Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja J. R., išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Genovaitės Ročienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2021 m. balandžio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2021 m. lapkričio 4 d., apie 22.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su mažamete dukra K. A., metu, tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – tampė už rankų, plaukų, sugriebdama už burnos ir spausdama bei dusindama, parvertė ant lovos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. A. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, J. D. 2021 m. lapkričio 6 d., apie 22.28 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su mažamete dukra K. A., metu, tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebdama ir tampydama už plaukų, parvertė ant lovos bei sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. A. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamoji J. D. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gali būti, jog nurodytomis dienomis buvo susipykusi su dukra ir tampė K. A. už plaukų ir rankų, sugriebė jai už burnos ir taip ją nuvertė ant žemės, tačiau nenorėjo jos užgauti ar sužaloti. Taip pat buvo įvykis vakare, K. A. kambaryje, kai sugriebė jai už plaukų, nuvertė ant lovos ir sudavė kumščiu kelis kartus į nugarą. Nenorėjo dukros skriausti, mano, kad taip pasielgė, nes susipyko. Supranta, kad negali dukros mušti ir skriausti. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, nori dukros atsiprašyti ir su ja susitaikyti. K. A. gyvena pas savo tėtį, su ja nuo tada kai ji išvyko, nebendravo. Supranta, kad elgėsi netinkamai K. A. atžvilgiu, labai gailisi dėl tokių savo veiksmų (b. l. 133–135, 139–140).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. D. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jos kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio arba lapkričio mėn., tikslios dienos neprisimena, kai gyveno pas mamą J. D. adresu (duomenys neskelbtini). Vieną dieną, kai sėdėjo savo kambaryje, prie kompiuterio, į kambarį atėjo mama, kuri buvo pavartojusi alkoholio. Su mama susikonfliktavo ir mama, priėjusi jai iš šono, griebė už burnos, parvertė ant lovos, kuri buvo už jos kėdės. Mama, suėmusi jai už burnos, spaudė žandus, jai skaudėjo, ją dusino, pradėjo trūkti oro. Kažkaip pavyko išsimuistyti nuo mamos, ir ji pabėgo į tualetą, kur vėmė seilėmis. Po to, kai išėjo iš tualeto, mama apkaltino, kad ji vaidina, pradėjo tampyti už žandų. Jai skaudėjo. Po to, K. A. nuo mamos atsitraukė ir nuėjo į savo kambarį, ir viskas tuo baigėsi. Po kelių dienų, kai vėl sėdėjo prie savo kompiuterio kambaryje ir ruošė namų darbus, pas ją atėjo neblaivi mama ir pamatė kompiuteryje, kad K. A. padarė klaidą, todėl pradėjo užgaulioti, kad neteisingai daro. Mamai atsakė, kad daro taip, kaip jai išeina, o ji tiesiog ranka sugriebė už plaukų ir patampė, tada, laikydama už plaukų, nutempė nuo kėdės ant lovos ir dar tampė už plaukų bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į nugarą, į patį centrą. Kai mama tampė už plaukų ir sudavė smūgius į nugarą, jai skaudėjo. K. A. nuo mamos pabėgo, bėgiojo po visus namus, nes jos bijojo. Tada patėvis pasakė, kiek jos gali peštis, ir po jo žodžių mama nuėjo pas jį. Taip viskas ir baigėsi. Mama neatsiprašė. Tuo metu, kai sėdėdavo kambaryje, per ,,Messenger“ programėlę bendravo su drauge ir buvo įsijungusi vaizdo kamerą. Kai mama atėjo į kambarį ir pradėjo mušti, tai pamačiusi, jos draugė Deimantė labai išsigando ir parodė viską savo mamai, o jos mama viską nufilmavo (b. l. 123–125).

Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Maltos ordino pagalbos tarnybos dienos centre socialine darbuotoja. K. A. pasipasakoja, kad jos mama pradėjo vėl vartoti alkoholį. Iš jos pavyko sužinoti, kad yra mamos vėl skriaudžiama, kad bijo, jaudinasi, nežino, kaip elgtis, kai mama yra išgėrusi. Taip pat (duomenys neskelbtini) dienos centre daugiau bendrauja su savo bendraamžiais, turi draugę, su kuria gerai sutaria. Taip pat (duomenys neskelbtini) gerai sutaria ir su tos mergaitės mama, su ja bendrauja, jai pasiguodžia ir paatvirauja. Tos minėtos mergaitės mama kolegei K. A. pasakojo, kad K. A. jai pasipasakoja apie situaciją šeimoje, pasakoja, kad mama vis išgėrinėja, tada (duomenys neskelbtini) skambina tai šeimai, klausia, ką jai daryti, kur eiti, minėdavo, kad ją skriaudžia mama. 2021 m. gruodžio 6 d. kolegei K. A. į ,,Messenger“ programėlę minėtos mergaitės mama pateikė informaciją apie smurtą prieš K. A., ji pridėjo 4 vaizdo įrašus, teigė, kad 3 įrašai yra nufilmuoti 2021 m. lapkričio 4 d., o vienas įrašas 2021 m. gruodžio 6 d. Įrašuose užfiksuota, kaip K. A. mama J. D. naudoja fizinį smurtą prieš dukrą. Gavus šiuos įrašus, iš karto surašė raštą ir išsiuntė Kauno miesto VTAS bei policijai. 2021 m. lapkričio 30 d. liudytoja lankėsi pas J. D., tuo metu ji buvo blaivi, tačiau apsilankymo metu pastebėjo, kad vėl yra tam tikra dukros nepriežiūra, nes mama net nežinojo, kur yra K. A., kuriai tą dieną buvo vizitas pas psichologę, bet apsilankymo metu jau turėjo būti pasibaigęs, o mama net nežinojo, t. y. net nesidomėjo, kur dukra būna po mokyklos, kodėl negrįžta po psichologės vizito. Taip pat buvo atvykusi pas J. D. 2021 m. gruodžio 6 d., rado ją ir jos sugyventinį A. B. neblaivius, iš veido matėsi, kad buvo seniau sumuštas, žaizdos ant veido ir pan. Liudytoja iškvietė policiją, pareigūnai jiems abiem nustatė girtumą, K. A. tada susirinko daiktus ir išvyko pas senelį. A. K. ji nėra pastebėjusi kažkokių akivaizdžių smurto žymių, mėlynių matomose vietose (b. l. 66–68).

Liudytoja S. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta K. A. daugiau kaip 3 metus. Ją pažįsta, nes jos vaikai kartu su ja lankė (duomenys neskelbtini) jaunimo centrą, o šiuo metu kartu lanko (duomenys neskelbtini) dienos centrą. K. A. bendrauja ne tik su dukra, bet ir su ja asmeniškai. Pati K. A. dažnai parašo, pasipasakoja, jeigu kažkas negero nutinka. K. A. pasakoja, kad jos mama namuose vartoja alkoholį kartu su sugyventiniu. Išgėrusi K. A. mama tampa agresyvi ir prieš ją naudoja fizinį smurtą, daužo K. A. į nugarą, žnaibo, vadina ją necenzūriniais žodžiais. Kartais jos pasiskambina per ,,Messenger“ su vaizdo kamera, ir tada mato, kas vyksta K. A. namuose. Taip kalbant, liudytoja ne kartą yra mačiusi, kaip elgiasi K. A. mama J. D.. Ji kumščiu duoda K. A. į nugarą, žnaibo ir pan. 2021 m. lapkričio 4 d., apie 22.35 val., su K. A. kalbant per ,,Messenger“ programėlę, pamatė, kaip jos neblaivi mama pradėjo skriausti K. A.. Tai ji savo telefonu nufilmavo, kaip J. D. tampė K. A. už plaukų ir ją smaugė. K. A. po šių veiksmų vos atgavo kvapą, verkė, buvo išsigandusi. 2021 m. lapkričio 6 d. 22.28 val., vėl pasikartojo ta pati situacija, t. y. kalbant per ,,Messenger“ su K. A., pavyko nufilmuoti, kaip jos mama ją tampė už plaukų, K. A. nugriuvo. Pati K. A. bijojo kažkam pasakoti, kas vyksta, todėl šiuos įrašus liudytoja nusiuntė dienos centro socialinėms darbuotojoms (b. l. 74–76).

