- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1-336-913/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46843-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Kaltinamasis
- O. L. S.
- Advokatai
- Darius Karvelis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsilavinimas 7 klasės, netekėjusi, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. L. S. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie pietus, tikslus laikas nenustatytas, neteisingai parodžiusi A. D. M. G. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ribas ir paprašiusi nupjauti šios sodybos kieme esančias 15 tujų, A. D. jas nupjovus, tyčia sunaikino svetimą M. G. priklausantį turtą - 15 tujų, kurių vienos kaina 25 eurai, o bendra vertė 375 eurų.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji O. L. S. savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad ji keturis metus prašė kaimynės išsikasti tujas, bet kaimynė nereagavo. Ji suprato, kad tujos jai yra svetimos, bet ji galvojo, kad tujos auga jos žemėje. Gailisi dėl to, ką padarė, nes ji nežinojo, kad negalima savoje žemėje svetimos tujos nupjauti. Jos amžius toks, kad ji įstatymais nesidomi ir jų nežino, o jai niekas nepasakė, kad taip daryti negalima. Už tujas ji sumokėjo nukentėjusiajai. Dėl padarytos neturtinės žalos nesutinka, nes už tujas sumokėjo, o daugiau nėra už ką mokėti. Geodezinių matavimų nedarė. Sutinka išnagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji M. G. parodė, kad tą dieną grįžo namo apie 16:15 val. – 16:20 val. ir pamatė, kad nupjautos 15 tujų. Jai pasidarė bloga. Reikėjo kviesti medikus, iškvietė policijos pareigūnus. Parašė policijai pareiškimą. Policijos pareigūnai apklausė. Nuėjo pas kaltinamąją apklausos. Buvo apklausti liudytojai. Kaltinamoji nuolat pasakojo istorijas, kad beržas buvo pasodintas jos tėvo. Kaltinamajai šis medis labai brangus, nors jis auga mano žemėje. Kaltinamoji nei atsiprašė, nei sveikinasi. Tačiau prieš tai, apie 35 metus jos gyveno taikiai ir draugiškai. Kaltinamajai tujos yra principo reikalas. Paprašė kažkokio asocialaus vyro, kad jis atliktų šį darbą. Kai pasidarė geodezinius matavimus, kaltinamoji jų nepasirašė, nors tujos ir beržas auga mano žemėje. Naujų geodezinių matavimų į bylą nepateikė, nes jie yra NŽT. Kaltinamoji už tujas sumokėjo, atsiuntė pašto perlaidą. Už atliktus geodezinius matavimus mokėjo dukra, nors pinigai yra jos. Dukra tik viską apiformino. Prašo, kad už geodezinius matavimus sumokėtų kaltinamoji, nes dėl jos neteisėtų veiksmų teko daryti geodezinius matavimus. Geodezinius matavimus padarė dėl šventos ramybės, kad kaltinamoji tiksliai žinotų, kur jos žemės riba. Ji nuolat kaltinamajai nuolaidžiavo, nes nenorėjo, kad garbaus amžiaus žmogus patirtų stresą, nors beržas irgi auga mano žemėje. Prašo atlyginti neturtinę žalą 1000 Eur, nes po įvykio porą savaičių nemiegojo, teko kreiptis pas gydytojus, pirkti vaistų. Kaltinamoji nelinkusi išspręsti konfliktą gražiuoju, nes iki šiol jos neatsiprašė. Iki įvykio, geodezinių matavimų nedarė, nes puikiai žinojo, kur yra jos žemė. Leisdavo kaltinamajai sodinti bulves savo žemėje, nes pagarbiai žiūrėjo į jos amžių. Ankščiau, apie 5 metus atgal, riboženkliai buvo, bet kaltinamoji juos išmetė. Sutinka išnagrinėti bylą sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta šiais rašytiniais įrodymais:
Iš 2018-09-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. G. pranešė apie tai, kad 2018-09-21 apie 16 val. 45 min. grįžusi po darbo į namus (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nupjautos jai priklausančios tujos, kurios buvo pasodintos jai priklausančiame žemės sklype. Viso nupjauta 15 vienetų tujų, kurias vertina po 25 eurus, viso jai padaryta 375 eurų turinė žala. 2018-09-21 apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)eile susodintos tujos, eilės gale matyti 15 nupjautų tujų, likę kelmai (b. l. 9-13, 14-15).
Iš 2018-10-26 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. G. pateikė žemės sklypo plano kopiją (b. l. 32-36).
2018-11-14 papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), vadovaujantis geodezinių matavimų metu pažymėtomis M. G. sklypo ribomis nustatyta, kad tujos nupjautos M. G. sklypo pusėje, nuo pirmos nupjautos tujos iki pažymėto ribos yra 5,90 cm atstumas, nuo paskutinės nupjautos tujos iki pažymėtos sklypo ribos - 1,90 cm atstumas (b. l. 17-21).
Iš 2018-12-27 liudytojos A. Z. apklausos protokolo nustatyta, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad O. L. S. jai pasakojo, kad kaimynė M. G. užvaldžiusi dalį jos žemės sklypo ir jame pasodino tujas. Ji ne kartą girdėjo, kad O. L. S. prašė M. G. iškasti tujas, nes jos trukdo dirbti žemę, tačiau M. G. to daryti neketino (b. l. 45-46).
Iš 2018-12-27 liudytojos V. S. nustatyta, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. S. parodė, kad O. L. S. yra jos sesuo. Maždaug prieš 6-7 metus, tiksliai nepamena, M. G. pasodino tujas žemės sklype, kuris priklausė O. L. S.. Sklypų ribos riboženkliais pastaruoju metu nebuvo pažymėtos, tačiau ankščiau dėl sklypų ribų pykčių nebuvo. O. L. S. buvo minėjusi, kad jai trukdo pasodintos M. G. tujos ir ji prašė jas išsikasti, tačiau M. G. to nepadarė. 2018 m. rudenį jos sesuo O. L. S. nupjovė M. G. pasodintas tujas. 2018 metų rudenį buvo atlikti M. G. sklypo geodeziniai matavimai, kurie skyrėsi nuo senų matavimų ir dalis O. L. S. sodo buvo primatuotas M. G. (b. l. 60-61).
Iš 2018-10-26 liudytojo A. D. apklausos protokolo nustatyta, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., O. L. S. paprašius ir parodžius, jis nupjovė 15 tujų. O. L. S. minėjo, kad tujas sodino kaimynai, tačiau patikino, kad jos auga jai priklausančioje žemėje (b. l. 63-64).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija), šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamosios O. L. S. kaltė padarius jai inkriminuotą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme paaiškino, kad kaltinamoji O. L. S. nupjovė jai priklausančias 15 tujų, kurios vienos vertė 25 eurai, todėl viso jai padaryta 375 eurų turtinė žala. Kaltinamoji O. L. S. prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, atlygino nukentėjusiajai M. G. padarytą 375 eurų turtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. patvirtino, kad jis, O. L. S. paprašius ir parodžius, nupjovė 15 tujų. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisme ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamoji O. L. S. 2018 m. rugsėjo 21 d., apie pietus, tikslus laikas nenustatytas, neteisingai parodžiusi A. D. M. G. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ribas ir paprašiusi nupjauti šios sodybos kieme esančias 15 tujų, A. D. jas nupjovus, tyčia sunaikino svetimą M. G. priklausantį turtą - 15 tujų, ir tokiais savo veiksmais sugadino svetimą turtą ir padarė nukentėjusiajai M. G. 375 eurų turtinę žalą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamoji O. L. S. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios O. L. S. gynėjas advokatas Darius Karvelis teismo prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių.
Pagal BK 39 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių, yra besąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, taikoma tik esant visoms jame išvardytoms būtinoms sąlygoms.
Kaip matyti, O. L. S. inkriminuotas BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus tyčinis nusikaltimas. Byloje esanti pažyma apie teistumą patvirtina, kad O. L. S. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. (b. l. 145), yra labai garbaus amžiaus moteris (jai yra 88 metai), ji nei karto nėra bausta už administracinius teisės pažeidimus (b. l. 146), ją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Taip pat teismas konstatuoja, kad kaltinamosios veikoje yra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kaltininkė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei savo noru atlygino padarytą turtinę žalą. Taip pat nustatyta, jog kaltinamosios veiksmuose nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, esant visoms sąlygoms, numatytoms BK 39 straipsnyje, taikytinas BK 39 straipsnis ir O. L. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamosios jai už atliktus geodezinius matavimus 120 Eur, už advokato išlaidas 200 Eur ir neturtinę žalą 1000 Eur (b. l. 129). Prašymo atlyginti 375 Eur turtinę žalą už nupjautas tujas atsisakė, nes kaltinamoji jai šią žalą atlygino (b. l. 144).
Nukentėjusiosios M. G. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.
Teismas konstatuoja, kad dėl O. L. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji M. G. patyrė neturtinę žalą – dvasinį sukrėtimą, stresą, sveikatos sutrikimus ir dvasinius išgyvenimus. Neturtinę žalą privalo atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo. Tačiau nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis teismo vertinimu laikytinas per dideliu ir neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi beveik tris kartus viršija nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, todėl nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 250 Eur sumos, kuri priteistina iš kaltinamosios O. L. S. nukentėjusiosios M. G. naudai.
Dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinės ieškovės M. G. atžvilgiu buvo padarytas tyčinis nusikaltimas, dėl kurio ji patyrė žalą. Tiesioginė turtinė žala dėl nusikaltimo dalyko (tujų), nukentėjusiajai M. G. yra atlyginta, todėl šioje dalyje ji reikalavimo priteisti 375 Eur nebereiškia. Tačiau nukentėjusioji prašo atlyginti jos patirtas išlaidas dėl atliktų žemės sklypo geodezinių matavimų, bei atlyginti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą dokumentus, sprendžia, jog pateikti į bylą dokumentai nepatvirtina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. G. būtų patyrusi 120 Eur turtinės žalos dėl užsakytų geodezinių matavimų, kadangi byloje esantys dokumentai rodo, jog 2018-09-24 Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) užsakė A. M., kuri kasos pajamų orderio kvitu 2018-10-22 sumokėjo 510 Eur (b. l. 131-132, 133-134). Be to, teismo vertinimu, prašoma atlyginti turtinė žala dėl to, jog nukentėjusioji atliko sau nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto geodezinius matavimus nėra priežastiniame ryšyje tarp kaltinamosios padarytos veikos ir prašomos atlyginti turtinės žalos, todėl nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti 120 Eur už geodezinius matavimus netenkintinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Nukentėjusiosios M. G. sumokėti 200 Eur advokatei už suteiktas teisines paslaugas nėra susiję su svetimo turto sugadinimu ar sunaikinimu, ir pagal įstatymą tokio pobūdžio išlaidos laikomos ne turtine žala, o proceso išlaidomis (BPK 106 straipsnis).
Dėl išlaidų už advokatės paslaugas. Nukentėjusioji M. G. prašo priteisti 200 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas (b. l. 135, 175). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji M. G. patyrė 150 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, kurios yra tiesiogiai susijusios su šia baudžiamąją bylą, kadangi dėl byloje priimto sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusioji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamosios O, L. S. (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje esantys įrodymai apie nukentėjusiajai suteiktą teisinę konsultaciją dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo, už kurią buvo sumokėta 50 Eur suma, nepripažintinos proceso išlaidomis, nes nebuvo būtinos, todėl nepriteistinos iš kaltinamosios (BPK 104 straipsnio 2 dalis).
Kardomoji priemonė nepaskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
O. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Priteisti iš O. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš O. L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.