Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovo O. S. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovui L. A. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, papildomai nurodė, jog net jeigu teismas ir laikytų, jog O. S. lengvatine tvarka privatizavo butą, nebuvo laikytasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir privatizuoto buto naudingas plotas tenkantis vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kv.metrų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 1981-06-27 O. S. sudarė santuoką su D. S. (b.l. 49). 1993-10-07 susitarimu D. S. ir O. S. susitarė, jog butą privatizuos nuomininkės D. S. vardu (b.l. 73). 1993-10-13 buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią butas buvo privatizuotas D. S. vardu (b.l. 71, 80-81). Už šio buto įsigijimą buvo sumokėta 1993-10-06 pinigus nurašant iš O. S. nebalansinės sąskaitos Taupomajame banke (b.l. 72). 2009-04-09 tarp O. S. ir D. S. buvo pasirašyta turto pasidalijimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo. Pagal šią sutartį O. S. D. S. asmeninės nuosavybės teise valdymui perleido butą, esantį J. Z. g. 19-3, Klaipėda. O. S. kompensacijos už savo turto dalį atsisakė (b.l. 87-89).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-09-19 pažymėjimo dublikato Nr.8-3320/90 nustatyta, jog O. S., Boleslovo, gimęs 1930 metais buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 str. dvidešimt penkeriems metams laisvės atėmimo (b.l. 54).

Iš ištuokos liudijimo nustatyta, jog O. S. ir D. S. santuoka 1999-04-20 nutraukta (b.l. 32). 1999-04-21 ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu įstatymo nustatyta tvarka suteikti jam gyvenamąjį plotą, nes neturi jokio nekilnojamojo turto (b.l. 53). 1999-07-23 sprendimu Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepritarė Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymui įrašyti O. S. į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu sąrašą. Nurodė, jog O. S. neatitinka Lietuvos Respublikos politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu 1,9 punkto reikalavimų: Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo pažymos duomenimis D. S. vardu nuosavybės teise įregistruotas butas (duomenys neskelbtini). Vadovauajntis LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. turtas įgutas santuokos metu yra laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors ir įformintas vieno vardu (b.l. 51, 50).

1999-09-01 O. S. pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės Merą su prašymu dar kartą išnagrinėti jo klausimą dėl įrašymo į reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių eilę butui gauti sąrašą. Šiame prašyme O. S. nurodo, jog jo investiciniai čekiai buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui panaudoti nebuvo, kad jis neįgytų bendros dalinės nuosavybės į šį butą (b.l. 48). 1999-09-17 šis ieškovo prašymas, bei dokumentų kopijos buvo išsiųstos papildomam išnagrinėjimui į Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentą (b.l.47). 1999-11-11 Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu Nr.05-06/825 nuspręsta pritarti Klaipėdos miesto savivaldybės pasiūlymui įrašyti O. S. į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu sąrašą. Nurodoma, jog klausimas dėl O. S. įrašymo į grįžtančių reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu sąrašą apsvarstytas pakartotinai, savivaldybei pateikus papildomus dokumentus. O. S., susituokęs su D. D. 1981 m. ir apsigyvenęs jos bute, teisės į šį gyvenamąjį plotą neįgijo (butas privatizuotas D. S. vardu, panaudojant jos investicinius čekius) ir naudojasi butu panaudos sutarties pagrindais. Šiuo metu šeima išsituokusi ir buvusi O. S. žmona reikalauja iš buto išsikelti (b.l. 46).

2008-01-28 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu "Dėl gyvenamųjų patalpų išnuomojimo reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams" AD1-152 nutarta išnuomoti reabilituotam tremtiniui O. S. neterminuotai Savivaldybės socialinį būstą (duomenys neskelbtini) (b.l. 167). 2008-01-29 ir 2010-04-22 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės, atstovaujamos Viešosios įstaigos "Klaipėdos butai" ir O. S. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), neterminuota nuomos sutartis. Šis butas buvo perduotas naudotis ieškovui O. S. (b.l.10-20).

2012-07-02 O. S. kreipėsi į Klaipėdos miesto Merą su prašymu leisti jam lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias, jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas esančias, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog yra politinis kalinys ir tremtinys, todėl mano, kad turi teisę prašyti leisti privatizuoti šį būstą pritaikant įstatyme numatytas lengvatas (b.l. 8, 9). Klaipėdos miesto savivaldybės Meras 2012-08-02 raštu Nr.(31.1)-R12-778 nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė leisti jam privatizuoti nuomojamas gvenamąsias patalpas neturi teisinio pagrindo. Nurodė, jog jo šeima, galiojant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui pasinaudojo LR piliečiams skirta lengvata, t.y. būdamas santuokoje su sutuoktine D. S. 1993-10-13 privatizavo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

