Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus prašymą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracija, trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos 5193,2 Eur žalos atlyginimą.

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos valstybinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 21 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) padarytą žalą.

Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (21 straipsnio 1 dalis), reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2002-03-18 VSDFV Kėdainių rajono skyrius raštu Nr. 714 kreipėsi į Alytaus rajono CMS klausdami ar nebuvo užregistruota J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ištuoka. 2002 m. kovo 27 d. Nr. 1120 gauta 2002 m. kovo 25 d. patvirtinta Santuokos akto įrašo kopija Nr. 257. 2014 m. rugpjūčio 8 d. VSDFV Alytaus skyrius raštu Nr. (10.3) R1-19504 kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS „Dėl L. G. ir J. J. santuokos akto įrašo“. 2014 m. rugpjūčio 15 d. raštu S12-132 Alytaus r. CMS skyrius atsiuntė santuokos įrašo kopiją, pažymėdamas, kad santuokos įraše atžymos apie santuokos nutraukimą nėra. Vadovaujantis šia informacija pareiškėja L. J. paskyrė ir mokėjo valstybinę socialinio draudimo našlių ir valstybinę nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijas nuo jos sutuoktinio J. J. mirties (nuo (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja našlių pensijos gavėjos L. J. atžvilgiu priėmė atitinkamus individualius administracinius aktus dėl jai paskirtų valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos nustatymo ir nustatytos permokos sumokėjimo (atlyginimo) geruoju. VSDFV Alytaus skyrius 2017-03-07 sprendimu Nr. P11-42 „Dėl L. J. valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2001-12-31 iki 2015-05-31 susidarė 3600,75 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoka dėl Alytaus rajono CMS kaltės, nes pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, turėjusios įtakos teisei į valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją nustatyti. VSDFV Alytaus skyrius 2017-03-07 sprendimu Nr. P11-43 „Dėl L. J. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė, jog laikotarpiu nuo 2001-12-31 iki 2015-05-31 susidarė 1592,45 Eur nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos permoka dėl Alytaus rajono CMS kaltės, nes pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, turėjusios įtakos teisei į nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją nustatyti. VSDFV Alytaus skyrius 2017-03-10 raštu Nr. (10.3E)R1E-1623 „Dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir valstybės biudžetui atlyginimo geruoju“ pasiūlė Alytaus rajono savivaldybės administracijai susidariusią 3600,75 Eur valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos permoką bei 1592,45 Eur nukentėjusių asmenų valstybinės našlių pensijos permoką dėl Alytaus rajono CMS kaltės atlyginti geruoju. Atsakovė atsisakė atlyginti prašomą žalos dalį.

Pareiškėja teigia, jog L. J. valstybinė socialinio draudimo našlių ir valstybinė nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos buvo paskirtos ir mokėtos be teisinio pagrindo, bei pensijos permokos susidarė dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos CMS kaltės, nes ji pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, turėjusius įtakos teisei į valstybinę socialinio draudimo našlių ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją nustatyti.

Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (galiojančio ištuokos metu) 203 straipsnis reglamentavo, jog santuokos nutraukimą įregistravęs civilinės metrikacijos organas praneša apie ištuoką santuokos įregistravimo vietos civilinės metrikacijos organui. Civilinės metrikacijos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR ministrų tarybos 1982-04-02 nutarimu Nr. 104 „Dėl Civilinės metrikacijos instrukcijos patvirtinimo“, 103 punkte nurodyta „Įregistravęs santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyrius apie tai parašo santuokos sudarymo įraše ir praneša atitinkamam civilinės metrikacijos organo archyvui, kad apie tai būtų pažymėta antrajame santuokos sudarymo įrašo egzemplioriuje. Jeigu santuoka buvo įregistruota kitame civilinės metrikacijos skyriuje, pranešimas apie santuokos nutraukimą nusiunčiamas skyriui, kuriame yra santuokos įregistravimo įrašas. Padaręs žymėjimą skyrius šį pranešimą persiunčia atitinkamam civilinės metrikacijos organo archyvui, kad apie tai būtų pažymėta antrajame santuokos sudarymo įrašo egzemplioriuje.

