- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-101-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09631-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- I. R.
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jelenos Šiškinos, kolegijos teisėjų Vytauto Zeliankos, Tatjanos Žukauskienės, dalyvaujant atsakovo atstovei adv. G. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. (V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-789-96/2011 pagal ieškovės I. R. (V.) ieškinį atsakovui A. B., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. R. (V.) ieškiniu prašė neterminuotai apriboti atsakovo A. B. valdžią vaikų atžvilgiu, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams.
Nurodė, kad iš atsakovo vaikams išlaikymas priteistas nebuvo ir nebuvo nustatyta jų gyvenamoji vieta. Nuo 2008-05-18 dukra J., o nuo 2009 m. vidurio sūnus A. gyvena kartu su ja Anglijoje. Vaikai lanko pradinę mokyklą. Atsakovas vengė ir vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina jais, neteikia vaikams išlaikymo. Lietuvoje atsakovas nuolat smurtaudavo prieš ją vaikų akivaizdoje ir vartojo alkoholinius gėrimus, išnešdavo iš namų šeimai priklausančius daiktus, būdamas neblaivus sudaužė jiems priklausantį automobilį. Ieškovei vienai buvo sunku išlaikyti šeimą, todėl ji su dukra išvyko į Angliją. Sūnus liko su atsakovu, tačiau jis ir toliau girtavo, neprižiūrėjo mažamečio sūnaus. Sūnus būdavo nepavalgęs, nelankė mokyklos. Atsakovas visiškai nesirūpina savo vaikais ir nėra jokių duomenų, kad tokia padėtis galėtų pasikeisti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, jog jis neišlaiko vaikų. Ieškovė turėdama asmeninių skolų išvyko į Angliją ir jam paliko abu vaikus, kuriuos jis metus išlaikė vienas. Ieškovė 2008 m. rugsėjį grįžusi pasiėmė dukrą su savimi, nes pasak jos, ten valstybė skiria geras pašalpas vienišoms motinoms ir vaikams išlaikyti. Buvo suplanavę, kad 2009 m. jis kartu su sūnumi taip pat vyks į Angliją. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ieškovė gyvena su kitu vyru. 2009 m. sūnų pasiėmė kartu su savimi, pakeitė gyvenamąją vietą, o adreso nepranešė. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie jo smurtavimą ir girtavimus yra pramanytos ir nepagrįstos jokiais įrodymais. Jo, kaip tėvo, valdžią vaikų atžvilgiu apriboti nėra jokio pagrindo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Išlaikyti vaikų neatsisako, sutiko mokėti po 300 Lt periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Atsakovas A. B. pateikė priešieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuriame prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką su vaikais: vaikų motina jį privalo informuoti apie savo atvykimą į Lietuvą ir sudaryti sąlygas kasdien per visą būvimo Lietuvoje laiką, po darbo valandų, t.y. nuo 17 val. iki 19 val. jam netrukdomai bendrauti su vaikais, juos pasiimti su savimi. Būnant už Lietuvos Respublikos ribų- vaikų motina privalo netrukdyti ir sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su tėvu viešųjų ryšių pagalba (telefonu, internetiniais ryšiais). Iš anksto susitarus, kasmet išleisti vaikus pas tėvą atostogoms sutartu laiku ir kasmet pagal susitarimą pasirinktinai- Šv. Velykos, ar Šv. Kalėdoms. Nurodė, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaikais ir siekia, jog vaikai nuo jo atprastų ir jo nepažintų. Paskutinį kartą su sūnumi kalbėjo telefonu 2010-11-11. Kaip vaikų tėvas, jis turi teises ir pareigas bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, prisidėti prie jų ugdymo, giminystės ryšių palaikymo iš jo pusės. Jis sūnų A.nuo gimimo iki 1,5 metų augino ir prižiūrėjo beveik vienas, o nuo 2008 m. gegužės mėn. beveik metus laiko išlaikė ir prižiūrėjo abu vaikus, nes ieškovė išvyko į Angliją.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko (b.l. 83). Nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ji jam neleidžianti bendrauti su vaikais neatitinka tikrovės. Atsakovas vengė ir vengia atlikti savo tėvo pareigą išlaikyti vaikus, nesirūpino jais, taip pat nedalyvavo ir nedalyvauja jų auklėjime. Nors atsakovui yra žinomi vaikų telefono numeriai, jis vaikams neskambina. Ji nesitiki, kad padėtis gali pasikeisti.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Scialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog ieškovės ieškiniui iš esmės neprieštaraujama. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis vaikams pakankamas tenkinti tik minimalius vaikų poreikius (b.l. 51). Nurodė, jog atsakovo priešieškinio reikalavimui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo prieštarauti nėra pagrindo (b.l. 88). Teismo posėdyje nurodė, kad nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Tėvo ir vaikų ryšys neturi nutrūkti, todėl reikia nustatyti bendravimo su vaikais tvarką (b.l. 96-97).