Byloje kilo ginčas ar ieškovas turi teisę privatizuoti jam nuomojamą butą Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu atveju, nes kaip nurodo atsakovas, ieškovas būdamas santuokoje su D. S. jau buvo privatizavęs butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)ir pasinaudojęs Butų privatizavimo įstatyme numatyta teise lengvatine teise privatizuoti butą.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada asmenys turi teisę lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamąją patalpą. Vienas jų – Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta grįžusių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių, tremtinių ir jų vaikų teisė privatizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka nuomos pagrindais suteiktas gyvenamąsias patalpas laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją. Šiai subjektinei teisei įgyventini būtina nustatyti tris sąlygas: 1) gyvenamąsias patalpas siekia privatizuoti reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų vaikai; 2) privatizuoti patalpas siekiantys asmenys yra grįžę į Lietuvą; 3) patalpos išnuomotos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, asmuo, besikreipiantis dėl privatizavimo lengvatine tvarka, privalo pagrįsti savo subjektinę teisę. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-87/2014). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovui butas buvo išnuomotas pagal Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 320 patvirtintų Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatų pagrindu. Šiuo atveju atsižvelgiant į įstatymo reglamentavimą nėra svarbu nustatyti aplinkybės ar asmuo buvo pasinaudojęs lengvata ir privatizavęs butą LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau būtina nustatyti ar gyvenamasias patalpas siekia privatizuoti reabilituoti politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų vaikai, ar asmenys yra grįžę ir gyvena Lietuvoje ir ar patalpos išnuomotos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Byloje nekyla ginčas, jog O. S. yra reabilituotas politinis kalinys ir jis gyvena Lietuvoje. Pažymėtina, jog šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1990-09-19 pažymėjimo dublikatas Nr.8-3320/90, kuriame nustatyta, jog O. S., Boleslovo, gimęs 1930 metais buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 str. dvidešimt penkeriems metams laisvės atėmimo ir kad jis nuo 1981-08-12 yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 35, 42, 54).

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 12.1 punktu, savivaldybės vykdomoji institucija prieš priimdama sprendimą nuomoti grįžtančio asmens šeimai gyvenamąsias patalpas turi patikrinti ar grįžtančiam asmeniui ir visiems jo šeimos nariams, kurie persikelia kartu, nuo 1990 metų nepriklausė nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke arba jam nebuvo skirta parama gyvenamąjam plotui įgyti. Pažymėtina, jog Tvarkos aprašo nuostatose reglamentuojama teisės į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais tvarka. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis teismas grįžusiems į Lietuvą tremtiniams ir jų vaikams suteiktų patalpų privatizavimas yra kitokia šiai asmenų grupei teikiama paramos forma, nei būsto nuoma. Asmens teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas kyla iš įstatymo ir gali būti įgyvendinta tik konstatavus tokios teisės įgyvendinimo sąlygas. Dėl to šiems asmenims, įgyvendinantiems teisę privatizuoti, Įstatyme nustatyti didesni reikalavimai nei siekiant įgyvendinti teisę apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-14 nutartis Nr.3K-3-87/2014). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint omenyje butų privatizavimą numačiusių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuomininkams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas spręsdamas klausimą dėl leidimo butą privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis, atsakovui nesutinkant ir nurodant, jog ieškovui nuosavybės teise nuo 1990 m. priklausė nekilnojamas turtas, privalo patikrinti šias aplinkybes, o nesivaudovauti vien tuo faktu, jog jis buvo įtrauktas į Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų apsirūpinimo būstu sąrašą nuo 1999-04-21 ir jam buvo suteiktas būstas nuomai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-05 nutarimu Nr.320 patvirtinto Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, jog grįžtantis asmuo dėl valstybės paramos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nuomos pagrindais gali kreiptis į savivaldybės administraciją jeigu jam ir visiems jo šeimos nariams, kurie persikelia kartu, nuo 1990 metų nepriklausė nuosavybės teise nekilnojamas turtas (gyvenamasis namas, jo dalis, butas), įregistruotas Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, arba nebuvo skirta parama gyvenamajam plotui įsigyti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas į Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų apsirūpinimo būstu sąrašą buvo įrašytas nuo 1999-04-21 (b.l. 37-39, 44,45). Pažymėtina, jog tuo metu galiojusio LR Vyriausybės 1997-11-27 nutarimo Nr.1294 "Dėl grįžtančių į Lietuvą reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų aprūpinimo būstu 1.9.4 punktas taip pat numatė, jog šio nutarimo nuostatos netaikomos asmenims, kurie įsigijo ar buvo įsigiję gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise. 2003 metais O. S. pateikė savivaldybei duomenis, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2003-12-02 duomenimis jis nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi ir neturėjo (b.l. 40, 43). 2008-01-28 įsakymu jam buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Savivaldybė iš O. S. pareikalavo pateikti apraše nurodytus duomenis ir iš jų sprendė apie jo teisę pretenduoti į nuomojamas patalpas. O. S. atsakovei pateikė pažymą,iš nekilnojamojo turto registro, jog jis nuosavybės teise 2003-12-02 duomenimis nekilnojamų daiktų neturi ir neturėjo, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, jog O. S. 1993-10-06 kartu su savo sutuoktine D. S., jos vardu privatizavo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto privatizavimui buvo panaudoti O. S. investiciniai čekiai. Ieškovo atstovas ir liudytoja D. S. nurodė, jog O. S. nežinojo, kad jo investiciniai čekiai buvo panaudoti įsigyjant šį butą ir todėl O. S. mano, jog tas butas jam nepriklauso. Ieškovo nuomone tai patvirtina ir 1999-11-11 Socialinių įstaigų priežiūros ir audito departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Nr.05-06/825, kuriuo buvo pritarta O. S. įrašymui į Reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių šeimų apsirūpinimo būstu sąrašą. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinkti kiti rašytiniai įrodymai: byloje pateiktas taupomojo banko pranešimas apie 32,64 Lt nurašymą iš nebalansinės O. S. sąskaitos privatizuojant butą (b.l. 72, 71), jo sutikimas, kad butas būtų privatizuojamas D. S. vardu, buto privatizavimo sutartis (b.l. 71, 73). Be to, teismas sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, jog ieškovas negalėjo nežinoti apie jo pinigų panaudojimą buto privatizavimo procese, nes 2009-01-21 Klaipėdos apskrities archyvas pateikė O. S. Klaipėdos II notarų biuro 1993-10-13 tvirtintą sutarties, registro Nr.8838 ir kitų dokumentų, tarp kurių buvo ir duomenys apie pinigų už buto privatizavimą nurašymą nuo jo sąskaitos, kopijos. 2009-04-09 tarp O. S. ir D. S. buvo pasirašyta turto pasidalijimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo. Pagal šią sutartį O. S. D. S. asmeninės nuosavybės teise valdymui perleido butą, esantį J. Z. g. 19-3, Klaipėda. O. S. kompensacijos už savo turto dalį atsisakė (b.l. 87-89). Šia notariškai patvirtinta sutartimi, kuri yra laikoma oficialiu, prima facie rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę byloje, O. S. patvirtino, jog jam nuosavybės teise priklausė dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka pasinaudojant valstybės teikiama lengvata ir jis laisva valia jo atsisakė.

