- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1649-1033/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16390-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- S. M.
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. J. 2019 m. balandžio 21 d., apie 18.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus (nustatytas 3,20 promilių girtumas), tyčia kumščiu suduodamas nukentėjusiajai S. M. į dešinę akį ir antakį ne mažiau, kaip vieną smūgį, bei pargriaudamas nukentėjusiąją ir suduodamas kumščiais jai į nugarą ne mažiau, kaip du smūgius, sukėlė nukentėjusiajai - savo sugyventinei S. M. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. J. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad namuose šventė Šv. Velykas, išgėrė alkoholio su sugyventine S. M.. Vėliau ji nuėjo miegoti, o kai atsikėlė, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Ji norėjo išeiti, bet jis neleido, sudavė jai. Pašalinių asmenų tuo metu bute nebuvo. Po įvykio paskambino jo motinai, ji atėjo, iškvietė policiją ir jį išvežė. Tiksliai neatsimena, kaip sudavė S. M., nes buvo išgėręs. Pamena, kad vieną kartą trenkė nukentėjusiajai į galvą. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, gailisi dėl savo veiksmų. Anksčiau nebuvo teistas, atsiprašė nukentėjusios ir ji jam atleido. Sutinka su prokuroro pasiūlytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji atleido ir ketina toliau kartu gyventi.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. J. parodė, kad apie pusantrų metų jis gyvena kartu su sugyventine S. M. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su jais gyvena sugyventinės iš pirmos santuokos dešimtmetis sūnus. 2019-04-21 nuo 10 val. kartu su S. namuose šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus, dviese išgėrė litrą degtinės. Apie 18 val. S. ruošėsi kažkur išeiti, bet jis buvo prieš, nes ji buvo išgėrusi. Kai S. buvo koridoriuje prie išėjimo durų ir ruošėsi išeiti, jis griebė ją už megztinio nugaros srityje ir griebdamas sudavė S. į nugaros sritį. Sugriebęs S. už drabužių, patempė ją iš koridoriaus į kambarį ir metė ant lovos. Neatsimena, kad sudavė S. į veidą, bet neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti. Negali pasakyti tiksliai, kiek kartų sudavė S. į nugaros sritį. Įvykio dieną S. sūnaus namuose nebuvo. Dėl įvykdytos veikos labai gailisi (b. l. 31).
Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu M. J. gyvena nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2019-04-21 kartu šventė Velykas, išgėrinėjo alkoholį. Ji nuėjo miegoti, o M. toliau vartojo alkoholį. Ji atsikėlė apie 14 val. ir M. pradėjo prie jos kabinėtis, vadino negražiais žodžiais, keikė. Jos telefone M. perskaitė sveikinimus ir pradėjo pavydėti, priekaištauti jai. Apie 18 val. norėdama išvengti tolimesnio konflikto, ji išėjo į kitą kambarį, todėl M. dar labiau supyko. Jis atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo mušti, tyčia kumščiu sudavė į dešinę veido pusę, dėl ko ji nukrito ant lovos. Tada jis sudavė kumščiu jai du kartus į nugarą. Nuo skausmo ji net negalėjo kvėpuoti. Tada jis paleido ją ir ji iškvietė policiją. Jai buvo padaryta fizinė žala. M. ne pirmą kartą ją muša ir ji ne kartą kreipėsi į policiją (b. l. 11, 14).
Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad 2019-04-21 18.27 val. S. M. pagalbos telefonu 112 pranešė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos sugyventinis trenkė jai per galvą, atėmė mobilaus ryšio telefoną, konfliktavo. Mažamečių vaikų namuose nėra, nuo GMP atsisakė (b. l. 6).
Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad vyriausiajai patrulei G. S. 2019-04-21 nukentėjusioji S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jos sugyventinis M. J. išgėręs pradėjo konfliktuoti, šaukti ir supykęs kumščiu sudavė jai į dešinę akį bei antakį, taip pat kumščiais keliolika kartų trankė į nugarą, dėl ko ji jautė didelį skausmą, buvo parkritusi. Smurtas kartojasi ne pirmą kartą (b. l. 7-8).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo išklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2019-04-21 18.27 val. garso įrašas, iš kurio matyti, kad į BPC tarnybą paskambinusi moteris ir prisistačiusi M., prašo iškviesti policijos pareigūnus, nes prieš 10 minučių sugyventinis sudaužė jai galvą, atėmė raktus ir telefoną. Lauks namuose (b. l. 21).
Iš kitų objektų (vaizdo įrašo) apžiūros protokolo matyti, kad 2019-04-21 atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji S. M. paaiškino, jog prieš ją smurtavo sugyventinis, trenkė kumščiu vieną kartą į dešinės pusės antakio sritį, taip pat sudavė į nugaros sritį. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kad medikai apžiūrėtų nukentėjusiąją (b. l. 23).
Vyresniosios tyrėjos Ž. C. 2019-04-21 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad nukentėjusioji S. M. po įvykio dėl patirtų sužalojimų išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir buvo intensyvioje medikų apžiūroje, todėl nebuvo atlikta įvykio vietos (buto) apžiūra (b. l. 9).
Iš užduoties atlikti objektų tyrimą ir 2019-04-23 tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo telefonu bendrauta su nukentėjusiąja S. M., kuri paaiškino, kad pagal įteiktą užduotį atlikti kūno tyrimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nevyks, po įvykio į medicinos įstaigą nesikreipė (b. l. 18).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatas patvirtina, kad M. J. 2019-04-21 19.16 val. nustatytas 3,20 promilių girtumas, o jo sugyventinei S. M. 2019-04-21 21.07 val. nustatytas 0,95 promilių neblaivumas (b. l. 40, 41, 42).
Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad M. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-04-21 19.14 val. iki 2019-04-23 15.58 val. (b. l. 26, 37).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-04-21 apie 18.10 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sugyventinei S. M. į dešinę akį ir antakį bei pargriovęs ją, kumščiais sudavė į nugarą ne mažiau, kaip du smūgius, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. M. J. kaltę patvirtina nukentėjusios S. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įvykio registracijos kortelės duomenis, garso ir vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, asmens blaivumo patikrinimo rezultatas, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo M. J. duoti parodymai.
M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę, sukėlė jai fizinį skausmą.
M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis M. J. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios ir ji jam atleido, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji kaltinamajam atleido, susitaikė, ketina toliau kartu gyventi, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia.
M. J. dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau nebuvo teistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, savo elgesį vertina kritiškai. Nors 2016 - 2019 metais M. J. buvo baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto, viešosios tvarkos pažeidimus ir viešosios rimties sutrikdymą, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne visas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų, tačiau tik vienas administracinis nusižengimas, kuris padarytas daugiau nei prieš dvejus metus, buvo šiurkštus (2016-12-23 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus), kiti pažeidimai nėra šiurkštūs. 2019 metais M. J. padarė du administracinius nusižengimus – važiavo viešuoju transportu neturėdamas galiojančio bilieto, todėl teismas daro išvadą, kad vien jo padaryti administraciniai nusižengimai nesuteikia pagrindo manyti, kad jis darys naujus nusikaltimus. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas turės įtakos kaltinamajam, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl M. J. gali būti taikomos BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamoji byla nutrauktina. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant vienerių metų bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.
M. J. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą, todėl jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba ir yra užimtas, paskirtoje programoje jis privalo dalyvauti per ilgesnį terminą nei prašė prokuroras, t. y. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Taip pat, vadovaujantis BK 71 straipsniu, M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašu iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įdėta į voką ir prisegta prie galinio bylos viršelio, paliktina saugoti šioje byloje.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 432 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai S. M. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti M. J., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.