Pareiškėja nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 203 straipsniu, santuokos nutraukimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga pranešdavo apie įregistruotą ištuoką santuokos įregistravimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Lietuvos valstybės istorijos archyvo Civilinės metrikacijos įstaigų dokumentų skyriuje saugomame J. J. ir L. J. santuokos akto įraše Nr. 542, sudarytame Alytaus rajono CMS, padaryta žyma apie ištuoką patvirtina, kad minėtos teisės normos buvo realizuotos, todėl darytina išvada, kad Alytaus miesto CMS išsiuntė Alytaus rajono CMS pranešimą apie L. J. ištuoką, o šis – informavo archyvą.

Atsakovė su tokiais pareiškėjos nurodytais argumentais nesutinka ir nurodo, jog Alytaus rajono CMS nebuvo gavęs informacijos apie J. ir L. J. santuokos nutraukimą, todėl ir žymos apie santuokos nutraukimą dokumentuose nėra. J. J. ir L. J. santuoka nutraukta 1983-04-21 Alytaus miesto CMS ir nėra žinoma, dėl kokių priežasčių Alytaus miesto CMS neperdavė žinių Alytaus rajono CMS apie minėtų asmenų santuokos nutraukimą.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog 2002-03-18 VSDFV Kėdainių skyrius kreipėsi į Alytaus rajono CMS klausdamas ar nebuvo užregistruota J. J. ir L. J. ištuoka. 2002-03-27 gauta 2002-03-25 patvirtinta minėtų asmenų Santuokos akto įrašo kopija Nr. 257, kurioje nėra atžymos apie santuokos nutraukimą. 2014-08-15 Alytaus rajono CMS skyrius pateikė VSDFV minėtų asmenų santuokos akto įrašo kopiją, pažymėdamas, kad santuokos akto įraše žymos apie santuokos nutraukimą nėra.

Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.).

Teismas pažymi, kad reikšdamas prašymą dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškėjas turi įrodyti tokios atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės, CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Pareiškėja prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti remiasi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso ir Civilinės metrikacijos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos TSR ministrų tarybos 1982-04-02 nutarimu Nr. 104 „Dėl Civilinės metrikacijos instrukcijos patvirtinimo“ nuostatomis, kuriuose buvo išdėstyta, kokios yra nustatytos pareigos civilinės metrikacijos įstaigoms, atliekant ištuokos procedūras ir perduodant duomenis apie ją. Tačiau jokių įrodymų apie faktinį šių nuostatų įgyvendinimą nėra pateikta. Byloje nėra jokių duomenų, taip pat pareiškėja į bylą nepateikė jokio rašytinio įrodymo, jog Alytaus m. CMS buvo perdavęs Alytaus r. CMS informaciją apie L. ir J. J. ištuoką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2017-03-20 raštu Nr. (3.19) K26-817 „Dėl informacijos pateikimo“ užklausė Lietuvos valstybės istorijos archyvą, kokių ir iš kokios įstaigos gautų dokumentų pagrindu Lietuvos valstybės istorijos archyvas 1983-05-05 atliko žymą 1969-09-27 santuokos akto įraše Nr. 542 apie 1983-04-21 įregistruotą L. J. ir J. J. ištuoką. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2017-03-22 raštu Nr. R10(1.8)-293 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad žyma apie ištuoką atlikta remiantis Alytaus miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriaus 1983-04-21 Ištuokos akto įrašu Nr. 74.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas apie jokį iš Alytaus r. deputatų tarybos vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriaus pranešimą ar kitokio turinio gautą dokumentą apie L. ir J. J. ištuoką nepaminėjo, o paminėjo tik Alytaus miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriaus išduotą dokumentą.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal 1983 m. susiklosčiusią praktiką, o taip pat ir pagal Civilinės metrikacijos instrukciją, jeigu santuoka buvo įregistruota kitame civilinės metrikacijos skyriuje, ištuoką įregistravęs civilinės metrikacijos skyrius išsiųsdavo pranešimą, (tačiau ne patį ištuokos akto įrašą) apie santuokos nutraukimą skyriui, kuriame yra santuokos įregistravimo įrašas. Padaręs žymėjimą skyrius šį pranešimą persiunčia atitinkamam civilinės metrikacijos organo archyvui, kad apie tai būtų pažymėta antrajame santuokos sudarymo įrašo egzemplioriuje.

