- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1-101-673/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00038-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- E. V.
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 2.1.16.1.6.; 2.1.16.1.7.; 2.3.6.4.5.; (S).
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 28 d.
M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-10-13 pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - 1 m. laisvės apribojimo bausme, 2010-03-25 bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimu žmogui), padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. sausio 09 d. apie 12.30 val., M. G., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Ž. K. k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų, metu, sugriebęs timptelėjo už plaukų savo motiną E. V., vieną kartą spyrė jai į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
K. M. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku grįžo namo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Namuose tarp jo ir mamos kilo konfliktas, kurio metu jis prisimena, kad buvo sugriebęs mamai už plaukų, lyg spyrė. Ar įspyrė ir tampė už plaukų neprisimena dėl girtumo, bet taip galėjo padaryti. Dėl įvykio gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be M. G. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji E. V. parodė, kad 2012-01-09 apie 12.30 val., į namus parėjo sūnus M. G., kuris buvo neblaivus. Jis ėmė prie jos kabinėtis, sugriebė ranka už plaukų ir timptelėjo, o jai bėgant nuo sūnaus į lauką, spyrė jai į nugarą. Dėl fizinio smurto veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, bet skausmas nebuvo stiprus, sūnus plaukų jai neišrovė. Po to, ji išėjo į kiemą ir iškvietė policiją. Prašo sūnaus griežtai nebausti, nes jis pasitaisė, nebegeria.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiosios pareiškimą, kuriame ji prašė smurtavusį sūnų nubausti (b.l.4).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – nukentėjusiosios namai (b.l. 8-9)
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad E. V. objektyviai sužalojimų nekonstatuota, tačiau jei jai buvo suduotas smūgis į nugarą, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l. 13-14).
Sulaikytam M. G. 2012-01-09 14:17 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas (b.l. 22).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo testu, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, namuose, M. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų, metu, sugriebęs timptelėjo už plaukų savo motiną E. V., vieną kartą spyrė jai į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo motiną, tai yra patempė už plaukų, įspyrė jai į nugarą ir šie jo veiksmai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, ką be nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinamasis nurodė, kad ne viską prisimena dėl neblaivumo, tačiau patvirtino, jog motina sako tiesą. Kaltinamojo teiginys, jog jis ne visiškai prisimena vartojęs fizinį smurtą, vertintinas kritiškai, nes iš kaltinamojo parodymų turinio matyti, jog jis pakankamai aiškiai prisimena ir nupasakojo įvykio aplinkybes bei savo veiksmus prieš motiną. Galima manyti, kad tokią poziciją teismui pateikdamas kaltinamasis ar siekia sušvelninti savo atsakomybę, ar jaučiasi nepatogiai dėl savo smurtavimo prieš motiną – nukentėjusiąją, kurios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti.
Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, išgėręs tapdavo agresyviu, ką nurodė nukentėjusioji, be to, kaltinamasis pats pripažino, jog prisimena sugriebęs motinai už plaukų, spyręs, todėl akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji taip pat teismui nurodė, kad kaltinamasis lauke jai grasino nužudyti, jei ji iškvies policiją. Šios visos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas orientavosi, tai yra turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo smurtavimo prieš nukentėjusiąją jis gali nukentėjusiajai padaryti sveikatos sutrikdymą ar sukelti fizinį skausmą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad M. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas nesunkus, tyčinis, baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio; į kaltininko asmenybę – praeityje teistas, tačiau už nusikaltimą nuosavybei, turi vieną galiojančią nuobaudą, už smurtinius nusikaltimus ir pažeidimus teistas ar baustas nebuvo, nedirba, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, sveikas; atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad sunkių pasekmių sukelta nebuvo, į nukentėjusiojo poziciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant bausmės dydį mažesnį nei galimos skirti bausmės vidurkis, į bausmės laiką įskaitant kaltinamojo kardomojo sulaikymo laiką nuo 2012-01-09 iki 2012-01-11 (BK 66 str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant, nes teismas viliasi, jog bausmės tikslas kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, leistų dirbti, suteiktų galimybę pasikeisti, įrodyti savo artimiesiems, kad jis yra suaugęs vyras, sugebantis elgtis atsakingai ir brandžiai.
Kardomoji priemonė. M. G. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2012-01-09, paleistas 2012-01-11 (b.l.24,26). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas (b.l.43,45). Byloje kaltinamajam paskirtos ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės, tai yra įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (b.l. 29).
Kaltinamasis teismui nurodė, kad be paimto asmens dokumento jis negali įsidarbinti, nors tokią galimybę šiuo metu turi.
Kadangi byloje kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie kardomųjų priemonių pažeidimus nėra, siekia įsidarbinti, todėl, siekiant užtikrinti kaltinamojo norą turėti legalų pragyvenimo šaltinį, į tai, kad byloje kaltinamajam yra paskirta dar viena kardomoji priemonė, M. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 11512543, išduotos Kėdainių PK MP (66), paėmimas, panaikintina. Asmens dokumentas kaltinamajam grąžintinas paskelbus nuosprendį.
Kardomoji priemonė – periodinis registravimasis policijos įstaigoje ir smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui), ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, M. G. įpareigojant per šį laikotarpį:
pradėti dirbti ar užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos;be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Į bausmės laiką įskaityti M. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-01-09 iki 2012-01-11.
Kardomąją priemonę - M. G. dokumento - asmens tapatybės kortelės, paėmimą, panaikinti nuosprendžiui neįsiteisėjus. Asmens tapatybės kortelę grąžinti asmeniškai M. G. po nuosprendžio paskelbimo.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.