- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-13
- Bylos Nr.
- A-261-944-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos, Aukštadvario regioninio parko direkcijai
- Kategorijos
- 1.3.3Užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. ir atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Aukštadvario regioninio parko direkcijai ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
D. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Aukštadvario regioninio parko direkciją (toliau – ir Direkcija) išduoti specialiąsias sąlygas statinių projektavimui dėl pareiškėjo žemės sklype, esančiame Aluonos k., Trakų raj. sav., buvusios sodybos atkūrimo, bei prašydamas įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) patvirtinti statinių projektavimui sąlygų sąvadą dėl pareiškėjo žemės sklype, esančiame Aluonos k., Trakų raj. sav., buvusios sodybos atkūrimo.
Skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo sodybos atkūrimui D. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Aluonos k., Trakų r. sav., tačiau Administracija atsisakė patvirtinti sodybos atkūrimui projektavimo sąlygų sąvadą, kadangi Direkcija 2007 m. kovo 26 d. raštu Nr.V3-1.6-67 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ atsisakė išduoti specialiąsias sąlygas sodybos atkūrimui - gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų statybai.
Paaiškino, kad yra nepagrįstas atsakovų argumentas, jog buvusias sodybas miškų ūkio paskirties žemėje buvo leidžiama atkurti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ Nr.1608 patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento (toliau – ir Reglamentas) 3 punkto nuostata, numatančia, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, ši nuostata Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr.106 (toliau –ir Nutarimas) buvo panaikinta, todėl pareiškėjo prašymas ir yra netenkintinas. Direkcija pernelyg plačiai komentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą. Šiuo atveju reikia vadovautis LR saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame nustatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, nes Reglamentas yra poįstatyminis teisės aktas, nustatantis naujų statybų rūšis privačioje žemėje, kuris nereglamentuoja buvusių sodybų atkūrimo, kai yra išlikę buvę statiniai ir (ar) sodų liekanos arba, kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Todėl atsakovai Direkcija ir Administracija nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tuo pažeisdami pareiškėjo teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas Direkcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėjo D. K. miškų ūkio paskirties žemės sklypas yra valstybės saugomos teritorijos Ilgučio botaninio draustinio dalis. Vadovaujantis STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose (...). Pagal Reglamentą buvo leidžiama atkurti miškų ūkio paskirties žemėje buvusias sodybas, tačiau, vykdydama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, LR Vyriausybė Nutarimu panaikino Reglamento 2-6 punktus, tuo panaikindama teisinį pagrindą atkurti buvusias sodybas miškų ūkio paskirties žemėje, todėl tenkinti pareiškėjo nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas Administracija su skundu nesutiko iš dalies, nes Administracijos veiksmai yra išvestiniai iš Direkcijos veiksmų. Administracija paaiškino, kad pagal LR statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą savivaldybės administracijos direktorius turi pateikti paraišką projektavimo sąlygoms gauti už saugomos teritorijos apsaugą atsakingai institucijai. Žemės sklypas, kuriame pareiškėjas numato atkurti sodybą, randasi valstybiniame Ilgučio botaniniame draustinyje, už kurio apsaugą yra atsakinga Direkcija. Todėl, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.07.:2002, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.07.:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ IV skyriaus 11 punktu, Administracijos architektūros skyrius 2007 m. kovo 14 d. raštu Nr.AP3-604 kreipėsi į Direkciją dėl specialiųjų projektavimo sąlygų sodybos atkūrimui Aluonos k., Trakų raj. sav. parengimo. Administracija, gavusi Direkcijos raštą, negalėjo parengti pareiškėjo D. K. prašomo specialiųjų projektavimo sąlygų sąvado ir 2007 m. balandžio 11 d. raštu Nr. AP3-852 apie tai informavo pareiškėją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. K. 2006 m. gruodžio 29 d. pateikė paraišką (b.l. 24) (toliau – ir Paraiška) Administracijai, prašydamas parengti projektavimo sąlygų sąvadą bei specialiąsias projektavimo sąlygas buvusios sodybos statinio architektūrai formuoti (ant esamų pamatų) ir sklypui tvarkyti D. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Aluonos kaime, Trakų raj. sav.. Pareiškėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį Aluonos kaime, Trakų rajono savivaldybėje, patvirtina Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Trakų rajono gyventojų aptarnavimo biuro išduotas pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b.l. 8) bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 26). Faktą, jog pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame Aluonos kaime, Rūdiškių seniūnijoje, Trakų rajono savivaldybėje, yra išlikę gyvenamojo namo ir ūkinio pastato griuvėsiai, kaip Paraiškoje Administracijai nurodė D. K., patvirtina Administracijos 2006 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 5-764 „Dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato griuvėsių“ (b.l. 29). Administracija, gavusi pareiškėjo Paraišką, 2007 m. kovo 14 d. raštu „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ Nr.AP3-604 (b.l.32) kreipėsi į Direkciją, prašydama parengti specialiąsias sąlygas sodybos atkūrimui Aluonos kaime, Trakų rajono savivaldybėje. Direkcija rašte „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ Nr.V3-1.6-67 (b.l.7) Administracijai paaiškino, kad nepritaria minėtos sodybos atkūrimui miškų ūkio paskirties žemės sklype, vadovaudamasi tuo, kad LR Vyriausybės Nutarimu buvo panaikinta Reglamento 3 punkto nuostata, tvirtinusi, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose statybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusių), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus.
Teismas nurodė, kad STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiai žemei, kurioje jis nori atkurti sodybą ir dėl to kreipėsi į Administraciją, kad ši išduotų jam specialiąsias sąlygas statinių projektavimui, yra nustatyti naudojimo apribojimai kaip botaniniam draustiniui (b.l.8). Svarbu ir tai, jog ši draustinyje esanti žemė yra miškų ūkio paskirties (b.l.8), todėl vadovautis tik STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu šiuo atveju negalima, nes statybų miškų ūkio paskirties žemėje santykius inter alia reguliuoja LR miškų įstatymas ir LR žemės įstatymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatuota, kad Reglamento 2 punkto nuostatos „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama (...), kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, ir kitus pastatus, prieštarauja LR miškų įstatymo 2 straipsnio 3 daliai ir LR žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Pagal LR miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir LR žemės įstatymo 26 straipsnio dalies 3 punktą miško žemėje draudžiama statyti statinius, išskyrus miško kelius, kvartalus, technologines ir priešgaisrines linijas, medienos sandėlius, poilsio aikšteles, žvėrių pašarų aikšteles bei kitus su mišku susijusius įrenginius. LR Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, pripažino netekusiais galios Reglamento 2,3,4,5 ir 6 punktus.
Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad netekus galios Reglamento 3 punkto nuostatai, tvirtinusiai, jog žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius namus (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus, nebeliko teisinio pagrindo leisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame miškų ūkio paskirties žemės sklype atstatyti sodybą, taigi, ir tam tikslui išduoti specialiąsias sąlygas statinių projektavimui.
Teismas pabrėžė, kad miškų ūkio paskirties žemėje statyti sodybos statinių nenumato ir STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, kuriuo pareiškėjas D. K. grindžia savo reikalavimus.
LR žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad šiuo ginčo atveju, nepakeitus miškų ūkio paskirties žemės į kitos paskirties žemę, pareiškėjui D. K. negali būti išduotos projektavimo sąlygos minėtos sodybos statybai. Atsakovų Direkcijos bei Administracijos sprendimai išduoti bei patvirtinti specialiąsias sąlygas statinių projektavimui dėl pareiškėjo D. K. žemės sklype, esančiame Aluonos k., Trakų raj. sav., buvusios sodybos atkūrimo yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti Direkciją bei Administraciją išduoti ir patvirtinti specialiąsias statinių projektavimo sąlygas skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
III.
