Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-122-280/2008

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-04-03
Bylos Nr.: 2A-122-280/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas: A. V.
Ieškovas: J. V.
Išvadą teikia: Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba

Kategorijos

121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-122-280/2008

teisėja Dalia Kursevičienė Procesinio sprendimo kategorija 121.15, 121.21;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Birutės Valiulienės

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-30-651/2008 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė:

nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu 1994- 07- 09 Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 160, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę „V.“;

nustatyti dukters E., gimusios 1994 (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, motina J. V. jos gyvenamojoje vietoje;

priteisti iš atsakovo 200 Lt dydžio materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E., gim.1994(duomenys neskelbtini), iš atsakovo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės, o priteistą išlaikymą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka;

uzufrukto teise pavesti materialinį nepilnamečio vaiko išlaikymą tvarkyti ieškovei (motinai) J. V..

Santuokoje įgytą bendrą turtą prašė padalinti taip:

butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,80 kv.m. bendro ploto, vidutinė rinkos vertė 14 859 Lt, priteisti atsakovo A. V. nuosavybėn, priteisti ieškovei iš atsakovo 7000 Lt kompensaciją už jai priklausančią buto dalį, automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1994 m. gamybos, vertė 3000 Lt, priteisti atsakovui.

Prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1994-07-09 Kėdainių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 160). Santuokoje 1994(duomenys neskelbtini) gimė duktė E., kuri gyvena kartu su ja. Ji turi ir kitą vaiką, dukrą K. M., gim. 1990 (duomenys neskelbtini) iš jos pirmosios santuokos.

Nurodė, kad santuokinio gyvenimo su atsakovu ji negyvena apie metus laiko, taip pat neveda ir bendro ūkio. Atsakovas kurį laiką dirbo ir gyveno užsienyje. Prieš pusę metų ji su dukromis yra išėjusi iš savo namų ir su atsakovu visiškai nebendrauja. Viena iš pagrindinių santuokos nutraukimo priežasčių yra tai, kad atsakovas girtauja, išgėręs tampa agresyvus ir nesutaria su jos dukra K., girtas daužo bute baldus, indus. Dėl to jai ne kartą teko kviestis policijos pareigūnus. Kaltę dėl nesutarimų ėmė versti ant dukters K., neva kodėl jis ją turi išlaikyti, ėmė nepatikti jos elgesys ir kt. Atsakovo elgesys dukters K. atžvilgiu nepasikeitė. Atsakovas ieškovei liepė pasirinkti arba dukrą K., arba jį. Šiomis aplinkybėmis ji buvo priversta palikti namus. Dukrai E. atsakovas net yra pareiškęs, kad nusipirks šautuvą ir nusižudys. Dukra dėl to labai išgyvena, nervinasi. Ieškovė tvirtai įsitikinusi, kad šeima yra iširusi, nes ne kartą ji buvo suteikusi atsakovui galimybę pasikeisti, tačiau jis jokių išvadų nepadarė. Toliau saugoti šeimos, kurios jau faktiškai nėra, nebeverta. Ieškovė CK 3.60 straipsnio 3 d. pagrindu prašė pripažinti, kad šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Nurodė, kad jų duktė E. nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, jos išlaikymui atsakovas jau keletą mėnesių neteikia materialinės paramos. Dukra rūpinasi ji, todėl teismą prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, ieškove, o tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ir toliau ji neketina trukdyti atsakovui (tėvui) bendrauti su dukra. Nurodė, kad duktė E. lanko pagrindinę mokyklą, o pagal įstatymą ją turi išlaikyti abu tėvai. Išlaidas mokymuisi sudaro ir pratybų sąsiuviniai, aprangos pirkimas bei rašymo priemonės, taip pat dalis lėšų yra skiriama dukters laisvalaikiui. Šiuo metu jos vidutinės mėnesinės pajamos yra 1374 Lt, o faktiškai šią sumą ji skiria mergaičių išlaikymui, maistui, mokesčiams už komunalines ir nuomos paslaugas. Šiuo metu minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra 130 Lt. Jos žiniomis atsakovo pajamos šiai dienai yra apie 1200 Lt (o gal ir didesnės)), todėl prašo priteisti dukros E. išlaikymui iš atsakovo kas mėnesį po 200 Lt periodinių išmokų, jas indeksuojant nustatyta tvarka iki jos pilnametystės. Nurodė, kad gyvenant santuokoje iš santuokinių lėšų ji su atsakovu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 51,80 kv.m. bendro ploto, kurio vidutinė rinkos vertė 14859 Lt, o viešajame registre butas įregistruotas jos vardu. Viename bute su atsakovu gyventi nėra galimybės, todėl prašo jai priteisti iš atsakovo 7000 Lt kompensaciją už jai tenkančią šio buto (turto) dalį, o po santuokos nutraukimo palikti butą atsakovo A. V. nuosavybėje. Neprieštarautų, kad atsakovas šią kompensaciją jai išmokėtų per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ji nuomojasi šiuo metu kitą butą su baldais, todėl kilnojamojo turto iš atsakovo neprašo, nes neturėtų, kur jį statyti. Be to, visi įgyti santuokoje baldai nėra nauji ir šiuo metu jau beveik beverčiai. Dar jie santuokos metu yra įgiję automobilį VW PASSAT, 1994 m. gamybos, kurio vertė 3000 Lt ir kuris įregistruotas jos vardu. Sutiko, kad šis automobilis po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui. Kreditorių ji neturi, o apie atsakovo A. V. kreditorius nurodė nežinanti. Po ištuokos sau pasilieka santuokinę pavardę "V.".

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, kuri įregistruota 1994 m. liepos 9 d. Kėdainių rajono CMS, akto įrašas Nr. 160 dėl sutuoktinio atsakovo A. V. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes.

Dukters E. V., gim. 1994 m. gruodžio 1 d., gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove, motina J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisė nuo 2008-01-14 iš atsakovo A. V. išlaikymą E. V., gim. 1994 m. gruodžio 1 d., po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. V..

Santuokoje įgytą turtą teismas padalijo taip:

- butą, esantį (duomenys neskelbtini), 14859 Lt vertės, priteisė atsakovo A. V. nuosavybėn, o ieškovei J. V. priteisė 7429,50 Lt kompensaciją (už natūra tenkančią 1/2 ieškovei priklausančią dalį buto);

-automobilį VW PASSAT, 1994 m. laidos, 3000 Lt vertės priteisė atsakovo A. V. nuosavybėn, o ieškovei J. V. priteisė 1500,00 Lt kompensaciją (už ½ dalį ieškovei priklausančio automobilio).

Priteisė iš atsakovo A. V. ieškovei J. V. 710 Lt bylinėjimosi išlaidų (310 Lt žyminio mokesčio, 400 Lt advokato pagalbos išlaidų).

Priteisė iš atsakovo A. V. valstybei 398,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byloje yra nustatytos aplinkybės ir sąlygos, pagal CK 3.60 straipsnį, nutraukti santuoką dėl sutuoktinio atsakovo kaltės, kuris, kaip nustatyta byloje, tinkamai nevykdė sutuoktinio teisių ir pareigų, numatytų CK 3.26-3.28, 3.30; 3.35-3.36; 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose - tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas nustatė ir pripažino, kad viena iš pagrindinių santuokos nutraukimo priežasčių ta, kad atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove ir nepilnamete jos dukra K. iš pirmos santuokos, kas neabejotinai neigiamai paveikė ir veikia ne tik ieškovės, bet ir abiejų nepilnamečių dukterų sveikatą, sukelia nervinę įtampą (CK 3.60 str. 3 d.). Sprendime nurodė, kad atsakovui buvo žinoma, jog ieškovė turi iš pirmos santuokos dukrą K. M., gim. 1990(duomenys neskelbtini), kuri po santuokos sudarymo gyveno kartu kaip šalių šeimos narys, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas nepilnametei podukrai išeiti iš namų ir gyventi atskirai nuo motinos, laikytinas žiauriu elgesiu. Sprendime teismas pripažino įrodytu, kad atsakovas girtauja, o išgėręs yra agresyvus, daužo namų daiktus, nesivaldo. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojos E. K. ir V. K.. Tai, kad atsakovas girtauja, matyti ir iš (duomenys neskelbtini) pažymos, kurioje nurodyta, kad A. V. atleistas iš darbo už pastovius darbo drausmės pažeidimus - pravaikštas (b.1.50), jis yra baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, neblaivus sukėlė autoįvykį, o paskirtos nuobaudos yra galiojančios (b.1.56). Atsakovui uždarbiaujant užsienyje, ieškovė viena rūpinosi vaikais, mokėjo mokesčius, tvarkė namų ūkį, dirbo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė netinkamai, ne šeimos, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti naudojo bendras santuokinių lėšas. Atsakovo netinkamas elgesys įtakojo tai, kad ieškovė paliko namus ir apsigyveno atskirai, siekdama apsaugoti abu savo vaikus. Nurodė, kad nutraukus santuoką ieškovei J. V. paliekama pavardė „V." (CK 3.69 str.), o šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja (CK 3.72 str.).Teismas, atsižvelgdamas į VTAT atstovės paaiškinimą, buities tyrimo aktus (b.l. 36-37), atsakovo sutikimą, kad jų vaikas gyventų su motina, dukters E. V. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.). Teimas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai E. kas mėnesį po 200,00 Lt periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 200 str.), nurodydamas, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o ši jų pareiga abiems tėvams yra lygi ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. ., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, sutinka su ieškovės prašoma priteisti 200 Lt išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį turtą: butą 51,8 kv. m. ploto, kurio vidutinė rinkos vertė šalių sutarimu yra 14859 Lt ir automobilį VW PASSAT, 1994 m. gamybos, kurio vertė 3000 Lt., kuris dalintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Nurodė, kad pagal įstatymą (CK 3.88 str. 2 d.) yra preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė. Pagal CK 3.117 str. 2 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio lygių dalių principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais (CK 3.123 str. 1 d.), tačiau teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė, todėl turtą dalijo lygiomis dalimis. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad ginčo butas yra įkainuotas 14859 Lt, pirkimo pardavimo sutartimi įgytas 1998-10-15, t.y. santuokos metu (b.l.13, 14). Sprendime nurodė, kad atsakovas niekuo nepagrindė savo teiginio, jog butą nupirko jo motina, tačiau vėliau jį išlaikant, remontuojant prisidėjo abi šalys. Teismas padarė išvadą, kad šalių dalys yra lygios. Ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto –automobilio dalijimo nekilo. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos likutinės automobilio vertės, pripažino, kad jį sudaužė autoįvykio metu, sutiko, kad automobilis būtų paliktas jam. Nekilo ginčo iš esmės tarp šalių ir dėl buto padalinimo, viso jo natūra priteisimo atsakovui, tačiau atsakovas nesutiko su reikalavimu mokėti ieškovės prašomą 7000 Lt kompensaciją už jam nuosavybės teise paliekamą visą butą (tikroji ½ buto vertės sudaro 7429,50 Lt sumą). Spręsdamas buto padalijimą teismas nurodė, kad šalys santuokoje įgyto buto padalinti natūra neprašo, atsižvelgė, kad atsakovas yra konfliktiško būdo, pažeidinėja bendro gyvenimo taisykles, girtauja (b.l.56), padarė išvadą, kad butas natūra priteistinas vienam iš sutuoktinių - atsakovui, kuris įpareigotinas kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.), ieškovei priteisė piniginę kompensaciją - 8929,50 Lt kompensaciją už ½ dalį viso dalijamo turto (CPK 376 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo 2008 m. sausio 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo panaikinti ir ieškovės reikalavimą priteisti iš jo 7429,50 Lt kompensaciją už ½ buto dalį atmesti. Prašo priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad jis nepateikė įrodymų, jog atsakovė naudojo jo uždirbtus ir į atsakovės sąskaitą pervestus pinigus, tačiau iš jo pateikiamos ieškovės J. V. sąskaitos AB bankas „ Hansabankas" išrašo bei AB SEB Vilniaus banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis ieškovei siuntė dideles pinigų sumas, nes tuo metu dirbo Norvegijoje, sudarytos terminuotų indėlių sąskaitos. Jam yra žinoma, kad dideles pinigų sumas iš ieškovės sąskaitos pasisavino J. V. duktė K. M.. Nurodo, kad nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už santuokines lėšas ir turėtų būti dalijamas kaip bendras santuokinis turtas. Ieškovė žino, kad šį butą jiems nupirko jo mama E. V. už savo pinigus, gautus pardavus garažą. Jis nepateikinėjo dokumentų, patvirtinančių tuos faktus, nes manė, kad ieškovė bus sąžininga ir pripažins faktą, kad ji neprisidėjo įgyjant nekilnojamąjį turtą (prie apeliacinio skundo prideda naujų įrodymų- pažymų, sąskaitų išrašus). Taigi ieškovės pageidavimas gauti kompensaciją už ½ dalį buto buvo visiškai nepagrįstas, neatitinkantis moralės principų. Nurodo, kad dalis turto taip ir liko nepadalinta, nes iš sąskaitos matyti, kad yra terminuoti indėliai, kurie taip ir nebuvo dalijami. Jis negalvojo, kad ieškovė elgsis taip nesąžiningai ir nesinaudojo advokato pagalba, o jis, kaip teisiškai neišprusęs, liko ieškovės, kurios interesus atstovavo advokatas, apgautas. Mano, kad ginčo butas pripažintinas jo asmenine nuosavybe ir negali būti dalijamas, todėl kompensacija ieškovei nepriteistina. Apylinkės teismas paviršutiniškai, neįsigilindamas išnagrinėjo šią bylą ir priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m.sausio 14d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinį skundą prašo atmesti.

Nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog jis jai siuntė dideles pinigų sumas iš Norvegijos, o ji pinigus naudojo viena, ne šeimai bei jų dalis atiteko ieškovės dukrai K. M.. Jokių lėšų iš Norvegijos buvęs sutuoktinis niekada nėra jai siuntęs. Jis grįžęs iš Norvegijos pinigus išsikeisdavo ir įnešdavo į jos sąskaitą, kur ji pervesdavo ir savo darbo užmokestį. Visos šios ir kitos jų šeimos lėšos buvo naudojamos jų šeimos interesais ir jo motinos gerbūviui. Iš jų tvarkė savo butą - sudėjo plastikinius langus, o vieną langą - į jo mamos butą, dar nupirko dviratį dukrai E., automobilį, be to, jai reikėjo dengti sutuoktinio įsipareigojimus kreditoriams pagal lizingo sutartis už įsigytą benzopjūklą, miegamojo lovą, mikrobangų krosnelę, dujinę viryklę, spintą, komodą. Ji mokėjo mokesčius už buto komunalines paslaugas, rūpinosi namuose vaikais ir jo motina. Jo motinos namuose už šias lėšas keitė kanalizacijos bei vandentiekio vamzdynus, jai pilnai atremontavo vonios kambarį, pakeitė klozetą. Pats apeliantas įsigijo sau guminę valtį ir eilę įvairių darbo įrankių bei kt. daiktų. Nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog ginčo butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir teisingai jį padalijo, vadovaudamasis sprendime nurodytais įstatymais - CK 3.87, 3.88, 3.89 straipsniais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas( CPK 326 str. 1 d.1 p.)

Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1994 m. liepos 9 dienos, 1994-12-01 šalims gimė dukra E.. Šalys kartu nebegyvena ir nebetvarko bendrai reikalų, nes ieškovė J. V. dėl netinkamo sutuoktinio A. V. elgesio šeimoje paliko atsakovui A. V. santuokoje įgytą trijų kambarių butą , o pati su dviem nepilnametėm dukrom persikėlė gyventi į kitą vietą.

Atsakovas A. V. nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 dienos sprendimo dalimi, kuria iš jo ieškovei J. V. priteista 7429,50 Lt kompensacija už jai tenkančią buto dalį, tvirtindamas, kad butas pirktas už jo motinos duotus pinigus, todėl turi būti paliktas jam, ieškovei jokia kompensacija nepriklauso. Su tokiu atsakovo tvirtinimu sutikti negalima, nes byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), šalių pirktas jiems gyvenant santuokoje 1998-10-15, kad 1800 JAV dolerių šio buto pirkimui davė atsakovo motina E. V.. Butas yra pirktas ieškovės J. V. vardu, kas paneigia atsakovo tvirtinimą, kad pinigus jo motina davė tik jam, kad tik už duotus pinigus pirktas ir sutvarkytas butas. Yra pagrindas išvadai, kad pinigus atsakovo motina davė abiems sutuoktiniams. Ieškovė neginčijo fakto, kad dalį pinigų davė atsakovo motina, sutiko, kad butas liktų atsakovui, už jai tenkančią buto dalį prašė priteisti pakankamai nedidelę kompensaciją 7429,50 Lt. Butas yra įrengtas ir prižiūrėtas, apstatytas baldais, į kuriuos ieškovė nepretenduoja. Atsakovas neginčijo ieškovės tvirtinimo teismo posėdžio metu( b.l. 62), kad šalys butą remontavo, dėjo grindis, tvarkė lubas ir sienas. Šios aplinkybės irgi liudija, kad butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir ieškovei priklauso šio buto dalis.

Nenustatyta, kad ieškovė pasisavino dalį santuokos metu įgytų piniginių lėšų, pateikti sąskaitų išrašai tik patvirtina faktą, kad šeimos piniginius reikalus tvarkė ieškovė, nes atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovas dėl piniginių santaupų padalijimo nepareiškė reikalavimo įstatymų nustatyta tvarka pirmos instancijos teisme, o apeliacinės instancijos teisme negalima reikšti naujų reikalavimų ( CPK 312 str.). Visus reikalavimus atsakovas galėjo reikšti Kėdainių rajono apylinkės teisme, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė reikalauja 7000 Lt kompensacijos už buto dalį, nes ieškinyje tvirtino, kad butas sudaro bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovui nebuvo pagrindo bylos nagrinėjimo metu tikėtis, kad butas bus pripažintas jo asmenine nuosavybe, nes pats pripažino, kad butas pirktas pigiai, nes buvo su skola, reikalavo remonto, kuris buvo atliktas šalims gyvenant kartu. Pats pripažino, kad buto kaina didesnė, nei 14000 Lt, negalėjo pasakyti, kokia kompensacija priklausytų ieškovei( b.l. 63). Atsakovas nenuginčijo fakto, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, netinkamai elgiasi, sudaužė santuokoje iš bendrų lėšų įgytą automobilį.

Atsižvelgiant į pasakytą, atsakovo A. V. apeliacinis skundas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimo dalies panaikinimo atmestinas, iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str.

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. a.k. (duomenys neskelbtini) 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinėje instancijoje išlaidų į valstybės biudžetą.

Teisėjai: Zina MickevičiūtėLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė