Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. N., K. M., A. Š., valstybės įmonė Turto bankas, Skuodo rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyrių pakeisti jo, V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gimimo akto įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sudaryto „(duomenys neskelbtini)“, duomenis apie jo tėvą, įrašyti naujus duomenis, kad jo tėvas yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nurodė, kad jo motina V. N. buvo sudariusi santuoką su Juozapu A. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“. Santykiai tarp jo motinos ir Juozapo A. N. nesusiklostė. Jų santuoka buvo nutraukta „(duomenys neskelbtini)“. Nors buvo faktiškai susituokę, tačiau ilgą laiką iki santuokos nutraukimo jie nebegyveno kartu. Kiek mama sakė maždaug nuo „(duomenys neskelbtini)“metų. Tačiau santuoka nebuvo nutraukta ir dar būnant santuokoje „(duomenys neskelbtini)“gimė pareiškėjas. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 53 straipsnį ir 58 straipsnį, pareiškėjo, kaip gimusio santuokoje, tėvu „(duomenys neskelbtini)“išduotame gimimo liudijime buvo nurodytas Juozapas A. N..

Pareiškėjo motina dar būdama santuokoje pradėjo artimai bendrauti su V. A., pastojo nuo V. A., ir santuoką su J. A. N. nutraukė iš karto po pareiškėjo gimimo. J. A. N., kuris pareiškėjo gimimo liudijime įrašytas kaip pareiškėjo tėvas, nėra niekada matęs, jis neteikė jam išlaikymo. Kiek jam yra žinoma, J. A. N. mirė „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėją nuo pat gimimo augino jo tikrasis tėvas V. A.. Visą laiką V. A. laikė savo biologiniu tėvu. Pareiškėjo motina V. N. visą laiką sakydavo, kad tikrasis jo tėvas yra V. A..

Fakto, kad V. A. jo gimimo įraše nėra nurodytas kaip jo tėvas nesureikšmino, nemanė, kad šis formalumas yra svarbus, nes tarp jo ir tėvo buvo užsimezgęs sūnaus-tėvo ryšys. Apie teisės aktuose vaikams numatytas teises, taip pat ir paveldėjimo teisę, nesusimąstydavo, kadangi V. A. nors ir nebuvo jauno amžiaus, tačiau buvo gana geros sveikatos.

Kiek tik gali prisiminti, jo tėvai V. N. ir V. A. visą laiką vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, dalinosi buitimi. „(duomenys neskelbtini)“ jo motina V. N. ir V. A. sudarė „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau tėvai nesikreipė į santuokos sudarymo vietos Civilinės metrikacijos skyrių dėl sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, kadangi manė jog bažnyčios raštinės atstovas nusiųs bažnytinės santuokos liudijimą Civilinės metrikacijos skyriui ir santuoka bus užregistruota. Vėliau to padaryti nepavyko, kadangi V. A. mirė „(duomenys neskelbtini)“.

Jo tėvas V. A. ne kartą buvo užsiminęs, kad po savo mirties visą jam priklausantį turtą paliks pareiškėjui. Be to, dar būdamas gyvas V. A. pripažino, kad jis yra vienintelis jo sūnus - Gyventojų registre yra įregistruotas faktas, kad pareiškėjas yra jo sūnus. Tėvas, V. A. tvarkė jo gimimo dokumentus, tačiau matyt ne iki galo tai jam pavyko teisingai padaryti, o gal dėl institucijų darbuotojų. Kiek domėjosi jau ta moteris yra mirusi, kuri apylinkėje išdavė dokumentą, jog jis yra V. A. sūnus. Be to, jo tėvo V. A. pase, išduotame dar „(duomenys neskelbtini)“, jo prašymu taip pat yra įrašytas kaip jo sūnus.

V. A. mirus, liko turtas - žemės sklypas. Notaras atsisako pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi jo gimimo liudijime tėvu įrašytas J. A. N., bet ne tikrasis jo miręs tėvas V. A.. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gimimo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ seniūnijos gimimo, mirimo liudijimų žurnale Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo tėvo vardas nurodytas „V.“. Taigi norėdamas apginti savo teises - žinoti, kas yra jo tėvas ir tokiu būdu po tėvo mirties pasinaudoti teise priimti palikimą, neturi kitos galimybės, kaip tik kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovas sutiko su pareiškimu. Paaiškino, kad vadovaujantis Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punktu, gimimo akto įraše duomenys apie tėvą gali būti keičiami remiantis teismo sprendimu. Tuo atveju, jeigu bus patenkintas pareiškimas, gavus teismo sprendimą gimimo įraše duomenys bus pakeisti. Dėl to mano, kad yra nepagrįsta pareiškimo dalis dėl teismo įpareigojimo administraciją pakeisti duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas V. N. gimė „(duomenys neskelbtini)“.

V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gimimo liudijime tėvu įrašytas J. A. N., motina V. N.. Nurodyta, kad apie tai gimimo aktų registracijos knygoje „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ gimimo įraše (akto įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“) „(duomenys neskelbtini)“ žurnale, įrašyta, kad V. A., gim. „(duomenys neskelbtini)“, tėvo vardas V., tėvo pavardė neįrašyta.

„(duomenys neskelbtini)“ nutraukta J. A. N. ir V. N. santuoka. J. A. N. mirė „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ V. A. ir V. N. sudarė bažnytinę santuoką „(duomenys neskelbtini)“. V. A. mirė „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ V. A. išduotame pase, lapo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, padarytas įrašas „V. N. „(duomenys neskelbtini)““. VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašuose nurodyta, kad V. A., mirusio „(duomenys neskelbtini)“, sūnus V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“.

Testamentų registre nėra duomenų apie V. A. sudarytus testamentus, jo palikimo priėmimo, atsisakymo ar kitokių faktų. V. A. priklausė žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adr. „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 391 straipsnio 1 dalį jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įstatymų taikymo tėvystės nustatymo bylose atkreipiamas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. K. L., J. K. C. ir kt.; Nr. 3K-3-761/2002; 2004 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. V. K.; Nr. 3K-3-241, ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 3.137 straipsnio 2 dalį vaiko kilme yra grindžiamos vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko tėvus patvirtina gimimo įrašas, sudarytas civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.138 straipsnis).

Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“, gimimo liudijime tėvu įrašytas J. A. N., motina V. N.. Nurodyta, kad apie tai gimimo aktų registracijos knygoje „(duomenys neskelbtini)“ įrašyta Nr. „(duomenys neskelbtini)“.

Nors gimimo liudijime vaikas nurodytas V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“, o jo tėvas J. A. N., tačiau „(duomenys neskelbtini)“ gimimo akto įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurio pagrindu išduotas gimimo liudijimas, vaikas įrašytas V. A., gim. „(duomenys neskelbtini)“, kurio tėvo vardas V. (tėvo pavardė neįrašyta).

Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Kaip pirmiau minėta „(duomenys neskelbtini)“ gimimo akto įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vaiko tėvo nurodytas tik vardas V., t. y. nenurodyti pilni duomenys apie tėvą iš kurių būtų galima spręsti dėl jo tapatybės. Taip pat gimimo liudijime vaiko tėvu nurodytas J. A. N. mirė „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo, kurį pareiškėjas nurodo kaip savo tikrąjį tėvą, V. A. mirė „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo nėra aktualus duomenų gimimo įraše apie tėvą nuginčijimas.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas savo pareiškime nurodo, kad jo mama V. N. jam yra sakiusi, jog su Juozapu A. N. ji nebegyveno kartu maždaug nuo „(duomenys neskelbtini)“ m. Atsiliepime į pareiškimą V. N. nurodė, kad susipažinusi su pareiškimu patvirtina teismui, jog viskas yra surašyta teisingai.

Mirusio V. A. seserys A. Š. ir K. M. teisme patvirtino, kad jų brolis gyveno su V. A. ir susilaukė sūnaus V. N.. Niekam nėra kilę jokių abejonių dėl to, kad V. N. yra V. A. sūnus. J. A. N. jos nėra mačiusios.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. A. N. ir V. N. santuoka buvo nutraukta „(duomenys neskelbtini)“, nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai „(duomenys neskelbtini)“ gimė pareiškėjas V. N..

„(duomenys neskelbtini)“ V. A. ir V. N. sudarė „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ V. A. išduotame pase, lapo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, padarytas įrašas „V. N. „(duomenys neskelbtini)““. VĮ Registrų centras Gyventojų registro išrašuose nurodyta, kad V. A. sūnus V. N., gim. „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgdamas į nurodytus duomenis teismas sprendžia, kad jie patikimai patvirtina mirusiojo V. A. tėvystę pareiškėjui V. N., jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Po V. A. mirties liko palikimas - žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adr. „(duomenys neskelbtini)“, kurį pareiškėjas V. N. turi valią priimti, tačiau negali savo valios tinkamai įforminti, nes neturi dokumentų, patvirtinančių mirusiojo V. A. tėvystę jam.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 54 punkte numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu. Dėl to pripažįstama, kad be teismo sprendimo pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti V. A. tėvystę patvirtinančių dokumentų.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes pripažįstama, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl juridinio fakto nustatymo, kad mirusysis V. A. yra V. N. tėvas, o V. N. jo sūnus (CPK 392 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas V. N. taip pat prašo įpareigoti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyrių pakeisti jo gimimo akto įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sudaryto „(duomenys neskelbtini)“, duomenis apie jo tėvą, įrašyti naujus duomenis, kad jo tėvas yra V. A..

Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, duomenys pareiškėjo gimimo įraše būtų pakeisti ir be teismo įpareigojimo, tačiau kol nėra atitinkamo teismo sprendimo to negalima padaryti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 54 punkte numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu.

Pagal CPK 392 straipsnio 2 dalį teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą

Pagal CPK 514 straipsnio 2 dalį teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, pareiškėjas dėl to galėtų kreiptis į teismą. Dėl to bylos dalis dėl pastarojo pareiškėjo reikalavimo nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (žr. pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-560-436/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs „(duomenys neskelbtini)“, yra V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio „(duomenys neskelbtini)“, sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas vaiko kilmės nustatymo ir paveldėjimo tikslams.

Likusią bylos dalį nutraukti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.