Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Institucijos) teikimą dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalį, 277 straipsnio 1 dalį ir nuteistas subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Kauno apygardos teismo 2000 m. birželio 27 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu R. S. paskirta bausmė, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sumažinta vieneriais metais.

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusiomis nutartimis buvo nutarta netenkinti Institucijos teikimų dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimu siūloma R. S. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos, nustatytų elgesio taisyklių bei bendravimo ypatumų. R. S. tarpasmeniniai bendravimo įgūdžiai adekvatūs, atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes, valios savybės išugdytos. Pataisos įstaigoje nuteistasis vengia destruktyvių grupių, bendraujant su administracija išlieka tolerantiškas, mandagus, pagarbus, su kitais nuteistaisiais bendravimo problemų neturi. Sugeba atpažinti socialinius veiksnius, dėl kurių gali atsirasti nusikalstama veika. Naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamu elgesiu, vengia situacijų, kurios tokią galimybę suteikia. Nėra įrodymų, kad nuteistasis turėtų vyraujančių diskriminacinių nuostatų ar būtų susijęs su kriminaline subkultūra.

Nuteistasis R. S. socialinius ryšius skambučių, laiškų bei pasimatymu metu palaiko su mama, žmona, dukra ir broliu. Artimųjų parama gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamumo. Po bausmės atlikimo planuoja vykti gyventi pas žmoną bei dukrą.

Bausmės atlikimo laikotarpiu R. S. 15 kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus ir 22 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį, darbą bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje. Pastaruoju metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: turi priteistą civilinį ieškinį, užsiimdavo veikla, kuri skatino nusikalstamumą, buvo įtakojamas asocialios grupės, nusikaltimo padarymo metu buvo būdingas impulsyvus elgesys, turėjo savitvardos problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pagal „OASys“ metodiką 2021 m. spalio 26 d. jam nustatyta vidutinė rizika.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nuteistasis R. S. ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti ir paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš J. K., pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. S. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1999 m. balandžio 15 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Pagal 2021 m. spalio 26 d. atliktą nuteistojo R. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė. Tokia vidutinė rizika išliko nuo pat 2016 m. sausio 5 d. atlikto pirminio vertinimo iki 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. spalio 26 d. atliktų vertinimų. Paskutiniojo vertinimo metu buvo nustatyta, kad šiuo metu R. S. aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje (seminaruose, paskaitose, sporto turnyruose), įkalinimo įstaigoje dirba. Per plano vykdymo laikotarpį jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų, 22 kartus skatintas. Priteistas civilinis ieškinys vykdomas darant išskaitas iš jo gaunamo darbo užmokesčio, be to, ieškinį dengia ir pats nuteistasis savanoriškai. R. S. dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo programoje, individualioje terapijoje elgesio keitimui. Tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika ir kad jis siekia valdyti dinaminius veiksnius, nes lanko užsiėmimus pas Resocializacijos skyriaus psichologes.

Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, kad R. S. elgesys pradėjo keistis teigiama linkme tik nuo 2016 m., kai jis aktyviai ėmė dalyvauti visuomeninėje ir sportinėje veikloje, visuomeniniais pagrindais atliko būrio gerbūvio gerinimo darbus, aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, o dauguma jo gautų paskatinimų yra gauti 2017 – 2021 metų laikotarpiu. Pats nuteistasis pripažino, kad būnant Lukiškių kalėjime yra praradęs savitvardą (asmens bylos 5 t., b. l. 117). Iš Turto valdymo skyriaus 2022 m. sausio 6 d. pažymos matyti, kad R. S. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 13 670,37 Eur. Išskaičiuota 889,48 Eur. Ieškinius dengia ir pagal prašymus (asmens bylos 5 t., b. l. 153). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis atlygino reikšmingą padarytos žalos dalį, nors ir siekia tą daryti. R. S. neteisėtais veiksmais padarytos žalos reikšminga dalis nėra atlyginta, tačiau esant norui atlyginti padarytą žalą ir galimybei dirbti, nuteistasis šiuo metu turi visas galimybes ją bent jau dar labiau sumažinti, o tuo pačiu ir dar kartą įrodyti savo įsipareigojimų realumą.

