Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovo 7 799 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Nurodo, kad 2020 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 punktu), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino žalą, išmokėdama 7 799 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.2 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 7 799 Eur draudimo išmoką. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 7 799 Eur.

6. Ieškovo pateiktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 9 d. atsakovas A. Ž., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis – 7 799 Eur; minėtą žalą kompensavo ieškovas.

7. Remiantis Lietuvos Respublikos transportų priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8. Atsakovui – už žalos padarymą atsakingam asmeniui, negrąžinus ieškovui visos dėl padarytos žalos išmokėtos sumos, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo dėl padarytos žalos išmokėtą, ir negrąžintą, 7 799 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (7 799 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 175 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

11. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo tarp šalių aptartų ieškinio reikalavimų dalyje nėra, todėl išsamesni teismo motyvai dėl jų nepateikiami (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

12. Pagal CPK 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo ar jo dalies vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja, yra fakto klausimas, teismo nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

13. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

14. Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus ir įvertinti tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.

15. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (atidėjimo), be kitų, reikšmingi yra ir skolininko veiksmai siekiant bent iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, kadangi tik sąžiningas asmuo, savo prievolės laikinai negalintis vykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių, aplinkybių, gali pretenduoti į įstatyme numatytą teismo sprendimo vykdymo lengvatą.

16. Šiuo atveju atsakovas prašo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis. Tokį prašymą motyvuoja sunkia finansine padėtimi (nedirba, santaupų bei nekilnojamojo turto neturi), sveikatos problemomis – yra neįgalus (jo darbingumas – 40 proc.).

17. Atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovas yra neįgalus (jo neįgalumo lygis 40 proc.), jo pajamas sudaro gaunama netekto darbingumo pensija, jis neturi nekilnojamojo turto. Pažymėtina, kad, nors atsakovas nepateikė byloje visų duomenų, patvirtinančių jo (jo šeimos) turtinę padėtį, tačiau byloje taip pat nėra duomenų apie jo nesąžiningumą. Pažymėtina, kad atsakovas šioje byloje nepareiškė prieštaravimų ieškovo reikalavimams, o tai lėmė operatyvų ir ekonomišką teismo procesą. Teismo vertinimu, nors atsakovas iki šios bylos proceso pradžios su ieškovu neatsiskaitė, tačiau atsakovo procesiniai veiksmai šioje byloje patvirtina jo ketinimą realiai atsiskaityti su ieškovu, nepradedant priverstinio vykdymo proceso. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė kategoriško nesutikimo dėl aptariamo atsakovo prašymo taip pat nepareiškė (nurodė, kad sutiktų skolos išdėstymui, tik žymiai trumpesniam terminui).

18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą šiuo atveju egzistuoja. Teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, priteistos skolos dydį, sprendžia, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas vieneriems metams pagal pateiktą prašymą laikytinas protingu, užtikrinančiu bylos šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo bei sąžiningumo principus.