LR Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis numato, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Pažymėtina, jog tiek LR Santuokos ir Šeimos kodekso 21 str., tiek ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, nors jis įformintas ir vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, jog nors O. S. vardu Nekilnojamojo turto registre ir nebuvo registruotas nekilnojamas turtas, vadovaujantis įstatymu jis 1993-10-03 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas D. S..

Įvertinus tai kas išdėstyta, teismas laiko, jog ieškovo atstovo ir liudytojos parodymus byloje, jog ieškovas nebuvo įgijęs turto nuosavybės teise, nes jis nežinojo apie jo investicinių čekių panaudojimą, paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai, taip pat notariškai patvirtinta turto padalijimo sutartis, ir teismas laiko įrodytu, jog O. S. nuo 1993 metų priklausė nuosavybės teise nekilnojamas turtas, kuris buvo įsigytas LR Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka lengvatinėmis sąlygomis.

Ieškovo atstovo posėdžio metu nurodytas motyvas, jog privatizuojant butą nebuvo laikytasi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo ir ieškovui bei jo sutuoktinei privatizuoto būsto bendras naudingas plotas tenkantis vienam asmeniui yra mažesnis kaip 14 kv. metrų, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata yra taikoma sprendžiant klausimą dėl valstybės paramos (mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti) teikimo šeimoms arba asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje jeigu jie įsigyja pirmąjį tinkamą būstą. Pažymėtina, jog ši nuostata netaikoma sprendžiant klausimą dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis.

Sistemiškai vertinant Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d., Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. nustatytus atvejus, kada asmenys turi teisę lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamąją patalpą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-05 nutarimu Nr.320 patvirtinto Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams tvarkos aprašo 5 punkte numatytas sąlygas, Kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįgijo teisės lengvatine tvarka pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., privatizuoti jo nuomojamą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ieškovo ieškinys atmestinas.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo įvertinti ar nėra nusikalstamos veikos požymių, sukčiavimo būdu siekiant įgyti didelės vertės turtą, t.y. LR baudžiamojo kodekso 182 str. LR CPK 299 str. numato, jeigu teismas nagrinėdamas civilinė bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl atsakovas nesinaudoja įstatyme numatyta teise kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK 299-300 str.). Pažymėtina, kad jeigu atsakovas mano, kad ieškovas įvykdė nusikalstamą veiką ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali pats savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.