Liudytojas J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. D. tėvas. Dukra gyvena su savo sugyventiniu ir dukra K. A.. Būna, kad J. D. išgeria, bet visuomet pasirūpina savo šeima ir namais. Kad ji smurtautų savo dukters atžvilgiu, niekad nei jis, nei žmona nėra girdėję, anūkė nieko nėra sakiusi apie tai. Buvo atvejis, kai telefonu socialinė darbuotoja pasakė, kad namuose buvo rasta neblaivi J. D., mergaitės negali palikti namuose, todėl atveš jam. Kai grįžo, K. A. pasakė, kad socialinė darbuotoja, atėjusi į namus, rado mamą išgėrusią. Apie tai, kad mama ją mušė, nieko nesakė. Anūkė pas jį namuose buvo apie porą dienų, po to tėvas ją pasiėmė pas save. Dabar K. A. gyvena pas tėtį, su ja dažnai tiek jis, tiek žmona kalba telefonu. Anūkė sakė, kad tėčio namuose yra griežta tvarka. Apie tai, ar ji norėtų grįžti pas mamą, nieko nesakė. Apie tai, kad J. D. naudotų fizinį smurtą prieš K. A., nieko nežino, nėra pastebėjęs jokių žymių, K. A. taip pat nesiskundė (b. l. 81–83).

Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. jam paskambino atstovė iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) šeimoje įvyko incidentas, kad (duomenys neskelbtini) paimta iš šeimos ir perduota seneliui, prašė atvykti į skyrių. Trečiadienį atvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių, sužinojo, kad 2021 m. gruodžio 6 d. J. D. namuose buvo rasta išgėrusi sužinojo, kad prieš kažkurį laiką ji mušė K. A., t. y. tampė ją už plaukų, sakė, kad yra filmuotas vaizdo įrašas. Pasakė, kad nori, kad K. A. gyventų pas jį, nori ir sutinka ja rūpintis. Parsivežęs trečiadienį dukrą į savo namus, prašė papasakoti, kas nutiko ir dukra pasakė, kad prieš kelias savaites, buvo lapkričio mėnuo, ji sėdėjo savo kambaryje prie kompiuterio, kuriuo žaidė, atėjo neblaivi J. D. ir pradėjo prie jos kabinėtis. Sakė, kad kabinėjosi žodžiais, tampė už plaukų, parvertė ją nuo kėdės, pradėjo smaugti. K. A. sakė, kad ji labai išsigando, verkė. Taip pat K. A. papasakojo, kad dar buvo vienas atvejis, kai J. D., būdama neblaivi prie jos kabinėjosi, bandė jai suduoti, bet ji išsisuko ir užsirakino tualete, jame laukė, kol J. D. nurimo ir tik tada iš jo išėjo. Smurto žymių ant dukros kūno jis nepastebėjo. Liudytojas dukrai buvo sakęs, kad, jeigu kažkas yra negerai namuose, jam iš karto skambintų ar rašytų, bet ji niekada nesiskundė. Liudytojas su drauge pastebi, kad ji nemoka ir nežino kai kurių elementarių dalykų, jų namuose viso to mokosi, mato, kad kartais jai tai nepatinka, tingi ir nenori padėti, nes, kaip supranta, namuose jai to daryti nereikėjo, didelės priežiūros ir tvarkos nebuvo. Pas juos namuose mergaitė yra linksma, guvi, labai bendraujanti, namuose jie turi įsigiję šunį, kuriuo K. A. labai džiaugiasi. Civilinio ieškinio, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, byloje nereikš (b. l. 92–94).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip J. D. naudoja fizinį smurtą nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu (b. l. 37–39).

Atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 140 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią veiką gali būti skiriama viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimu iki vienerių metų bausmė. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir įstatymų leidėjas tą pačią veiką, padarytą silpnesniam, labiau pažeidžiamam asmeniui vertina kaip žymiai pavojingesnę, todėl nustato griežtesnę atsakomybę ir griežtesnes bausmes.

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji tyčia panaudojo mažametės dukros K. A. atžvilgiu fizinį smurtą. Kaltinamosios kaltę patvirtina kaltinamosios J. D. prisipažinimas ir kiti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teismo vertinimu, šių įrodymų patikimumu nėra pagrindo abejoti, nes jie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią, logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamų veikų aplinkybes, o būtent tai, kad J. D. 2021 m. lapkričio 4 d., apie 22.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su mažamete dukra K. A., metu, tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – tampė už rankų, plaukų, sugriebdama už burnos ir spausdama bei dusindama, parvertė ant lovos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. A. sukėlė fizinį skausmą bei 2021 m. lapkričio 6 d., apie 22.28 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su mažamete dukra K. A., metu, tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebdama ir tampydama už plaukų, parvertė ant lovos bei sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. A. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji pripažino, kad tiek vienu, tiek ir kitu atveju vartojo savo mažametės dukters atžvilgiu smurtą – žodinio konflikto metu, nurodytomis dienomis K. A. tampė už plaukų ir rankų, sugriebė jai už burnos ir taip ją nuvertė ant žemės. Kitą konflikto dieną, ji K. A. sugriebė už plaukų, nuvertė ant lovos ir sudavė kumščiu kelis kartus į nugarą. Šie parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios bei liudytojų parodymams, o taip pat ir vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Nukentėjusioji K. A. patvirtino, jog vieną dieną sėdėjo savo kambaryje, kai atėjo motina, jos sukonfliktavo ir J. D. priėjusi nukentėjusiajai iš šono, griebė jai už burnos, parvertė ant lovos, suėmusi už burnos spaudė žandus. Nukentėjusiajai skaudėjo, trūkto oro. Po kelių dienų, vėl jai būnant kambaryje, atėjo mama, įvyko žodinis konfliktas ir J. D. ranka jai sugriebė už plaukų ir patampė, tada, laikydama už plaukų, nutempė nuo kėdės ant lovos ir dar tampė už plaukų bei kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į nugarą. Kai mama tampė už plaukų ir sudavė smūgius į nugarą, jai skaudėjo. Smurtavimo aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. A., nukentėjusiosios draugės mama, kuri parodė, kad 2021 m. lapkričio 4 d., apie 22.35 val., su K. A. kalbant per ,,Messenger“ programėlę, pamatė, kaip jos neblaivi mama pradėjo skriausti K. A.. Ji savo telefonu nufilmavo, kaip J. D. tampė K. A. už plaukų ir ją smaugė. K. A. po šių veiksmų vos atgavo kvapą, verkė, buvo išsigandusi. 2021 m. lapkričio 6 d. 22.28 val., vėl pasikartojo ta pati situacija, t. y. kalbant per ,,Messenger“ su K. A., pavyko nufilmuoti, kaip jos mama ją tampė už plaukų, K. A. nugriuvo. Liudytoja G. R. paaiškino, kad gavo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip K. A. mama J. D. naudoja fizinį smurtą prieš dukrą. Gavus šiuos įrašus, iš karto surašė raštą ir išsiuntė Kauno miesto VTAS bei policijai. Lankantis pas J. D. buvo nustatyta vaiko nepriežiūra. Liudytojas D. A., kuris yra K. A. tėvas, taip pat patvirtino, jog dukra pasakojo, kad mama būdama neblaivi pradėjo prie jos kabinėtis, tampė už plaukų, parvertė ją nuo kėdės, pradėjo smaugti, dukra sakė, kad ji labai išsigando, verkė. Taip pat papasakojo, kad dar buvo vienas atvejis, kai J. D., būdama neblaivi prie K. A. kabinėjosi, bandė jai suduoti, bet ji išsisuko ir užsirakino tualete ir jame laukė, kol J. D. nurimo ir tik tada iš jo išėjo. Tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš savo mažametę dukrą K. A., patvirtina ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip J. D. muša savo dukrą K. A..

Šie duomenys neabejotinai patvirtina smurto vartojimo faktą bei vietos ir laiko aplinkybes.

Visi anksčiau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, jog fizinį skausmą sukėlė kaltinamosios vartotas fizinis smurtas, todėl konstatuojama, jog kaltinamosios smurtiniai veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiosios patirtu skausmu.

Kaltinamoji būdama pakaltinama, suaugusi, brandi asmenybė neabejotinai suvokė, kad jos elgesys – smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas, tampymas už plaukų, yra smurtinio pobūdžio, yra neteisėta veika, kad ji tuo gali sukelti fizinį skausmą ar netgi sutrikdyti sveikatą, juolab, jog dėl tokių savo veiksmų prieš dukrą, kaltinamoji jau buvo teisiama. Kaltinamosios elgesys – nevienkartiniai smurtiniai veiksmai, suduodant į įvairias kūno vietas, jų intensyvumas – ne tik sudavė ranka, tačiau ir tampė už plaukų, rodo, jog kaltinamoji ne tik suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, galinčias kilti pasekmes, bet ir to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, jog kaltinamoji smurtavo prieš savo dukrą, kuriai veikos padarymo metu 13 metų, t. y. ji buvo dar mažametė.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš mažametį asmenį požymiai, todėl jos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Paskelbus įtariamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. D. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 174).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, tvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamoji padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamosios asmenybė, o būtent tai, kad J. D. anksčiau teista, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka nebausta (b. l. 171), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 158), Priklausomybės ligų centre registruota, buvo gydyta (b. l. 161), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. gruodžio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1319/2021 konstatuota, kad skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 166), todėl abejoti J. D. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Asmuo dirbantis, t. y. turi stabilias pajamas.

Kaltinamoji nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, prašė leisti sumokėti baudą iki 2022 m. rugsėjo 1 d. Ji dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja, kas rodo, kad turi realią galimybę šią bausmę įvykdyti.

Nors kaltinamoji prisipažino kalta, gailėjosi, tačiau įvertinama tai, kad ji prieš mažametę savo dukrą fizinį smurtą vartoja ne pirmą kartą. Už analogišką veiką buvo nuteista 2021 m. balandžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bauda, kurią sumokėjo, tačiau teistumas nėra išnykęs, ir naujas nusikalstamas veikas ji padarė neišnykus teistumui. Be to, nagrinėjamu atveju padarytos dvi analogiškos veikos padarytos vos dviejų dienų laikotarpyje. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, jog kaltinamajai nepagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, nes akivaizdu, kad ši poveikio priemonė jokios įtakos jos elgesio korekcijai neturėjo ir nuo naujų nusikalstamų veikų nesustabdė. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, bausmės tikslams pasiekti skirtina griežtesnė sankcijoje numatyta bausmė – areštas, jos vykdymą atidedant, o atidėjimo metu skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios padėtų spręsti kaltinamajai smurto vartojimo prieš savo dukrą problemas.

Atsižvelgiant nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, tiesioginę tyčią, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, J. D. už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2021 m. lapkričio 4 d. veika) – skirtina 45 parų arešto bausmė, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2021 m. lapkričio 6 d. veika) – 50 parų arešto bausmė. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 25 paras arešto, švelnesnės bausmės ir paskiriant subendrintą bausmę – 75 paras arešto.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmė mažinama vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 50 parų arešto.

Atsižvelgiant į jau anksčiau nurodytus teismo motyvus dėl auklėjamojo ir prevencinio pobūdžio tikslų siekimo, paskirtos arešto bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau taikant intensyvią priežiūrą, t. y. nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant šiuos įpareigojimus: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 mėnesius.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra K. A., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. lapkričio 4 d. veika), ir paskirti jai 45 paras arešto.

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2021 m. lapkričio 6 d. veika), ir paskirti jai 50 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 75 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti J. D. galutinę subendrintą sumažintą bausmę – 50 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. D. paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, 6 dalimi, paskirti bausmės vykdymo atidėjimo metu šiuos įpareigojimus: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, ir baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per penkis mėnesius.

Išaiškinti J. D., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: 1) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; 2) laikytis nustatytos dienotvarkės; 3) dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose; 4) pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį; 5) pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; 6) leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą; 7) grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su dukra K. A., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.