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečių A. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su ieškove I. R. (V.). Priteisė iš atsakovo A. B. sūnaus A. B. ir dukros J. B. išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2010-11-02) iki A. ir J. pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pavedė vaikų A. B. ir J. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motinai I. R. (V.). Nustatė, kad atsakovas A. B. bendrauja su vaikais A. B. ir J. B. jų buvimo Lietuvoje laiku. Konkretus tėvo bendravimo su vaikais Lietuvoje laikas nustatomas šalių susitarimu. Apie vaikų buvimą Lietuvoje vaikų motina I. R. (V.) privalo informuoti vaikų tėvą A. B. prieš mėnesį iki atvykimo į Lietuvą. Be to, susitarus iš anksto, vaikų motina I. R. turi išleisti vaikus A. ir J.pas tėvą A. B. Šv. Kalėdoms. Taip pat vaikų tėvas A. B. gali bendrauti su vaikais visomis telekomunikacijos priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.). Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė (b.l.101-103).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl atsakovo smurto ir elgesio jos ir vaikų atžvilgiu ieškovė keletą kartų kreipėsi į policiją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių. Nuo 2009 m. ieškovė su vaikais gyvena Anglijoje, vaikai ten lanko mokyklą. Iš byloje esančios Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2011-03-14 tarnybinio pranešimo matyti, jog ieškovės ir atsakovo šeimoje 2008 m. duomenų apie konfliktus nėra, šią aplinkybę patvirtina ir 2011-03-15 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK raštas, kuriame nurodoma, jog pareiškimų dėl konflikto šeimoje komisariate užregistruota nebuvo. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos VTAS 2011-04-11 rašte nurodoma, kad 2008 m. ieškovės ir atsakovo šeimoje buvo kilęs konfliktas, tačiau jie susitaikė ir daugiau jokių pranešimų apie konfliktus ar smurtą šeimoje skyrius neturi. Ši šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos arba signalinių šeimų sąrašą. Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis A. B. nepatvirtino, jog atsakovas smurtavo jo ir sesers atžvilgiu, tik nurodė, kad tėtis kartais bardavosi ir mušdavo mamą, tačiau jis su tėčiu norėtų pasimatyti ir bendrauti, kai bus Lietuvoje. Liudytojos A. A. parodymus teismas vertintino kritiškai, nes jai faktinės bylos aplinkybės žinomos tik iš ieškovės pasakojimų, ji tiesiogiai šeimos konfliktuose nedalyvavo ir pati nėra mačiusi, kaip atsakovas smurtauja ieškovės ir vaikų atžvilgiu, visos bylos faktinės aplinkybės jai yra žinomos tik iš ieškovės pasakojimų. Atsakovas nurodė, jog jam ieškovės su vaikais buvimo vieta Anglijoje tapo žinoma tik nuo 2010 m., tačiau sąskaitos, į kurią galima būtų siųsti pinigai nėra žinoma. Siuntė sūnui dovanų, tačiau jos grįžo, nes ieškovė jam nepranešė pasikeitusio gyvenamosios vietos adreso. Teismas nustatė, kad ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Teismas vadovavosi LR CK 3.192 str. 2 d. dėl tėvų teikiamo materialinio išlaikymo priteisimo. Teismas pažymėjo, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (LR CK 3.175 str. 2d.), taip pat nustatė, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad nuolatinis maksimalus bendravimas tėvo su vaikais kenktų vaikų interesams, kad tėvas savo bendravimu su vaikais ir dalyvavimu juos auklėjant daro jiems žalos.
Šalies argumentai
Ieškovė I. R. (V.) pateikė apeliacinį skundą (b.l.104), kuriuo prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas neterminuotai apriboti tėvo (atsakovo) valdžią, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodo, jog teismui paaiškino, kad atsakovas smurtavo prieš ją vaikų akivaizdoje, vartojo alkoholinius gėrimus, visiškai nesirūpino vaikais, neteikia materialinio išlaikymo vaikams. Mano, jog nėra duomenų, jog tokia padėtis galėtų pasikeisti. Nesupranta, kaip nepilnamečius vaikus šv. Kalėdoms iš Anglijos gali išleisti į Lietuvą vienus.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.112) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė nepateikė įrodymų, jog jis daro žalą vaikų raidai ir visiškai jais nesirūpina. Mano, jog sūnus liudijo jo nenaudai motinos paveiktas. Jo kaip tėvo ryšys su vaikais nenutrūkęs ir todėl jis siekia bendravimo su vaikais nustatymo. Neprašo, kad apeliantė vaikus vienus išleistų į Lietuvą Šv. Kalėdoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 str., esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo buvo pareikštas tėvui A. B..
CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, ir šių sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad teisinis pagrindas apriboti tėvų valdžią jų vaikams egzistuoja tik tuomet, kai tėvas, motina ar abu tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai arba neterminuotai. Pažymėtina ir tai, kad visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino įrodymus.
Tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 str. 2 d., tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.).
Tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė ir taikytina siekiant apsaugoti vaikų interesus, kai iš esmės pažeidžiamos tėvų pareigos.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus, liudytojų bei nepilnamečio A. B. parodymus, todėl sutinka su išvada, jog šioje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas daro neigiamą ar žalingą įtaką vaikams ar būtų kitos sąlygos neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią.
Tokią išvadą patvirtina ir šalių paaiškinimai, jog apeliantė keturių mėnesių laikotarpiui buvo išvykusi į užsienį viena, vaikus palikusi tėvo, t.y. atsakovo, priežiūrai. Vėliau ji į užsienį išvyko su dukra, metų laikotarpiui su tėvu (atsakovu) palikusi sūnų. Toks ieškovės elgesys rodo, jog atsakovas nebuvo iš esmės pažeidęs tėvo pareigų, kad rūpinosi ir sugebėjo rūpintis vaikais. Nei iki to ar tuo laikotarpiu, nei vėliau nėra nustatytas netinkamas atsakovo elgesys su vaikais (vaiku). Byloje nėra objektyvių įrodymų dėl akivaizdaus atsakovo nerūpestingumo ar neatsakingumo, prižiūrint vaikus, apeliantei išvykus į užsienį.
Apeliantė apeliacinį skundą argumentuoja ir tuo, jog atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas buvo registruotas darbo biržoje nuo 2010-12-02 (b.l.52), gaunamos pajamos nėra nuolatinės. Šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp šalių yra konfliktas dėl bendravimo su vaikais, atsakovas nurodė, kad jis nežinojo ieškovės gyvenamosios vietos adreso užsienyje, nežinojo kur siųsti pinigus vaikams. Kadangi atsakovas iki išvykos į užsienį rūpinosi vaikais ir siekia jais rūpintis ateityje, darytina išvada, kad atsakovas nevengia atlikti tėvo pareigas. Vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgus į tai, kad vaikų bendravimas su tėvu faktiškai yra apsunkintas, vaikams gyvenant kitoje valstybėje, ir nėra duomenų, kad būtina imtis prevencinių priemonių, kad apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos, todėl šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, nesudaro pagrindo nei laikinai, nei neterminuotai apriboti jo kaip tėvo valdžią. Be to, atsakovo atstovė apeliacinės instancijos teismui paaiškino, kad pati asmeniškai matė, kad sūnus po teismo posėdžio apsikabino tėvą ir pasakė, kad nori su juo bendrauti (b.l.121-122).
Šiuo atveju bylos įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinių prielaidų (kaltų veiksmų) apriboti atsakovo tėvo valdžią jo vaikams, nėra.
Dėl bendravimo su vaikas tvarkos nustatymo
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka. Byloje esanti įrodymų visuma nepatvirtina, kad būtų pagrindas šiuo metu atsakovui nustatyti minimalią bendravimo su vaikais tvarką, tuo labiau, kaip buvo minėta, atsakovo bendravimas su vaikais dėl objektyvių priežasčių yra faktiškai apsunkintas.
Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nėra nurodęs, jog vaikai į Lietuvą privalo vykti vieni. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, neturi trukdyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.), todėl ieškovė neturi trukdyti ir privalo išleisti vaikus pas tėvą, šalims iš anksto susitarus, tame tarpe ir dėl vaikų saugaus atvykimo pas tėvą. Pažymėtina, jog CK 3.170 str. 2 d. įtvirtinta vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisė nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju draudimas tėvui bendrauti su vaikais neabejotinai pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaikų auklėjime bei vaikų interesus, trukdytų vaikams ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sūnaus bei dukters santykius. Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su LR CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, t.y. sudarant galimybę tėvui bendrauti su vaikais jų atvykimo į Lietuvą metu bei per Kalėdas. Apeliantės skundo argumentai nepatvirtina ir šios apskųstos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar jos nepagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės priteistina į valstybės biudžetą 240,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 96 str.,325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš apeliantės I. R. (V.) 240,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.