Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2007-06-01 · Administracinė byla Nr. A-469-26-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2007-06-01
Bylos Nr.
A-469-26-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos
Atsakovas
Studijų
Administracinė byla Nr. A15 - 849 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 25; 56.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pirmininkas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Eglei Zalatoriūtei ir adv. Linai Mikalonienei,atsakovų atstovams Tomui Šedbarui ir Almantui Šerpatauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui, Studijų kokybės ekspertų tarybai, Studijų programų apeliacinei komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštoji mokykla kreipėsi į teismą, 2005-06-22 pateiktu skundu prašydama: 1) panaikinti Studijų kokybės ekspertų tarybos (toliau - Ekspertų taryba) 2005-05-06 sprendimą Nr. 7-4; 2) panaikinti Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – Centras) 2005-05-18 sprendimą Nr. 4-540 „Dėl papildomo naujos studijų programos vertinimo išvadų"; 3) įpareigoti Centrą teikti Ekspertų tarybai pakartotinai svarstyti Papildomą studijų programos „Psichologija" vertinimo išvadą; bei 2005-07-14 pateiktu skundu prašydama: 1) panaikinti Studijų programų apeliacinės komisijos (toliau - Apeliacinė komisija) sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti 2005-05-30 apeliaciją „Dėl studijų programos įvertinimo"; 2) panaikinti Centro 2005-06-13 sprendimą Nr. 4-664 „Dėl apeliacijos dėl naujos studijų programos vertinimo išvadų"; 3) įpareigoti Centrą teikti Apeliacinei komisijai svarstyti 2005-05-30 apeliaciją bei įpareigoti ją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apeliaciją iš esmės išnagrinėti.

Pareiškėja skunduose nurodė, kad 2004-11-02 pateikė Centrui įvertinti naują studijų programą „Psichologija". 2005-03-25 Apeliacinė komisija nusprendė atlikti papildomą šios studijų programos vertinimą, o išvadas teikti Ekspertų tarybai svarstyti iš naujo. 2005-05-06 Ekspertų tarybos posėdyje buvo išnagrinėtos papildomo programos vertinimo išvados. Centras 2005-05-18 raštu, remdamasis Ekspertų tarybos 2005-05-06 posėdyje išaiškėjusiu faktu, jog „studijų programa netenkina švietimo ir mokslo ministro 2004-01-22 įsakymu Nr. ISAK-87 patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento (toliau - Reglamentas) 20 p. nuostatos, kad ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu, bei kitus vertinimo išvadose įvardintus trūkumus", informavo, kad programa „Psichologija" pripažinta neregistruotina. Teigia, kad Centras nepagrįstai atsisako registruoti programą, nes išoriniai ekspertai siūlė ją registruoti ir šis vertinimas nenuginčytas. Švietimo ir mokslo ministro 2004-01-20 įsakymu Nr. ISAK-97 patvirtinto Pasirengimo vykdyti studijas vertinimo tvarkos aprašo 32 p. nustatyta, kad Ekspertų taryba pateikia Centrui apibendrintą nuomonę, ar studijų programų sandara ir turinys atitinka aukštojo mokslo studijų programų reikalavimus, todėl programų sandara ir turinys neapima programos vykdymo, o Reglamento 20 p. skirtas studijų programos vykdymui, bet ne registravimui. Ekspertų taryba, spręsdama dėl programos „Psichologija" registravimo ir kaip trūkumą nurodydama minėto Reglamento 20 p., peržengė savo kompetencijos ribas. Be to, jau paskelbtos numatomų dėstytojų publikacijos rodo aukštą jų kvalifikaciją. Teigė, kad vadovaujantis Centro pateikiamu Reglamento 20 p. aiškinimu, naujos programos įgyvendinimas taptų neįmanomas, nes aukštojoje mokykloje, kurioje nebuvo vykdyta nei viena bakalaurinė socialinių mokslų krypties studijų programa, nėra ir negali būti docentų arba profesorių, kurie būtų skelbę savo mokslinės veiklos rezultatus aukštosios mokyklos vardu. Teigė, kad 2005-05-28 pareiškėja pateikė apeliaciją, Centro prašė teikti Ekspertų tarybai pakartotinai svarstyti papildomo programos „Psichologija" vertinimo išvadą. Centras 2005-06-13 raštu Nr. 4-644 informavo, jog Apeliacinė komisija atsisakė nagrinėti apeliaciją, nes ji pateikta antrą kartą, o sprendimas neregistruoti naujos programos yra pagrįstas. Tačiau naujos studijų programos vertinimas buvo atliktas iš naujo ir kitų išorinių ekspertų, dėl naujų vertinimo išvadų sprendimas buvo priimamas pirmą kartą, todėl ir apeliacija dėl šio sprendimo paduota naujais pagrindais pirmą kartą. Nurodė, kad tiek 2005-05-18, tiek 2005-06-13 raštuose Centras nenurodė, kokie yra trūkumai registruoti studijų programą.