Pareiškėjas D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.1068 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jis nustojo galioti nuo tos dienos, kai nutarimas oficialiai buvo paskelbtas (Lietuvos Respublikos konstitucijos 107 str., Valstybės žinios, 2006 m. kovo 16 d., Nr.30-1050).
Nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2007 m. vasario 3 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų 3 punktas, kuris buvo nustatęs, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Galiojant šiai teisės normaI, pareiškėjas 2006 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrių dėl statybų (projektavimo sąlygų sąvado), t. y. daugiau negu prieš mėnesį iki Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" (Žin., 1995, Nr. 106-2379), 3 punkto pripažinimo netekusiu galios. Taip pat Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys sodybos buvimą. Šio fakto neginčija nė vienas iš atsakovų.
Remiantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nuostatų 12, 13 punktais, projektavimo sąlygų išdavimo procedūra turėjo būti baigta iki 2007 m. vasario 3 d.
Pabrėžė, kad atsakovas savo atsisakymą atlikti veiksmus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr.1068 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktą prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir jis nustojo galioti nuo tos dienos, kai nutarimas oficialiai buvo paskelbtas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str., Valstybės žinios, 2006 m. kovo 16 d. , Nr.30-1050), taip pat tuo, kad buvo pripažinti netekusiais galios Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 106-2379), 2, 3, 4, 5 ir 6 punktai (Valstybės žinios, 2007 m. vasario 3 d., Nr. 15-549).
Teisės norminiams aktams yra keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto Įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Svarbus retroaktyviam teisės aktui keliamas reikalavimas yra tai, kad grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymo formos aktams (LR Konstitucinio teismo 1994 m. sausio 14 d. ir 1994 m. kovo 16 d. nutarimai).
Lietuvos Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis - laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
Šalies argumentai
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2007 m. vasario 3 d. galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22d. nutarimu Nr.1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo" patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų 3 p., kuris buvo nustatęs, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Dar galiojant šiai teisės normai pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrių dėl statybų (projektavimo sąlygų sąvado) t. y. daugiau negu prieš mėnesį iki Statybų privačioje žemėje reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 106-2379), 3 punkto pripažinimo netekusio galios. Taip pat Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriui buvo pateikti dokumentai patvirtinantis sodybos buvimą ką šiai dienai neginčija ne vienas iš atsakovų.
Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.215 patvirtinto STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ nuostatų 12, 13 punktus projektavimo sąlygų išdavimo procedūrą turėjo būti baigta iki 2007 m. vasario 3 d.
Teisės norminiams aktams yra keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Svarbus retroaktyviam teisės aktui keliamas reikalavimas yra tai, kad grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymo formos aktams (LR Konstitucinio teismo 1994 m. sausio 14 d. ir 1994 m. kovo 16 d. nutarimai).
Lietuvos Konstitucinis teismas pažymėjo, jog vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Principo paskirtis - laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų ir normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, turi būti užtikrinamas jurisprudencijos tęstinumas. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, kad nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai. (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
Atsiliepimas
Atsakovas Aukštadvario regioninio parko direkcija su pareiškėjo D. K. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, miško žemėje draudžiama statyti statinius, išskyrus miško kelius, kvartalus, technologines ir priešgaisrines linijas, medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Atsižvelgiant į tai Ilgučio botaniniame draustinyje pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (k.Nr. 7938/0004:155 Aluonos k., Trakų r.), paskirtis yra miškų ūkio, ir sodyba jame negali būti atstatoma.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 sausio 31 d. nutarimu Nr. 106 (Žin. Ž, 2007, Nr. 15-549), panaikino aukščiau minėto statybų privačioje žemėje reglamento 2-6 punktus, tuo panaikino teisinį pagrindą buvusių sodybų atkūrimo galimybes miškų ūkio paskirties žemėje.
Aukštadvario regioninio parko direkcija gavusi Trakų rajono administracijos 2007 kovo 14 d. rastą Nr. AP3-604 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ vadovavosi Lietuvos Vyriausybės 2007-sausio 31 d. nutarimu Nr. 106 (Žin., 2007, Nr. 15-549) ir 2007 kovo 26 d. raštu Nr. V3-1.6-67 „Dėl specialiųjų sąlygų projektavimui“ nerado teisinio pagrindo išduoti sąlygas sodybos atkūrimui D. K. miškų ūkio paskirties žemės sklype (k.Nr. 7938/0004:155 Aluonos k., Trakų r.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons ta tuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Paraiška projektavimo sąlygoms gauti (b.l. 24) patvirtina, kad pareiškėjas D. K. siekė gauti projektavimo sąlygų sąvadą bei specialiąsias projektavimo sąlygas buvusios sodybos statinio architektūrai formuoti (ant esamų pamatų) ir sklypui tvarkyti D. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Aluonos kaime, Trakų rajono savivaldybės. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo Trakų rajono gyventojų aptarnavimo biuro 2003 m. sausio 27 d. pažymėjime nurodoma, kad D. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės, esančios Trakų raj. sav., Aluonos k. paskirtis yra miškų ūkio (b.l 8), todėl ir be kitų žemės naudojimo apribojimų jam taikomi miškų naudojimo apribojimai.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galiojusių paraiškos pateikimo metu (2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija), buvo nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Miškų ūkio žemės paskirtis yra numatyta Žemės įstatymo 26 straipsnyje. Pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Toks šio straipsnio aiškinimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20d. redakcija) nuostatoms, taip pat dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatoms“.
Šiuo nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio (2001 m. balandžio 10d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2004 m. sausio 27d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui.
Remiantis šia nuostata turi būti aiškinamos ir kitos teisės normos reguliuojančios ginčo santykius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 „Dėl Statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ (toliau tekste Reglamentas) 3 punktas, (redakcija galiojusį iki 2007 m. vasario 4 d.) numatė statybos galimybę miško žemėje vietoj buvusių statinių arba teisę rekonstruoti esamus statinius. Reglamento 3 punktas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 106. Tačiau Konstitucinis teismas jau 2006 m. kovo 14 d. nutarime, vertindamas statybos galimybę miškų ūkio paskirties žemėje, taip pat konstatavo, kad aktai numatantys tokią galimybę neatitinka šių įstatymų nuostatų. Todėl pareiškėjas 2006 m. gruodžio 20 d. teikdamas paraišką, kai dar galiojo Reglamento 3 punktas, neturėjo teisėto lūkesčio, kad bus pritarta sodybos atkūrimui miškų ūkio paskirties sklype. Taip pat ir pagal tuo metu galiojusi, aukštesnės galios teisės aktą, Žemės įstatymo 26 straipsnį, tokios teisės jis negalėjo įgyti.
Pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui vienas iš nustatytų žemės naudojimo apribojimų – yra botaniniai draustiniai. Pareiškėjas skundą grindžia saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, numatančiu, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamosiose ir buvusiose sodybose, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų. Šis Įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistema, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja šis Įstatymas, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Teritorijų planavimo, Statybos bei kiti įstatymai; saugomų teritorijų nuostatai; saugomų teritorijų planavimo dokumentai; saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus; apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo. Byloje nustatyta, kad sklypo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė, taigi, veiklą šioje teritorijoje reglamentuoja ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir Miškų įstatymas. Kadangi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis reglamentuoja draudžiamus veiksmus gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, todėl šiuo atveju Žemės įstatymo 26 straipsnis ir Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis laikytinos specialiosiomis normomis Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Aukštadvario regioninio parko direkciją išduoti specialiąsias sąlygas statinių projektavimui pareiškėjo D. K. žemės sklype, esančiame Aluonos kaimas, Trakų rajono savivaldybė, buvusios sodybos atkūrimui.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė ir aiškino teisės aktus reglamentuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tais pačiais motyvais atmestinas ir atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinis skundas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. K. ir Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.