Atsakovė teismo posėdžio metu pateikė apžiūrai L. J. ir J. J. santuokos sudarymo bylą, kurioje nėra duomenų, kad buvo gautas ištuoką įregistravusios civilinės metrikacijos skyriaus pranešimas apie L. J. ir J. J. santuokos nutraukimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog ištuokos akto įrašą Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikė Alytaus r. CMS. Iš Alytaus rajono CMS akto įrašo Nr. 542 ir jame esančios žymos apie ištuoką taip pat negalima spęsti apie tai, jog atsakovei tikrai buvo žinoma apie J. J. ir L. J. ištuoką.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą pripažinti atsakovės nurodytus argumentus, jog Alytaus rajono CMS nebuvo gavęs informacijos apie J. ir L. J. santuokos nutraukimą, todėl ir žymos apie santuokos nutraukimą dokumentuose nėra, pagristais. Pareiškėjos argumentai jog Alytaus r. CMS pateikė Kėdainių skyriui ar Alytaus skyriui klaidingą informaciją apie L. ir J. J. santuoką/ištuoką, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nenustatyta, jog Alytaus r. CMS turėjo informaciją apie santuokos nutraukimą ir turėdamas duomenis apie L. ir J. J. ištuoką, jų nepateikė pareiškėjai bei Kėdainių skyriui.

Nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra kalta dėl susidariusios permokos L. J., nes nėra pakankamų ir patikimų duomenų, jog ji žinojo apie teisiškai reikšmingą aplinkybę dėl L. ir J. J. santuokos nutraukimo ir teikdama atsakymus į pareiškėjos užklausimus šią aplinkybę sąmoningai nuslėpė nuo atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje dėl permokos nėra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, teismas konstatuoja, kad nėra visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjo nurodomai 5193,2 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad L. J. sąmoningai nuslėpė ištuokos faktą ir žinodama, kad yra išsituokusi, vistiek kreipėsi į VSDFV Kėdainių rajono skyrių su prašymu skirti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją ir valstybinę nukentėjusiųjų asmenų našlių pensiją, nors pagal kreipimosi metu (2002-03-17) ir šiuo metu galiojantį LR valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d. nurodyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją turi mirusio asmens sutuoktinis, jeigu asmuo mirties dieną atitiko įstatymo nustatytas sąlygas, o pagal LR valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi kreipimosi dėl pensijos metu) 14 str. įtvirtinta, kad įstatymo 14 str. penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose. L. J., nebūdama J. J. sutuoktine jo mirties dieną, neįgijo teisės gauti valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos ir valstybinės nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį įtvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, remiantis šio įstatymo nuostata, teismo nuomone, žala, padaryta be pagrindo išmokėjus valstybinės socialinio draudimo našlių pensijas ir valstybinės nukentėjusiųjų asmenų našlių pensijas pensijų gavėjai L. J. (mirė (duomenys neskelbtini)), turėtų būti atlyginama pensijų gavėjos (jos paveldėtojų), nes permoka susidarė dėl to, kad ji nuslėpė duomenis apie santuokos nutraukimą, o ne iš atsakovės.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus dėl kurių pareiškėja patyrė žalą.

Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249straipsniai). Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų ir jų bei kilusių padarinių priežastinio ryšio, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.

Pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl likusieji tiek pareiškėjos, tiek atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.