- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-310-319/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- G. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-jame sektoriuje 2017 m. vasario 13 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 2 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 182 str. 1 d. (2 epizodai), 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnį, 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą. – 2 metams laisvės atėmimo. BK 64(1) straipsnio 1 dalį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis subendrinus su 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas aštuonis kartus. Bausmės pradžia – 2015-10-05, bausmės pabaiga – 2018-10-05.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis G. S. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini 2017 m. vasario 13 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, svarstydamas dėl komisijos nutarimo patvirtino, visiškai neatsižvelgė į pateiktus įrodymus ir dokumentus, nepagrįstai nurodė jo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Nuteistasis teigia, kad noriai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime ir socialinės reabilitacijos renginiuose, dirba, nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų neturi, dėl jo elgesio administracija problemų neturi. Skunde nurodo, kad kaltę pripažino. Nuoširdžiai gailėjosi, padarytą žalą pripažino ir moka priteistą sumą iš uždarbio, palaiko ryšius su šeimos nariais, laisvėje turės kur dirbti.
4.2. Nuteistasis mano, kad šie duomenys leidžia teigti, jog jis padarė tinkamas išvadas, stengiasi pasitaisyti ir gali būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Jo nuomone, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir jų vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Jo įsitikinimu, bausmės tikslai jau pasiekti ir likusią bausmės dalį jis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. S. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 65. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo G. S. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
7.3. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Jis bausmę atlieka už nusikalstamas veikas finansų sistemai, elektroninių duomenų sistemų saugumui, nuosavybei ir turtiniams interesams. Nuteistasis anksčiau teismo teistas aštuonis kartus ir visi jo padaryti nusikaltimai yra analogiško pobūdžio. Nuteistasis kaltę nusikaltimų padaryme pripažįsta, tačiau siekia atrasti tokį elgesį pateisinančias aplinkybes. Spręsdamas turimus sunkumus ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo strategijas. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką ne tik nebaustas, bet neskatintas. Nuteistojo G. S. nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai yra: informacija apie teisės pažeidimus; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; nuostatos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.
7.4. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė jo nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. Tačiau kaip matyti iš pateiktos medžiagos, šiuos veiksnius įvardijo ne tik teismas, bet ir komisija socialinio tyrimo išvadoje, todėl nesutikti su būtent tokių nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių identifikavimu neturi pagrindo ir skundą nagrinėjantis teismas. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę G. S. nesistengė atlyginti priteistų civilinių ieškinių. Teismo nuosprendžiais iš nuteistojo yra priteisti 3 158,85 Eur civiliniai ieškiniai, atlyginta tik nedidelė dalį t. y. 125,80 Eur. Suprantama, kad pataisos namuose atlyginimas už darbą nėra pakankamas tokioms sumoms padengti, juolab, kad nuteistais dirba tik nuo 2016 m. rugsėjo, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis turi pakankamai lėšų kasdieninėms išlaidoms apmokėti, nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja, kas ir leidžia daryti išvadą dėl nepakankamo siekio atlyginti nusikaltimais padarytą žalą.
7.5. Sprendžiant, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant G. S. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, šią aplinkybę vertino visų kitų jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas jai ypatingos ar prioritetinės reikšmės, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo G. S. skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.