- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- 2YT-803-305/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00508-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- O. Š., I. M., B. M.
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims I. M. ir B. M. (teismo šaukimai įteikti tinkamai, I. M. neatvykimo priežastys nežinomos, iš B. M. gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2YT-803-305/2016 pagal pareiškėjos A. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, A. Č. priėmė palikimą po savo brolio V. C., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. C., kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo ¼ dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). Kitos ¾ dalys šio nekilnojamojo turto nuosavybės teise priklauso jai. Jos brolis vaikų neturėjo, o jo žmona O. C. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi brolio V. C. pirmos eilės įpėdinis (žmona) mirė nepriėmusi palikimo, o antros eilės įpėdinių nėra, tai ji, kaip trečios eilės įstatyminė įpėdinė (1964m. redakcijos Civilinio kodekso 573 straipsnis), turi teisę paveldėti broliui priklausantį turtą. Kad paveldėti broliui priklausantį turtą, ji per šešis mėnesius nuo jo mirties turėjo kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi brolio mirties dienai dar buvo gyva jo žmona O. C., todėl ji (pareiškėja) manė, jog dėl broliui priklausančio turto paveldėjimo į notarą kreipsis jo žmona, nes ji buvo pirmos eilės įpėdinė. Be to, neturėdama pakankamai teisinių žinių, ji buvo įsitikinusi, jog brolio žmonai nesikreipus į notarą dėl broliui priklausančio turto paveldėjimo, namas su ūkio pastatais ir kiemo statiniais savaime taps jos (pareiškėjos) nuosavybe, kadangi šiame name ji visą laiką gyveno ir iki šiol jame gyvena. Jos brolis V. C. maždaug nuo 1992 m. kartu su žmona gyveno kitame name tame pačiame (duomenys neskelbtini). Po brolio mirties ji ir toliau liko gyventi ir iki šiol gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ji visą laiką naudojosi ir iki šiol naudojasi ir broliui priklausančia namo dalimi, t.y. naudojasi ir valdo visą namą bei ūkinius pastatus. Ji visą laiką šiuo nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, todėl tokiu būdu ji priėmė palikimą po savo brolio V. C. mirties, pradedama jį faktiškai valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas norint susitvarkyti broliui priklausančio turto paveldėjimo dokumentus (b.l. 3-4).
Suinteresuotas asmuo I. M. jokia forma prieštaravimų prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neišreiškė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. M. raštu nurodė, kad su A. Č. pareiškimu sutinka (b.l. 36).
Suinteresuotas asmuo O. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji taip pat su A. Č. pareiškimu sutinka. Paaiškino, kad pareiškėja minėtame name iki ir po brolio V. C. mirties gyveno, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Jos teta O. C. su sutuoktiniu V. C. vaikų neturėjo. V. C. mirus, O. C. jo palikimo nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. C. (b.l. 6). Jo sutuoktinė O. C., mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11), palikimo po jo mirties nepriėmė: į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, duomenų, kad palikimą būtų priėmusi kitu būdu (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis), byloje nėra (b.l. 12). V. C. ir O. C. vaikų neturėjo (b.l. 10), duomenų, kad V. C. mirties dieną būtų buvę gyvi jo tėvai ar seneliai, taip pat byloje nėra (b.l. 16). Kadangi V. C. sutuoktinė po jo mirties palikimo nepriėmė, o kitų pirmos ir antros eilės įpėdinių V. C. mirties dieną nebuvo (pagal byloje esančius duomenis), todėl pareiškėja, mirusiojo V. C. sesuo (b.l. 7, 8, 9), turėjo teisę paveldėti brolio turtą kaip trečios eilės įpėdinė pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 3 dalį (duomenų, kad mirusysis būtų buvęs sudaręs testamentą, byloje nėra). Po V. C. mirties liko paveldėtino turto – ¼ dalis gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14, 16). Pareiškėja nurodė, kad ji dar iki brolio mirties naudojosi jam priklausančia pastatų dalimi, kadangi jis su savo sutuoktine gyveno kitur ir jam priklausanti pastatų dalis nebuvo reikalinga, taip pat broliui priklausiusia pastatų dalimi ji naudojosi ir po jo mirties, visą laiką šiuo nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo (b.l. 3-4). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo O. Š. bei liudytojai D. Ž. ir J. M..
Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog A. Č. po savo brolio V. C. mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiojo turtą ir taip priėmė jo palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – ji įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į broliui priklausiusį turtą, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. Č. priėmė palikimą po savo brolio V. C., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis, 587 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo brolio V. C., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.