Atsiliepimas

Atsakovai Centras ir Ekspertų taryba prašė skundus atmesti. Nurodė, kad studijų programos registravimas yra tolygus veiklos licencijos išdavimui, o licencijos tikslas yra patvirtinti, kad aukštoji mokykla yra pasirengusi kokybiškai vykdyti atitinkamas studijas, todėl Reglamento 20 p. ne tik gali, bet ir turi būti taikomas registruojant naują studijų programą. Pareiškėja pateikia netikslią informaciją apie jos vykdomas studijas, nes pagal Bendrąjį studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatorių ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašą yra ir gali būti tik socialinių mokslų sritis, kuri dar yra skaidoma į studijų kryptis (psichologiją, sociologiją, vadybą ir kt.), o pareiškėja socialinių mokslų srityje jau vykdo vieną programą - Verslo administravimą. Pagal pareiškėjos Reglamento 20 p. aiškinimą, moksliniai tyrimai nėra įmanomi, jei nevykdomos studijų programos. Tačiau mokslinius tyrimus vykdo ir institucijos, kurios nesusijusios su studijomis. Be to, studijų programos registravimui yra dar viena esminė sąlyga, kurios pareiškėja nėra išpildžiusi - tai moksliniai tyrimai pačioje mokykloje. Toks reikalavimas yra įrodymas, kad aukštojoje mokykloje yra susikūrusi mokslinių tyrimų terpė, užtikrinanti kokybišką studijų procesą. Pareiškėjos aiškinimas, jog reikalavimai studijų programos sandarai ir turiniui neapima reikalavimų studijų programos vykdymui, todėl Ekspertų taryba, savo sprendimą grįsdama studijų programos „Psichologija" neatitikimu studijų programos vykdymo reikalavimams, viršijo savo kompetenciją, yra klaidingas. Pareiškėja susiaurino sąvoką „studijų programos turinys", kuris nėra tik studijų priemonių aprašymas, bet ir faktinės priemonės, užtikrinančios kokybišką atitinkamos studijų programos vykdymą, bei jų turinys, tai patvirtina sąvokos „turinys" lingvistinė bei Reglamento sisteminė analizė. Pareiškėja nesivadovavo Ekspertų tarybos nuostatais, kurie patvirtina, jog kompetencija nebuvo viršyta. Centras taip pat paaiškino, jog Ekspertų tarybos nuostatų 28 p. nustatyta, kad apeliacija dėl konkretaus sprendimo dėl studijų programos įvertinimo pateikiama vieną kartą. 2005-05-30 teikta pareiškėjos apeliacija yra pakartotinė, nes joje nurodytu vieninteliu pagrindu jau buvo apeliuota (pirmoji apeliacija teikta 2005-02-23), todėl pagrįstai atsisakyta ją nagrinėti. Papildomas naujos studijų programos vertinimas nėra naujas administracinis procesas, o jo tąsa.

