- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-142-413/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro, AB „Alvito žemdirbys“
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, kuria ieškovui paskirta bauda, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-546-482/2011 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centro Marijampolės filialui, AB „Alvito žemdirbys“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ priešieškinį dėl leidimo nugriauti statinį ir pastatyti stacionarią tvorą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams VĮ Registrų centro Marijampolės filialui ir AB „Alvito žemdirbys“ dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovo AB „Alvito žemdirbys“ priešieškinis dėl leidimo nugriauti statinį ir pastatyti stacionarią tvorą (b.l. 1-7).
Šalies argumentai
Ieškovas 2011 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą nušalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo teisėją A. Ž.. Teismo pirmininko 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovo prašymas buvo atmestas. 2011 m. spalio 13 d. teisme buvo gautas pakartotinis ieškovo V. J. prašymas dėl teisėjos A. Ž. nušalinimo (b.l. 11). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininkas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė ir skyrė jam 1 500 Lt baudą (b.l. 13). Ieškovas 2011 m. spalio 18 d. kreipėsi į Vilkaviškio rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. spalio 13 d. nutartimi paskirtą 1 500 Lt baudą (b.l. 13-16).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2011 m. spalio 26 d. nutartyje teismas nurodė, kad pagal CPK 69 straipsnio 5 dalį nustačius, kad dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise, tokiam asmeniui gali būti paskirta bauda. Teismas konstatavo, kad ieškovui baudą paskyrė tinkamas subjektas. Skiriant baudą atsižvelgta į tai, kad byla teisėjai paskirta 2011 m. kovo 24 d., pirmas teismo posėdis įvyko 2011 m. birželio 13 d., nušalinimas teisėjai nebuvo pareikštas, nors vėliau pareikštuose nušalinimuose iš esmės nurodomi pagrindai, kurie ieškovui buvo žinomi jau pirmojo posėdžio metu. Teismas sprendė, kad ieškovas piktnaudžiauja nušalinimo teise, kadangi teisėjai reiškė nepagrįstus nušalinimus. Pasisakydamas dėl baudos dydžio pagrįstumo teismas pažymėjo, kad pagal CPK 95 straipsnį baudos dydis gali siekti 20 000 litų. Parinkdamas baudos dydį teismas vertino bylos sudėtingumą, jos nagrinėjimo trukmę, nušalinimų pagrindus, ieškovo turtinę padėtį, todėl sprendė, kad tenkinti ieškovo prašymą nėra pagrindo (b.l. 32).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2011 m. spalio 13 d. nutartimi paskirtą 1 500 Lt baudą (b.l. 33-37).
Apeliantas nurodo, kad dėl teisėjos veiksmų 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdyje nušalinimą jai galėjo pareikšti tik kitame teismo posėdyje (2010 08 31), todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui nušalinimo aplinkybės buvo žinomos 2011 m. birželio 13 d. teismo posėdyje ir tokiu būdu siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą. Vertinant nušalinimo pagrindus svarbu tai, ar teisėjo nešališkumu konkrečiomis bylos aplinkybėmis pagrįstai gali suabejoti sąžininga šalis, šiuo atveju subjektyvus ir objektyvus ieškovo vertinimas, kuris kelia pagrįstų abejonių, o ne tai, kaip pats teisėjas vertina savo šališkumą ar nešališkumą. Vien dėl to, kad nušalinimas kartojasi, negalima laikyti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir taip veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, Iš 2011 m. rugpjūčio 31d. ieškovo prašymo argumentų ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. atliekančio teismo pirmininko pareigas L. V. nutarties matyti, kad ieškovas 2011 m. spalio 13 d. nušalinimą teisėjai A. Ž. pareiškė visiškai kitu pagrindu, tačiau 2011 m. spalio 13 d. nutartyje tai neatsispindi. Todėl laikytina, kad teismas be jokio teisinio pagrindo praplėtė įstatyme įtvirtintą imperatyvią nuostatą ir, vien už tai, kad ieškovas pareiškė naują, pagrįstą ir motyvuotą prašymą, nurodydamas visai kitas aplinkybes, kurios verčią jį, kaip ieškovą, abejoti teisėjos A. Ž. šališkumu, skyrė nepagrįstai didelę baudą. Nepagrįsti teismo argumentai dėl proceso kooperacijos principo pažeidimo, kadangi teismas netinkamai taikė ir aiškino šį principą. Be to, teismas negali išskirti vieno iš civilinio proceso principų ir nepaisyti kitų principų, t.y. teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą procesą, dispozityvumo, rungimosi, teisėjų nešališkumo. Būtina siekti visų principų pusiausvyros. Teismas šių principų nesilaikė tiek spręsdamas teisėjos nušalinimo klausimą, tiek skirdamas ieškovui baudą ir nustatydamas jos dydį. Teismo išvados apie ieškovo turtinę padėtį, remiantis žemės sklypo verte ir atlygiais, kuriuos ieškovas moka samdytam byloje advokatui, yra nepagrįstos, kadangi dėl paminėto žemės sklypo vyksta teisminis ginčas, o advokatui mokami honorarai nėra ieškovo pajamos, bet jo išlaidos, todėl niekaip negali būti kriterijumi, apsprendžiančiu ieškovo turtinę padėtį. Priešingai, dėl bylos nagrinėjimo ieškovo turtinė padėtis nuo 2008 m. yra pablogėjusi, jo žemės sklypas yra nuvertėjęs, jis negali juo naudotis, parduoti, patiria išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Ieškovas buvo priverstas kreiptis į banką dėl kreditų suteikimo, kad galėtų tęsti teisminius ginčus. Tai patvirtina 2011 m. lapkričio 5 d. „Svvedbank" AB pažyma apie V. J. suteiktus kreditus Nr. RL -SR-6057. Iš viso skola yra 28 500 Lt, kuri viršija ir žemės sklypo vertę. Šios aplinkybės patvirtina, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į V. J. turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo pareiškimą dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).
Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, bauda už piktnaudžiavimą proceso teisėmis apeliantui buvo skirta dėl to, kad nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui jis reiškė pakartotinai, pirmą kartą pareikšdamas nušalinimą dėl teisėjos netinkamo naudojimosi civilinio proceso teisėmis, ko nenumato CPK 65 straipsnyje nurodyti nušalinimo pagrindai, o šių aplinkybių pagrįstumas tikrinamas ne per teisėjo nušalinimo institutą, bet peržiūrint teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, ir antrą kartą - kad teisėja yra susijusi su asmenimis, įvardintais kaip J. S., kuris per kitus asmenis, t.y. V. J. ir V. R., ne kartą veikė prieš apeliantą ir apelianto atstovaujamą asmenį T. S.. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, tokius savo pareiškimus apeliantas grindė ne įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, o savo samprotavimais ir prielaidomis, dėl ko buvo atidėti teismo posėdžiai. Kadangi prašymas dėl teisėjos A. Ž. nušalinimo jau kartą buvo išspręstas ir atmestas, todėl pakartotinio nušalinimo pareiškimas, nesant tam teisėto pagrindimo, buvo pagrindas vertinti apelianto procesinį elgesį kaip sąmoningą piktnaudžiavimą proceso teisėmis, veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (LR CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą. Apeliantui V. J. teismo paskirta 1 500 Lt bauda, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nėra per didelė, o jo argumentai dėl turtinės padėties laikytini nepagrįstais, kadangi advokatams sumokėto 13 900 Lt dydžio atlygis (b.l. 20-31) ir duomenys apie nekilnojamąjį turtą (be ieškovo nurodomo ginčo žemės sklypo, esančio Vilkaviškio r.sav., Alvito k., jam priklauso visa eilė ir kito nekilnojamojo turto, t.y. 11 žemės sklypų, esančių Vilkaviškio r. sav. ir Rokiškio r. sav., bei nuosavas namas Rokiškio r. sav. Rokiškio m. sen., Rokiškio m., Aušros g. 9) b.l. 41-43)) leidžia daryti priešingą išvadą.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieškovui baudą, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.