- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-25-317/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-05949-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimu R. B. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d., ir nubaustas 300 (trijų šimtų) litų bauda už tai, kad 2012-09-20, 18.30 val. Kaune, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ketino pasišalinti nuo uniformuotų policijos pareigūnų dėl jo padaryto kito administracinio teisės pažeidimo, t. y., nueiti, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės prieš tai policijos pareigūnui pareikalavus sustoti, to nepadarė, po ko atsisakė sėsti į policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį, t. y., nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.
Šalies argumentai
R. B. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, jog nutarimas jo administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas. Pareiškėjas pažymi, jog konstatavimui pažeidimo, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra svarbus valinio šio pažeidimo elemento, t. y., subjektyviosios pusės, nustatymas. Be to, turi būti nustatytos ir pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą apibūdinančios sąlygos. Tačiau, pareiškėjo manymu, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad jo elgesyje šios sąlygos buvo. Pareiškėjas nurodo, jog sėsti į policijos tarnybinį automobilį iš jo nebuvo reikalaujama, jis buvo įsodintas jėga, nors visiškai nesipriešino. Įvykį tiesiogiai matė ir pareiškėjo dukra, tačiau, R. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdamas tik į policijos pareigūnų parodymus. Pareiškėjas pažymi, jog tai, kad jis apgailestaudamas pasisiūlė nueiti į šalia esančius namus pasiimti vedžiojamo šuns antsnukio ir dėl pastarosios priežasties buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, dar neįrodo jo valinio pažeidimo elemento – subjektyviosios pusės. Pareiškėjo manymu, skundžiamo nutarimo išvada, kad padarytas pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 187 str. 2 d. ir jo kaltė įrodyta, nėra pagrįsta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyti ir apklausti jokie pašaliniai asmenys, kurie objektyviai galėtų nurodyti, kokiomis aplinkybėmis pareiškėjas buvo jėga įsodintas į tarnybinį automobilį, t. y. nebuvo apklausta nei pareiškėjo dukra, nei kiti asmenys, nėra galimybių patikrinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis į tarnybinį automobilį buvo pasodintas jėga ir teisėtų nurodymų nevykdymu apkaltintas ne esant kokiam nors pagrindui, o dėl mažareikšmės dingsties ar asmeninių ambicijų. Pareiškėjas nurodo, jog nepagrįstas fizinės jėgos naudojimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu, savaime nepatvirtina, kad jis priešinosi policijos pareigūnams, be to, neatitinka ir inkriminuoto straipsnio dispozicijos, nes už tokius veiksmus atsakomybė numatoma ATPK 187 str. 1 d. Pareiškėjas teigia, jog skirdamas administracinę nuobaudą, teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo baustumą administracine nuobauda, nes iš pažymos apie jo baustumą administracine tvarka, matyti, jog jo padaryto pažeidimo data yra 2004-04-10. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ne tik nepašalino abejonių, tačiau ir nenurodė motyvų, kuriais grindžiama R. B. kaltė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
R. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. B. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 8-10), nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 12), liudytojų K. R., G. T. parodymais teismo posėdyje (b. l. 20-21), iš dalies ir paties R. B. paaiškinimu (b. l. 13) bei parodymais teismo posėdyje (b. l. 20).
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. administracinę atsakomybę užtraukia policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, t. y. patruliuodami nustatytoje teritorijoje, pastebėjo R. B., besivedantį šunį, kuris buvo be antsnukio. Išlipęs iš automobilio, policijos pareigūnas paaiškino R. B. jo padaryto administracinio teisės pažeidimo esmę, ketino išrašyti šaukimą atvykti į policijos nuovadą, tačiau R. B., iki galo neišklausęs policijos pareigūno, pradėjo greitai eiti. Į pareigūno reikalavimą sustoti, jis nereagavo, atsisakė sėsti į tarnybinį automobilį, t. y., nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Šias aplinkybes patvirtina ne tik policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teismo posėdyje, tačiau ir paties R. B. paaiškinimas, jog jis, pareigūnui pasakęs, kad eina pasiimti šuns antsnukio, ėjo link namų. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas ir nurodo, jog jis esą apgailestaudamas pasisiūlė nueiti į namus pasiimti šuns antsnukio, todėl jo kaltės dėl pareigūnų reikalavimų nevykdymo nebuvo, ši pareiškėjo iškelta versija atmestina kaip gynybinė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. B. ne pasisiūlė nueiti į namus, o, neišklausęs policijos pareigūno ir nepaklusdamas jo nurodymams, sparčiu žingsniu nuėjo, dėl ko policijos pareigūnai buvo priversti jį vytis.
Pažymėtina, jog ATPK 187 str. 2 d. dispozicija nėra blanketinė, todėl pakanka tų pažeidimo požymių, kurie buvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole. R. B. atsakomybės kvalifikavimui taip pat neturi įtakos jo nurodytos aplinkybės dėl galimo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Manydamas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o R. B. veiksmų neteisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. B. atžvilgiu galioja administracinė nuobauda. Nors iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku, į kokią konkrečią nuobaudą teismas atsižvelgė, tačiau, kadangi 2004 m. R. B. skirta nuobauda negalioja, darytina išvada, kad teismas atsižvelgė į 2012 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjui skirtą nuobaudą už ATPK 110 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Kadangi teismas į šią aplinkybę atsižvelgė kaip į R. B. asmenybę apibūdinančią informaciją ir nelaikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nėra pagrindo konstatuoti, jog skiriant R. B. administracinę nuobaudą į šią aplinkybę atsižvelgta nepagrįstai.
Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir paskyrė jam teisingą, administracinei nuobaudai keliamus tikslus atitinkančią administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
R. B. apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.