunamose su darbo santykiais susijusiose pajamose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: a) pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; b) pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu; c) pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita. Aukščiau pateiktos teisės normos nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad visos pareiškėjo L. K. sutuoktinės J. K. po santuokos sudarymo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos laikomos bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių, įskaitant L. K., turi atitinkamą (tik šiuo metu aiškiai ir konkrečiai nenustatytą) dalį.
7. Antra, atmestinas, kaip nepagrįstas, apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad esant asmeninio pobūdžio, su bendrais šeimos interesais ir poreikiais visiškai nesusijusiai, dar iki santuokos su J. K. sudarymo atsiradusiai / susiformavusiai L. K. mokestinei prievolei išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu, išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreiptas į L. K. ir J. K. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą ir konkrečiai į L. K. dalį šiame turte.
8. CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Be to, aptariamo straipsnio 4 dalis numato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
9. Nagrinėjamu atveju nėra keliamas ginčas dėl to, kad vykdytina prievolė nėra asmeninė L. K. prievolė, nėra prašoma jo sutuoktinę J. K. laikyti bendraskole visai ar daliai prievolės, t. y. byloje apskritai nekvestionuojamas prievolės kreditoriui pobūdis, o tik antstolės keliamas klausimas dėl skolininko L. K. turto dalies nustatymo atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Civilinio proceso kodekso nuostatas bei teismo minėtas Civilinio kodekso nuostatas, pagal kurias sutuoktinių pajamos iš darbinės veiklos yra bendras sutuoktinių turtas, jiems priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas reiškia, jog į dalį J. K. gaunamų iš darbinės veiklos pajamų, kuri priklauso jos sutuoktiniui L. K., išieškojimas gali būti nukreiptas būtent dėl to, kad J. K. gaunamas darbo užmokestis laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybė, ir šiuo atveju reikšmės tai, kad vykdytina prievolė nėra bendroji abiejų sutuoktinių, o yra tik asmeninė vieno sutuoktinio, neturi: išieškojimas būtų vykdomas ne iš viso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto ir ne iš J. K. priklausančios šio turto dalies, o tik iš L. K. priklausančios šio turto dalies bendrojoje nuosavybėje (kuri atitinkamai turi būti aiškiai ir konkrečiai nustatyta).
10. Pabrėžtina, jog pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada atsirado vykdytina asmeninė L. K. prievolė (iki santuokos sudarymo ar po), įstatymas išieškoti iš L. K. turto dalies, esančios bendroje su sutuoktine nuosavybėje, pagal tokią prievolę nedraudžia.
11. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, aptartam teisiniam reguliavimui, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl antstolės R. G. vykdomojoje byloje atliktų veiksmų teisėtumo, tinkamai taikė aktualias materialines ir procesines teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo L. K. ir suinteresuoto asmens J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.