Atsakovė Apeliacinė komisija prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja dėl 2005-01-20 ekspertų išvadų 2005-02-23 pateikė apeliaciją. Apeliacinė komisija ją išnagrinėjo ir, vadovaudamasi Studijų kokybės ekspertų nuostatų 32.1 papunkčiu, pasiūlė Centrui atlikti papildomą studijų programos vertinimą ir visas išvadas vėl teikti Ekspertų tarybai. Atlikus papildomą programos vertinimą ir šias išvadas išnagrinėjus Ekspertų tarybai, jokia nauja aplinkybė, dėl kurios buvo pasiūlyta neregistruoti naujos studijų programos „Psichologija", kurios nebuvo nurodę ekspertai 2005-01-20 vertinimo išvadose, nebuvo nustatyta. Pakartotinė pareiškėjos 2005-05-30 apeliacija „Dėl studijų programos įvertinimo" yra grindžiama tuo, kad Reglamento 20 punkte įtvirtinta norma yra taikoma studijų programos vykdymui, o ne registravimui, ir kad studijų programos "Psichologija" siūlymo neregistruoti sprendimo pagrindimas šia norma yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ekspertų tarybos nuostatų 28 punkte nustatyta, kad apeliacija dėl konkretaus sprendimo dėl studijų programos įvertinimo pateikiama vieną kartą. Tai reiškia, kad tame pačiame administraciniame procese, ginče tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, gali būti apeliuojama tik vieną kartą. Administracinis procesas prasidėjo pareiškėjai pateikus Centrui įvertinti naują studijų programą „Psichologija". Papildomas šios programos vertinimas nėra naujas administracinis procesas ir jo pradžia, nes studijų programa nebuvo teikiama iš naujo vertinti Centrui. Centras, vadovaudamasis nustatytomis taisyklėmis, papildomu vertinimu tęsė studijų programos vertinimo administracinį procesą. Pareiškėjos 2005-05-30 apeliacijoje nurodytu pagrindu jau buvo apeliuota 2005-02-23, taigi ginčas tame pačiame administraciniame procese, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas 2005-03-25 Apeliacinėje komisijoje. Todėl pareiškėjos 2005-05-30 apeliaciją atsisakyta nagrinėti pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundus atmetė. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 42 str. 2 d., pagrindinių ir vientisųjų studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos) mokslo ar meno srities pagrindų ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui. Psichologijos studijų programų sandarą ir turinį reglamentuoja Reglamentas, kurio paskirtis yra padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas, orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas (1 str. 1.1, 1.2 p.). Ekspertų taryba savo veikloje vadovaujasi Ekspertų tarybos nuostatais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 2004-11-08 įsakymu Nr. ISAK-1736. Teismas, vadovaudamasis minėtu Reglamento 1.1 papunkčiu, padarė išvadą, kad visas Psichologijos studijų krypties reglamentas taikomas ir rengiamoms registruoti studijų programoms. Todėl argumentas, kad Reglamentas taikomas tik studijų programos vykdymui, nepagrįstas. Studijų kokybės ekspertų funkcijas, teises, pareigas bei sudarymo tvarką reglamentuoja Studijų kokybės ekspertų nuostatai, kurių 2 p. nustatyta, kad Ekspertų taryba yra kolegiali institucija, patarianti Centrui studijų programų vertinimo, registravimo ir akreditavimo klausimais. Vertinant studijų programas pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, ar pasiekiami programoje numatyti tikslai (Nuosekliųjų studijų programų nuostatų, patvirtintų Švietimo ir mokslo ministro 2000-10-26 įsakymu Nr. 1326, 36 p.). Taigi, studijų programos tikslo pasiekimui svarbus ne tik perteikiamų žinių ir informacijos turinys, bet ir studijų programos vykdymui pasitelkiamų priemonių visuma ir turinys. Atsižvelgiant į tai, jog Ekspertų tarybos kompetencija vertinant naują studijų programą apima ne tik studijų metu perteikiamos informacijos ir žinių vertinimą, bet ir studijų įgyvendinimui pasitelkiamų konkrečių priemonių visumos ir šių priemonių turinio vertinimą, darytina išvada, kad Ekspertų taryba neviršijo savo kompetencijos. Todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos 2005-06-22 skundo reikalavimus nėra. Teismas taip pat nurodė, kad Ekspertų tarybos nuostatų 28 p. nustatyta, jog apeliacija dėl konkretaus sprendimo dėl studijų programos įvertinimo pateikiama vieną kartą. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad studijų programa „Psichologija" nebuvo iš naujo pateikta vertinti Centrui, o papildomas programos vertinimas negali būti laikomas naujo proceso pradžia, nes pareiškėjos apeliacija dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu 2005-03-25 išnagrinėta Apeliacinėje komisijoje. Todėl ši pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2005-05-30 apeliaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2005-10-27 sprendimą ir priimti naują - jos skundus tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino Reglamento 20 p. Teisės aktų analizė patvirtina, kad šio punkto nuostata yra taikoma studijų programų vykdymo, bet ne registravimo procese. Taip patvirtina ir pati punkto konstrukcija. Jis yra ne III skyriuje „Studijų programų sandara", reglamentuojančiame programos sandarą ir turinį, bet skyriuje "Studijų programų vykdymo reikalavimai". Jame yra vartojamas terminas "skelbia", o ne "skelbė" iki būsimos programos įregistravimo. Švietimo ir mokslo ministro 2003-12-11 įsakymo Nr. ISAK-1775 IV skyriuje "Studijų programų vykdymo reikalavimai" numatyta, kad vienas iš vykdymo sudedamųjų dalių yra reikalavimai programą vykdančių dėstytojų kvalifikacijai ir sudėčiai ir pan. Todėl, sistemiškai aiškinant Aukštojo mokslo įstatymo 42 str. 2 d. su minėtais teisės aktais, darytina išvada, kad Reglamento 20 p. reikalavimas taikytinas ne naujos programos registravimui, bet jos vykdymui. Be to, teismo pateiktas minėto punkto aiškinimas prieštarauja ES įtvirtintiems laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo principams, kadangi dauguma pareiškėjos dėstytojų yra užsieniečiai (programos Psichologija 12 psl.; EB steigimo sutartis 48 (dabar 39) str.; Tarybos Reglamento Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje 3 str. (OJ L257, 1968-10-19).). Europos Teisingumo Teismas (toliau - ETT) eilėje bylų (Kobler C- 224/01, Europos Komisija vs. Italija C-278/03; O'Flynn byloje Nr. C- 237/94) nurodė, kad nacionalinės teises norma, nors taikoma neatsižvelgiant į pilietybę, laikoma netiesiogiai diskriminuojanti, jei jai būdinga daryti didesnį poveikį darbuotojams migrantams nei nacionaliniams darbuotojams, ir jeigu yra pagrįsta rizika, kad migrantams darbuotojams sudaromos nepalankesnės sąlygos. Teismo pateikiamas Reglamento 20 p. aiškinimas reiškia, kad dėstytojams, skelbiantiems mokslinius darbus savo vardu, sudaromos nepalankesnės sąlygos dėstyti Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose ir taip yra ribojamas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje. Taigi, darbuotojų profesinė kvalifikacija negali būti siejama su konkrečia valstybe. Teismas nepateikė motyvacijos dėl .šių argumentų atmetimo. Taip pat teigia, kad teismo pateikiamas 20 p. aiškinimas iš esmės reikštų pareiškėjos diskriminaciją kitų aukštųjų mokyklų atžvilgiu ta apimtimi, jog būtų sudarytos nevienodos sąlygos tarp subjektų, jau vykdančių ir norinčių vykdyti Psichologijos studijų programą (Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d.). Tokia išvada darytina todėl, kad remiantis teismo pateikiamu Reglamento 20 p. aiškinimu naujos programos įgyvendinimas taptų neįmanomas, nes aukštojoje mokykloje, kurioje iki šiol nebuvo vykdoma socialinių mokslų krypties psichologijos studijų programa, nėra ir negali būti docentų arba profesorių, kurie prieš tokios studijų programos įregistravimą būtų skelbę savo mokslinės veiklos rezultatus atitinkamos aukštosios mokyklos vardu būsimos psichologijos programos tematika. Teismas nepateikė motyvacijos dėl šių argumentų atmetimo. Reikalavimas straipsnius ir kitus mokslinius tyrimus skelbti pareiškėjos vardu bet kuriuo atveju prieštarautų ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 str. 1 d., 9 ir 14 str., kadangi autoriumi laikomas tik fizinis asmuo ir būtent fizinis asmuo išlaiko teisę į autoriaus vardą kaip asmeninę neturtinę teisę. Apeliantas savo skundus grindė ir ta aplinkybe, kad net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad Reglamento 20 p. taikomas registruojant naują studijų programą, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiame ginče nurodyto reikalavimo iš esmės buvo laikytasi - daugiau kaip pusė kiekvienos studijų programos dalies apimties personalo net iki programos įregistravimo skelbė savo mokslinės veiklos rezultatus. Aplinkybė, kad moksliniai rezultatai buvo skelbti savo, bet ne pareiškėjos vardu, nekeičia šio reikalavimo esmės. Tai laikytina formaliu neatitikimu, nesudarančiu pagrindo spręsti, kad nauja programa yra neregistruotina. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė šiuos motyvus. Teismas taikė Reglamento 20 p. nepasisakydamas dėl pareiškėjos turimų dėstytojų kvalifikacijos ta apimtimi, kiek tai susiję su ginčo dalyku - jų mokslinės veiklos rezultatų skelbimu. Kaip minėta, absoliuti pareiškėjos dėstytojų dauguma skelbė ir dabar skelbia mokslinius darbus bei vykdo mokslinius projektus. Teismas neįvertino argumentų dėl to, kad mokslinių darbų skelbimas nepriklausomai nuo to, kieno vardu - mokslininko ar aukštosios mokyklos - atitinka Reglamento 20 p. reglamentavimo tikslus ir apimtį. Teismo pateiktas Reglamento 20 p. vertinimas prieštarauja sisteminiam švietimo ir mokslo ministro 2000-10-26 įsakymo Nr. 1326 36 p., Reglamento 6 p., Viešojo administravimo įstatymo 4 str. l d. 3 p. įtvirtintų nuostatų taikymui. Reglamento 20 p. formalus ir mechaniškas taikymas remiantis vien tik ta aplinkybe, kad mokslinės veiklos rezultatai buvo skelbti ne pareiškėjos vardu yra akivaizdžiai neproporcingas viešojo administravimo (šiuo atveju studijų programos vertinimo) tikslui, kur pagrindinis dėmesys kreipiamas į tai, ar pasiekiami programoje numatyti tikslai. Nuoroda straipsnyje mokslinių rezultatų esmės nekeičia. Juolab, kad ir LVAT adm. byloje Nr. Al-362/2004 yra nurodęs, kad proporcingumas reiškia, kad tam tikrais atvejais pernelyg griežtas ir mechaniškas įstatymo taikymas gali iškreipti tuo įstatymu siekiamą tikslą ir reikšti piktnaudžiavimą administraciniais įgaliojimais. Teismas nevertino 2005-05-06 išorinių ekspertų vertinimo išvadų ir nepasisakė dėl jų santykio su Ekspertų tarybos vertinimu. Juolab, kad abejų ekspertų vertinimas yra patariamojo pobūdžio. Teismas neįvertino fakto, kad išoriniai ekspertai nurodė, jog „pateikti išsamūs duomenys apie dėstytojus, patvirtina jų pakankamą kvalifikaciją" ir siūlė naują studijų programą Psichologija registruoti. Taip pat teigia, kad atlikus papildomą studijų programos vertinimą, buvo suformuotos naujos ginčo ribos. Apeliacinė komisija 2005-03-25 pavedė atlikti papildomą vertinimą ir išvadas teikti iš naujo Ekspertų tarybai. Apeliacinė komisija priima skirtingus, savarankiškus sprendimus ir dėl kiekvieno iš jų prasideda naujas administracinis procesas (2004-11-08 švietimo ir mokslo ministro įsakymo Nr. ISAK-1736 32 p.). Be to, 2005-05-06 Ekspertų tarybos sprendimas priimtas remiantis tuo, kad studijų programa netenkina Reglamento 20 p., t. y. pagrindas yra visai kitos aplinkybės, nei nurodytos 2005-02-03 Ekspertų tarybos sprendime. Studijų programos Psichologija vertinimas buvo organizuotas ir atliktas papildomai iš naujo ir kitų išorinių ekspertų, vertinimo išvada pateikta Ekspertų tarybai. Papildomo šios programos vertinimo išvados buvo svarstytos Ekspertų taryboje pirmą kartą, dėl naujų vertinimo išvadų buvo priimamas sprendimas pirmą kartą ir apeliacija dėl šio sprendimo naujais pagrindais buvo paduota pirmą kartą. Be to teismas, spręsdamas dėl Ekspertų tarybos kompetencijos ir taikydamas Ekspertų tarybos nuostatus, sistemiškai kartu netaikė ir švietimo ir mokslo ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. ISAK-97 patvirtinto Pasirengimo vykdyti studijas vertinimo tvarkos aprašo 29 - 35 p., kurie nustato, kad dėstytojų kvalifikacijos vertinimas registruojant naują programą atliekamas kitame etape - ekspertams organizuojant vizitą į aukštąją mokyklą.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pritaria teismo argumentams, kurių pagrindu padaryta išvada, jog Reglamento 20 p. nuostatos taikomas ir rengiant bei registruojant studijų programą. Argumentai, kad Reglamento 20 p. prieštarauja laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo principams, netiesiogiai diskriminuoja darbuotojus imigrantus, yra klaidingi. Reglamento 20 p. yra nukreiptas ne į fizinius asmenis (imigrantus ar nacionalinius aukštosios mokyklos darbuotojus), o į juridinį asmenį - Lietuvoje veikiančią aukštąją mokyklą, siekiančią vykdyti atitinkamą nuosekliųjų studijų programą, nepriklausomai nuo to, ar šios mokyklos steigėjai (dalininkai) yra nacionaliniai ar užsienio subjektai. Nei Reglamente, nei jokiame kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nenumatyta imperatyvi norma, kad Reglamento 20 p. turi būti realizuojamas pasitelkiant tik nacionalinius darbuotojus (Lietuvos Respublikos piliečius). Klaidingi ir argumentai, jog Reglamento 20 p. taikymas studijų programos registravimui diskriminuotų pareiškėją veikiančių aukštųjų mokyklų atžvilgiu, jog minėtos normos įgyvendinimas yra neįmanomas, nes aukštojoje mokykloje, kurioje iki šiol nebuvo vykdoma socialinių mokslų krypties studijų programa, nėra ir negali būti docentų arba profesorių, kurie prieš tokios studijų programos įregistravimą būtų skelbę savo mokslinės veiklos rezultatus atitinkamos aukštosios mokyklos vardu būsimos studijų programos „Psichologija" tematika. Šį teiginį atsakovai grindė argumentais, pateiktais pirmos instancijos teismui. Nepagrįstas ir argumentas, kad Reglamento 20 p. prieštarauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymui. Minėto punkto reikalavimas sietinas su nuolatine mokslinės veiklos terpe aukštojoje mokykloje. Mokslinius tyrimus, jų rezultatus aukštosios mokyklos siekia identifikuoti kaip atliktus jų bazėje, nes tai byloja apie aukštosios mokyklos veiklos kokybę. Reglamento 20 punkte įtvirtinta norma neturi nieko bendro su mokslinio tyrimo autoriaus asmeninėmis neturtinėmis teisėmis ir neįpareigoja jų perleisti aukštajai mokyklai. Atsakovai taip pat pritarė teismo argumentams ir išvadai, kad Apeliacinė komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti 2005-05-30 apeliaciją, nes ginčas tame pačiame administraciniame procese, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėtas 2005-03-25 Apeliacinės komisijos posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Aukštojo mokslo įstatymo 42 str. 2 d. numatyta, kad pagrindinių ir vientisų studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos), mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui. Kaip matyti iš cituotos normos turinio, Ministerijai suteikta diskrecija nustatyti pagrindinius kvalifikacinius reikalavimus akademiniam ir profesiniam personalui.

Įgyvendinat įstatymu Ministerijai suteiktą diskrecijos teisę, Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK – 87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties reglamentas, kurio 20 p. buvo įtvirtinta nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“. Iš cituotos taisyklės analizės galima daryti išvadą, kad žodžių junginys „skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu“ sietinas ne su pagrindiniais kvalifikaciniais reikalavimais akademiniam ir profesiniam personalui, o su kriterijais, taikomais aukštajai mokyklai, vykdančiai ar ketinančiai vykdyti atitinkamą studijų programą. Akivaizdu, jog akademinio aukštosios mokyklos personalo kvalifikacija turi būti nustatoma mokslinių tyrimų atlikimu ir jų rezultatų skelbimu, tačiau nustatant aukštosios mokyklos būsimo personalo kvalifikaciją, reikalavimas, kad mokslinės veiklos rezultatai būtų skelbiami aukštosios mokyklos, kurioje dar tik rengiamasi vykdyti atitinkamų mokslo sričių programas, turėtų būti vertintinas ne kaip pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui, o kaip kvalifikaciniai reikalavimai pačiai aukštajai mokyklai.

Teisėjų kolegijos nuomone pagal Aukštojo mokslo įstatymo 42 str. 2 d. diskrecija, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus aukštajai mokyklai, kurie susiję su būsimo akademinio ir profesinio personalo mokslinių tyrimų rezultatų paskelbimu aukštosios mokyklos, pretenduojančios vykdyti atitinkamos srities studijų sričių programas, vardu, Ministerijai nebuvo suteikta. Nors nei pareiškėjas, nei juos atstovaujanti advokatė neprašė ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, teismui kilo abejonės dėl Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK – 87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 p. atitikties Aukštojo mokslo įstatymo 42 str. 2 d.

Dėl šių priežasčių būtina išspręsti klausimą, ar Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK – 87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 p. nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, neprieštarauja Aukštojo mokslo įstatymo 42 str. 2 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pradėti tyrimą tikslu nustatyti, ar Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK – 87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 punkto nuostata, kad „ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu (...)“, neprieštarauja Aukštojo mokslo įstatymo 42 straipsnio 2 daliai.

Nagrinėjamą administracinę bylą sustabdyti, kol bus ištirtas Švietimo ir mokslo ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. ISAK – 87 „Dėl studijų krypčių reglamentų patvirtinimo“ patvirtinto Psichologijos studijų krypties reglamento 20 p. teisėtumo klausimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius