Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji V. M. 2025 m. rugsėjo 11 d., apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0175 (patikros sertifikato Nr.2266879), jai buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, tai yra V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

4.9. 2025-09-11 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog V. M. alkotesteriu 10.55 val. nustatytas 1,69 prom., 11.15 val. 1,75 prom. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. M. sutiko (b. l. 34).

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamosios V. M. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, Regitros išraše nurodyti duomenys, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, apie tai, kad V. M. 2025-09-11 pirmu tikrinimu 10.55 val. nustatytas 1,69 promilių girtumo neblaivumo laipsnis, o antruoju 11.15 val. nustatytas 1,75 promilių girtumo neblaivumo laipsnis, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji V. M. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0175 (patikros sertifikato Nr.2266879), jai buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu V. M. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad po to, kai pavartojus alkoholio vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, vykdo pavojingą veiką, ir taip veikti norėjo.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Skiriant bausmę kaltinamajai V. M., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamoji neteista (b. l. 40), jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, žala nepadaryta. V. M. bausta administracine tvarka dėl vairavimo transporto priemonę būnant neblaivia, bei dėl kitų KET pažeidimų, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 42-46), jai įvykio metu nustatytas 1,69 prom. neblaivumas, automobilį vairavo neturėdamas tam teisės (kai teisė vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta), kaltinamoji bylos duomenimis nedirbanti (b. l. 47-48), nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad darbą susirado ir kiek gali moka skolas.

9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V. M. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos terminą parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis - 30 parų. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajai pripažįstant kaltę. Teismo vertinimu nėra pagrindo skirti kitos rūšies švelnesnę bausmę, tai yra baudą, kadangi kaltinamoji dar nėra sumokėjusi baudų paskirtų ir už ANK įvykdytus nusižengimus.

10. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į V. M. paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-09-11, 11.15 val. iki 2025-09-12, 11.32 val. (b. l. 53-57, 58-60), tai yra 2 paros, jas prilyginant 2 arešto paroms.

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

11.1. Nagrinėjamu atveju V. M. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą jai skirtina arešto bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, V. M. yra neteista, bausta administracine tvarka, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, be to, nurodė, kad pradėjo dirbti ir taip mokėti skolas, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams.

11.2. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų lengviau įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būnant kaltinamajai apsvaigus nuo alkoholio, pastarąjį kaltinamoji nurodė vartojusi ir įvykio dieną, be to, pati kaltinamoji nurodė, kad problemos atsirado po to, kai pastaroji pradėjo nedirbti, V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai: V. M. įpareigojant dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotai, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį.

12. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji V. M. automobilį vairavo neblaivi, neturėdama tam teisės, sąmoningai šiurkščiai pažeisdama kelių eismo taisykles, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), V. M. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,69 prom.) nežymiai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą neblaivumo ribą (1,51 prom.) nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, V. M. teisę vairuoti transporto priemones yra praradusi, taipogi įvertinus aplinkybes nurodytas šio nuosprendžio 8, 9 punktuose, V. M. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

13. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <...> (BK 72 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje ginčo, kad kaltinamoji V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra, nusikalstama veika buvo padaryta V. M., pagal byloje esamus dokumentus, vairuojant kitam asmeniui, t. y. V. M. (b. l. 110-111), priklausantį automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, šis automobilis pripažįstamas konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio nuostatas. Teismo vertinimu bylos duomenys patvirtina, kad faktinė automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė įvykio metu buvo būtent kaltinamoji V. M., kadangi pati kaltinamoji nurodė, kad šiuo automobiliu jai buvo leista naudotis, V. M. buvo nurodęs, kad automobilį jai perrašys, kartu pastebėtina, jog V. M., nors ir priėmė palikimą dar 2025-05-30, tačiau jokių veiksmų, rodančių jo valią turėti automobilį „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savo žinioje nėra, priešingai, tai, jog automobilio be apribojimų disponavimo kaltinamoji, patvirtina, kad būtent ji, o ne V. M., yra tikrasis automobilio savininkas. Įvertinus šias aplinkybes bei vadovaujantis BK 72 str. 3 d., konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu.

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025-09-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 104-109) matyti, kad kaltinamajai V. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 162,50 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajai gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamosios turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamosios V. M. neišieškotina.

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu saugojamas aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 29), - konfiskuotini; 2) paketas Nr. 2 (automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas), prie bylos galinio viršelio, - perduotinas automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai, 3) paketas Nr. 1 (DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais), prie bylos galinio viršelio,- paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir V. M. skirti sumažintą bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į V. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviem) arešto paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, V. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir V. M. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

– tęsti darbą, o darbą praradus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotai,

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 (du) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš V. M. nusikalstamos veikos priemonę - automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš V. M. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, - konfiskuoti,

2) paketą Nr. 2 (automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas), - perduoti automobilio konfiskaciją vykdančiai institucijai,

3) paketą Nr. 1 (DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais), prie bylos galinio viršelio,- palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. M., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, ji privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti V. M., kad asmuo, kuris vengia (vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, kai teise vairuoti kelių transporto priemones atimta) įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.