- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-1238-312/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 187 str. 2 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda – 110 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. nubaustas pagal ATPK 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 1 d., apie 23.35 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (0,73 promilių), įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą. Į reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo bei toliau keikėsi ir įžeidinėjo.
Apeliaciniu skundu A. A. prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai elgėsi grubiai, paguldę apeliantą ant žemės, rankas surakino už nugaros, kėlė aukštyn už riešų, kad skaudėtų, vežė surakintą dideliu greičiu, dėl ko A. A. galva daužėsi į automobilio sienas ir grotas. Apelianto nuomone, policijos pareigūnai L. N. ir V. V. negali būti laikomi liudytojais, todėl kad jie nedalyvavo 2015 m. spalio 23 d. teismo posėdyje. A. A. necenzūrinių žodžių nevartojo, tik vieną kartą pavadino policijos pareigūnus „debilais“. Kadangi jis nėra nacionalistas, tai niekada nereiškia pretenzijų dėl kitos tautybės piliečių akcento tartyje.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas prašo netenkinti apeliacinio skundo.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai, pagrįstai ir objektyviai ištyręs medžiagoje pateiktus duomenis, kvalifikuotai išnagrinėjęs teisės aktų reikalavimus, pagrįstai paskyrė A. A. administracinę nuobaudą. A. A. apeliaciniame skunde pateikti formalūs, pagal subjektyvų suvokimą pageidaujama linkme dėstomi teiginiai apie įvykio aplinkybes, kurie yra nelogiški ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.
A. A. apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 187 str. 2 d. Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl A. A. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus, peržiūrėjo vaizdo įrašus, perklausė garso įrašus ir juos vertino. Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. A. kaltei dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo konstatuoti pakanka įrodymų.
Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad važiuojant į policijos komisariatą A. A. rankos buvo surakintos antrankiais, bet fizinę jėgą ir specialiąsias priemones – antrankius policijos pareigūnai buvo priversti panaudoti todėl, kad apeliantas nesutiko su jais vykti į policijos komisariatą, tam priešinosi, vartojo necenzūrinius žodžius, ėmė policijos pareigūnus vadinti jų garbę ir orumą įžeidžiančiais žodžiais, o policijos pareigūnams pareikalavus nutraukti tokio pobūdžio veiksmus, į tai nereagavo, t. y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Tai patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. V. ir L. N. parodymai (b. l. 20-21), jų tarnybiniai pranešimai (b. l. 2-3) ir garso įrašai. Vykti į policijos komisariatą A. A. buvo paprašytas todėl, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jo sutuoktinė parašė pareiškimą, apeliantas buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs.
Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad A. A. į policijos komisariatą buvo vežamas dideliu greičiu, yra paneigiama vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnų automobilis nevažiuoja dideliu greičiu, o kelias yra duobėtas, dėl ko apeliantas ir galėjo atsitrenkti į automobilio sienas ar grotas, turint omenyje ir tai, kad jis buvo neblaivus (b. l. 5). Nors apeliantas nurodo nevartojęs necenzūrinių žodžių, o policijos pareigūnus „debilais“ pavadinęs tik vieną kartą, administracinio teisės pažeidimo byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose girdėti, kaip A. A., tiek dar būdamas namuose, tiek jau važiuodamas policijos automobilyje, kalba pakeltu tonu, vartoja necenzūrinius žodžius, grasina policijos pareigūnams jų veiksmus skųsiąs, ne vieną kartą pavadina juos „debilais“, nekompetentingais dirbti savo darbą asmenimis. Policijos pareigūnai tokį elgesį įvertino kaip jų garbės ir orumo įžeidimą. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. A. policijos pareigūnus apibūdino kaip grubius banditus (b. l. 32).
ATPK 276 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje liudytoju gali būti šaukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės. Pirmasis teismo posėdis šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme turėjo vykti 2015 m. rugsėjo 29 d., 8:30 val., tačiau pažeidėjas į šį teismo posėdį neatvyko. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2015 m. spalio 8 d., 8:30 val. (b. l. 11). Į šį teismo posėdis A. A. taip pat neatvyko, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, nes turi vykti į asmens, ne giminaičio, laidotuves (b. l. 16). Kadangi į šį teismo posėdį buvo atvykę liudytojais šaukti policijos pareigūnai V. V. ir L. N., o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato atstovas prašė juos apklausti, įgyvendinant ekonomiškumo principą, šie policijos pareigūnai buvo apklausti ir bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2015 m. spalio 21 d., 15:00 val. (b. l. 19-21). Šio teismo posėdžio metu A. A. buvo leista susipažinti su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, jis davė parodymus apie įvykio aplinkybes, posėdžio metu buvo išklausyti ir peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai. Teismui pasiteiravus, ar bus kokių nors prašymų ar papildymų, A. A. prašymo pakartotinai apklausti liudytojus nepareiškė, jokių papildomų įrodymų nepateikė (b. l. 31-32). Taigi, laikytina, kad liudytojų V. V. ir L. N. parodymai buvo gauti tinkamai, todėl jais pagrįstai vadovautasi.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. A., būdamas neblaivus, įžeidinėjo policijos pareigūnų garbę ir orumą ir nereagavo į reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus. Įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, A. A. buvo paskirta ATPK 20 str. numatytus tikslus atitinkanti administracinė nuobauda.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o A. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. A. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.