Medžiaga patvirtina, kad nuo 2016 m. sausio 5 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo R. S. padarė reikšmingą pokytį, nes jo nusikalstamo elgesio dinaminiai veiksniai buvo valdomi ir rizika sumažinta – nuteistasis kriminalinio elgesio nuostatų nepalaiko, problemų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo neturi, įkalinimo įstaigoje sukūrė šeimą, jam gimė dukra, jis palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima bei artimaisiais, nuteistasis turi galimybę išėjęs į laisvę įsidarbinti menininkų asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, žmona sutinka, kad jis apsigyventų jai nuosavybės teise priklausančiame būste, ten deklaruotų savo gyvenamąją vietą.

Visgi teisėjų kolegijos vertinimu, šis teigiama kryptimi orientuotas nuteistojo elgesys visos ilgalaikės bausmės kontekste buvo išreikštas gana trumpą laikotarpį. R. S. maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį dėjo nuo 2016 m. pradžios, t. y. praėjus 17 metų nuo bausmės atlikimo pradžios 1999 m. balandžio 15 d. Nuo pastebėto elgesio pokyčio teigiama linkme atspirties taško iki šiol praėjo vos 6 metai. Šio laikotarpio duomenys, juos lyginant su visu iki šiol atliktu bausmės laikotarpiu, dar negali pilnai atspindėti nuteistojo asmenybės ir jo vertybinių nuostatų. Būtinas ilgesnis nei analizuojamas terminas, per kurį būtų galima drąsiai teigti apie R. S. ilgalaikį ir stabilų teigiamą požiūrį į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles. Tik ilgesnėje laiko perspektyvoje būtų galima stebėti teigiama linkme ne per seniausiai pakitusį nuteistojo elgesį tiek su pataisos įstaigos administracijos darbuotojais, tiek su kitais nuteistaisiais, jo teigiamą požiūrį į išsilavinimą, jo aktyvų užimtumą, glaudžius šeiminius santykius su artimaisiais, kriminalinės subkultūros netoleravimą ir jos taisyklių nesilaikymą, pažangų dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, turiningą laisvalaikį, narkotinių, psichotropinių ir / ar alkoholio nevartojimą, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems. Ir tik padarius išvadą, kad visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste R. S. išimtinai teigiamas elgesys išlieka stabilus pakankamai ilgą laikotarpį, bus galima spręsti dėl bausmės švelninimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu tokios išvados prieiti dar negalima, nuteistojo moralinių nuostatų dinamikos teigiamas vektorius dar nėra tiek ilgas ir per anksti vertinti koks jis bus ateityje.

Nuteistojo asmens bylos duomenų kontekste pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti vertinamas pakankamu, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šiuo metu nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tiek žymi ir tiek esminė, jog leistų neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atsižvelgiant į dinaminių veiksnių skaičių bei pobūdį vertinant tokią riziką dar gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Asmens bylos duomenys rodo, kad R. S. bausmės atlikimo metu 16 kartų pažeidė nustatytus pataisos įstaigų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2010 m. liepos 13 d.), jam buvo paskirta 11 drausminių nuobaudų. Nuteistasis buvo nubaustas už nepagarbų, įžūlų elgesį prieš pareigūnus, kuriems grasino ir fiziniu susidorojimu, pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, draudžiamų daiktų laikymą (užgaląsto šaukšto laikymą, mobiliojo ryšio telefono su SIM kortele laikymą) ir kitus pažeidimus. Nuo 1999 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. liepos 12 d. R. S. buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą (asmens bylos 1 t., b. l. 132; 3 t., b. l. 70), užfiksuoti duomenys apie savęs žalojimą. Bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistasis ne kartą badavo, 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbęs bado akciją, protestuodamas prie Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus (asmens bylos 4 t., b. l. 86). Be kita ko, svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis iš esmės visą atliktą bausmės dalį atlikinėjo paprastosios grupės sąlygomis, į lengvąją grupę buvo perkeltas tik 2020 m. rugsėjo 2 d. (asmens bylos 5 t., b. l. 97). Iš asmens byloje esančių R. S. charakteristikų matyti, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis pataisos įstaigų administracijos charakterizuojamas patenkinamai.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. S. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.