- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- N-822-585-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 10 d. nutarties E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
I.
2007-07-02 Valstybės lošimų priežiūros komisijos pareigūnas surašė E. S. administracinės teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 173¹⁸ str. 1 d.
E. S. surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto Administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 173¹⁸ str. 1 d. padarymo, kad jis, būdamas UAB „Verslo media“ generaliniu direktoriumi, būdamas atsakingas už interneto svetainėje www.visalietuva.lt patalpintos informacijos turinį, pažeidė Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 p. reikalavimus: nuo 2007-01-01 iki 2007-02-28 interneto svetainėje www.visalietuva.lt skelbė informaciją „Casino. www.tatcasino.lt. Lošimo automatų salonai. Visoje Lietuvoje, tete-a-tete".
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka turinio reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 260 str., kuriame nurodyta, kad protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, administracinio teisės pažeidimo medžiagą, kurioje E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarė grąžinti Valstybinei lošimų priežiūros komisijai.
Nustatė, kad pateiktame protokole ir bylos medžiagoje yra trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme: E. S. surašytame protokole nėra nurodyta pažeidimo padarymo vieta, o jos nustatymas ir nurodymas protokole turi reikšmės tiek pažeidimo esmei nustatyti, tiek teismingumo taisyklių taikymui.
Konstatavo, LR ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyta atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimų reglamento pažeidimus. E. S. surašytas protokolas dėl to, kad jis pažeidė LR Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. reikalavimus, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose. Ši norma numato draudimą ir išimtis iš jos. Tuo tarpu E. S. surašytas protokolas ir dėl informacijos, kuri sudaro išimtis iš draudimo reklamuoti, paskelbimo. Protokole turi būti nurodyta, kokių konkrečių duomenų paskelbimas vertintinas kaip LR Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. pažeidimas.
Konstatavo, kad prie protokolo pridėtoje medžiagoje esantis D. B. paaiškinimas neatitinka LR ATPK 256 str. reikalavimų, įrodymų leistinumo požymių ir nagrinėjant bylą teismas negalėtų juo vadovautis. Paaiškinimas paimtas ne administracinio teisės pažeidimo protokolą įgaliotos surašyti institucijos atstovo, o galimai surašytas pačios liudytojos. Tokia paaiškinimo gavimo tvarka teismui kėlė abejonių, kadangi prieš duodant parodymus turi būti nustatyta liudytojo asmenybė, išaiškinamos teisės ir pareigos, liudytojas įspėjamas, o šiuo atveju tai padaryta nebuvo.
III.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ir apeliaciniu skundu prašo administracinėje byloje priimtą nutartį naikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismo išvada ir motyvai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta pažeidimo padarymo vieta, Institucijos manymu, yra nepagrįsti, kadangi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos galima daryti aiškią išvadą apie E. S. pažeidimo padarymo vietą - UAB „Verslo medija“ buveinė (Žirmūnų g. 68 A, Vilnius), t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo veiklos teritorija.
2. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta už kokios informacijos skleidimą E. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas („ Casino. www.tatcasino.lt. Lošimo automatų salonai. Visoje Lietuvoje! Tete-a-tete"), todėl teismo išvada ir motyvai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokių konkrečių duomenų paskelbimas vertintinas kaip ALĮ 10 straipsnio 9 dalies pažeidimas, Institucijos teigimu, yra nepagrįsti. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos informacijos visumą, jos pateikimo priemonę ir būdą, apelianto manymu, darytina išvada, kad nurodyta informacija yra susijusi su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės UAB „Tete-a-tete“ kazino teikiama azartinių lošimų paslauga, netiesiogiai kviečiama asmenis šia paslauga naudotis ir siekiama daryti poveikį vartotojų (asmenų, kuriems skiriama arba kuriuos gali pasiekti informacija) pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais, o tai pagal ALĮ 10 straipsnio 9 dalį yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos publikavimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką.
3. Pirmos instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino netinkamai ir neteisingai. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos narių ir jos įgaliotų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojų teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 173¹⁸ straipsnyje, bylose, nepriklausomai nuo šio pažeidimo subjekto, yra numatyta ATPK 259 straipsnio 1 dalies 1 punkto 59 pastraipoje. Vertinant ATPK 256 straipsnio normas sistemiškai su ATPK 260 str. 1 d. bei ATPK 20 ir 21 skirsnių normomis, apeliantas daro išvadą, kad įstatymas reikalauja liudytojų apklausos administracinių bylų nagrinėjimo metu ir tik tuomet jų parodymai gali būti vertinami kaip įrodymai, gauti laikantis ATPK 256 str. reikalavimų. Atkreipia ypatingą dėmesį į rašytinius pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, tačiau neturinčių įgalinimų surašyti pažeidimo protokolą, paaiškinimus bei kitų asmenų paaiškinimus, rašytus iki bylos perdavimo nagrinėjimui tam įgalintam pareigūnui. Tokie paaiškinimai gali būti vertinami kaip faktinių aplinkybių šaltinis, kurio pagrindu tam įgaliotas pareigūnas gali konstatuoti, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ir yra pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 259 str.). Apeliantas mano, kad teisė užduoti klausimus liudytojui suteikta pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 276 str. 2 d., 284 str.). O kitų asmenų, dalyvaujančių administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisė užduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta (ATPK 272, 273, 274, 275 str.). Tam, kad visapusiškai, išsamiai ir objektyviai būtų įvertintos visos reikšmingos bylai aplinkybės, pažeidėjas, jo atstovas bei nukentėjusysis turi turėti teisę aktyviai dalyvauti liudytojų apklausoje. Apeliantas mano, kad D. B. ir kitų asmenų paaiškinimai, parašyti jų pačių, turėtų būti vertinami kaip faktinių aplinkybių šaltinis, kurio pagrindu tam įgaliotas pareigūnas (šiuo atveju Priežiūros komisijos administracijos valstybės tarnautojai) gali konstatuoti, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas, ir yra pagrindas surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 259 straipsnis). ATPK 256 straipsnis nustato nebaigtinį įrodinėjimo priemonių sąrašą, todėl D. B. ir kitų asmenų paaiškinimai, parašyti jų pačių, laikytini tinkama įrodinėjimo priemone. ATPK nenustato paaiškinimų ėmimo tvarkos, tačiau paaiškinimas pagal savo pobūdį panašus į vieną iš įrodinėjimo priemonių - liudytojo parodymus (ATPK 276 straipsnis), todėl manytina, kad paaiškinimui taikomos tokios pat nuostatos, kaip liudytojo parodymams su tam tikromis išimtimis, nustatytomis ATPK 276 straipsnyje. Taigi, vadovaujantis ATPK 256, 260 ir 276 straipsniais, manytina, kad Priežiūros komisijos įgalioti valstybės tarnautojai, siekdami išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, turi teisę iš asmens, kuriam gali būti žinomos kokios nors šioje byloje nustatytinos aplinkybės, gauti paaiškinimus, nepriklausomai nuo to, ar tuos paaiškinimus surašys Priežiūros komisijos įgalioti valstybės tarnautojai, ar patys asmenys, šiuo atveju – D. B.
Motyvuojamoji dalis
k o n statuoja:
IV.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas E. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikties įstatymo reikalavimams klausimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio būtini elementai numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 260 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio teisės pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies taikymo prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.
Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2007 m. liepos 2 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad E. S., UAB „Verslo media“ generalinis direktorius, pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką: būdamas atsakingas už UAB „Verslo media“ veiklą, bei interneto svetainėje www.visalietuva.lt patalpintos informacijos turinį, pažeisdamas Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. vasario 28 d. interneto svetainėje www.visalietuva.lt skelbė informaciją „Casino. www.tatcasino.lt. Lošimo automatų salonai. Visoje Lietuvoje! Tete-a-tete“, kuri, vertinant kaip visumą, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos manymu, yra susijusi su bendrovės UAB „Tete-a-tete“ kazino teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis, skatino asmenis apsilankyti UAB „Tete-a-tete“ kazino priklausančiose lošimo organizavimo vietose bei lošti azartinius lošimus, tuo pažeidžiant ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas. Ši E. S. veika kvalifikuota pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalį. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole yra pakankamai aiškiai ir konkrečiai įvardyti esminiai ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvieji požymiai, t. y., apelianto manymu, įstatymą pažeidžiančios informacijos skleidimas, veikos padarymo laikas, padarytas Azartinių lošimų įstatymo pažeidimas (informacijos, skatinančios asmenis apsilankyti lošimo organizavimo vietose bei lošti azartinius lošimus, skleidimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802-2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329). ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir teismui. Apeliacinės instancijos teismas esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, kurie negalėtų būti pašalinti bylą nagrinėjant teisme, nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o E. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,145 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
n u t aria:
Apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.