- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-1787-258/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16196-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- UAB „Rampini“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Ieškovas
- UAB „Vilokta“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.4Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Rampini“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilokta“ ieškinį atsakovams UAB „Rampini“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vilokta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Rampini“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių taikymo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui UAB „Vilokta“ nuosavybės teise priklauso dujų ir benzino – dyzelio degalinė su operatorine – parduotuve, kuri pastatyta žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis žemės sklypas ribojasi su kitu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą Nr. RPP-01-150226-00190, kuriuo buvo leista statytojui UAB „Rampini“ žemės sklype, Vilniuje, palei Dariaus ir Girėno gatvę, greta dujų ir benzino – dyzelio degalinė su operatorine, esančios Dariaus ir Girėno g. 17, statyti 4 naujus paslaugų, nuotekų išvadų ir įvadinių tinklų paskirties, statinius (automobilių plovyklą ir kitus statinius, skirtus jos tinkamam eksploatavimui), kurių kategorija – nesudėtingi ir neypatingi statiniai. Nurodė, kad šių metų kovo mėnesį buvo pradėti minėtų statinių statybos darbai. Ieškovo vertinimu, žemės sklype vykdomi statybos darbai pažeidžia galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir trečiųjų asmenų (tame tarpe ir ieškovo) interesus. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas taikyti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus teisines pasekmes- panaikinti galimai neteisėtai išduotą statybos leidimą, įpareigoti atsakovą savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę, ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
Uždrausti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują nesudėtingą paslaugų paskirties pastatą – automobilių plovyklą – stoginę, esančią žemės sklype (unikalus Nr. 4400-2978-9706, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini));Taikyti įrašą viešajame registre dėl naujo nesudėtingo paslaugų paskirties pastato – automobilių plovyklos – stoginės, esančios žemės sklype (unikalus Nr. 4400-2978-9706, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 gegužės 18 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir uždraudė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują nesudėtingą paslaugų paskirties pastatą – automobilių plovyklą – stoginę, esančią žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-02-26 išduotą statybos leidimą Nr. RPP-01-150226-00190, kuriuo ieškovas, UAB „Rampini“ leista statyti 4 naujus paslaugų, nuotekų išvadų ir įvadinių tinklų paskirties, statinius (automobilių plovyklą ir kt.), kurių kategorija – nesudėtingi ir neypatingi statiniai. Atsižvelgiant į tai, kad teisme yra ginčijamas atsakovui UAB „Rampini“ išduotas statybos leidimas, teismas vertino, kad kol nebus išspręstas šis ginčas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui UAB „Rampini“ Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują nesudėtingą paslaugų paskirties pastatą – automobilių plovyklą – stoginę.
Teismas netenkino ieškovo prašymo atlikti įrašą viešajame registre dėl automobilių plovyklos – stoginės nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismo nuomone, šis ieškovo prašymas yra perteklinis, nes teismui uždraudus minėtą statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovas perleisti jo tretiesiems asmenims negalės, todėl ieškovo prašymas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atmestinas.
Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Rampini“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo UAB „Vilokta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.
2. Laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga. Ieškinio pagrindinis reikalavimas yra panaikinti statybos leidimą ir įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, niekaip nebūtų paneigiama atsakovo pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi vadovaujantis Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. nuostatomis, pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius visų pirma, turi statytojas (atsakovas), o tik nesant, statytojo teisių perėmėjas. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas yra pakankamai užtikrintas įstatymu, t.y. CK 4.103 str. 1 d. jau vien bylos faktas leidžia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą išviešinant duomenis apie esamą ginčą bei tokiu būdu leidžia tretiesiems asmenims vertinti ginčo objekto perleidimo sandorio teisėtumą. Tačiau tokiam išviešinimui yra būtina ir kita sąlyga – turtas turi būti įregistruotas.
3. Draudimas registruoti pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi be pagrindo nesuteikia galimybės atsakovui išviešinti savo daiktinių teisių į nekilnojamojo turto objektą. Daiktinių teisių viešumo principas apsaugo tiek daiktinės teisės turėtojo, tiek trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Todėl registracijos, t.y. daiktinių teisių išviešinimo ribojimas, kai tai nepadeda užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimų, yra neproporcingas bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
4. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nei vieno argumento, kodėl galima būtų pagrįsti esant grėsmei, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė motyvų dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, kadangi nepateikė į bylą Statybos inspekcijos ir kitų institucijų atsakymų į ieškovo prašymus ištirti statybų teisėtumą. Tokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nuslėpdamas aplinkybes dėl jo reikalavimų nepagrįstumo, kurios bylos nagrinėjime neišvengiamai bus atskleistos.
6. Skundžiama nutartimi buvo pažeistas pagrįstas bei nagrinėjamu atveju proporcingas atsakovo interesas būti išklausytam bei pateikti savo motyvus dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nulėmęs nepagrįstos ir todėl neteisėtos nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tiesiogiai nukreiptas į trečiojo asmens, inspekcijos, funkcijų atlikimą.
Ieškovas UAB „Vilokta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1.Nėra pagrindo pareikštą ieškinį vertinti kaip nepagrįstą, nes ieškinyje išdėstyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Žemės sklype vykdomi statybos darbai pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus ir trečiųjų asmenų interesus. Fakto, kad Žemės sklype vykdomi statybos darbai nėra teisėti, neginčija ir pats atsakovas, nurodydamas, kad teismo sprendimas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Atsakovas atskirajame skunde aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, nes žemės sklype vykdomi statybos darbai yra galimai savavališki arba atliekami pažeidžiant statinio projekto sprendinius bei teisės aktų reikalavimus, o tai pagal CK 4.103 str. 1 d. reiškia, kad tokie statiniai apskritai negali būti perleidžiami tretiesiems asmenims.
2. Žemės sklype, priklausančiame atsakovui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomų statinių statybai iš viso turėjo būti rengiami 2 techniniai statybos projektai: nesudėtingo statinio – paslaugų paskirties pastato (automobilių plovyklos – stoginės) projektas ir neypatingo statinio – vandentiekio įvado ir nuotekų išvadų projektuojamai plovyklai – stoginei projektas. Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje nebuvo skelbta jokių pranešimų ar pateikta kitų duomenų apie numatomą Statinių žemės sklype projektavimą. Taigi buvo paneigta ieškovo teisė dalyvauti viešajame susirinkime svarstant statinių projektinius sprendinius ir atlikta visa eilė kitų procedūrų pažeidimų, tiesiogiai susijusių su ieškovo interesų pažeidimu.
3. Statybą žemės sklype leidžiantys dokumentai parengti pažeidžiant esmines (šiuo atveju – išviešinimo) procedūras, negali būti laikomi teisėtais vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš akivaizdžios neteisės neatsiranda teisė.
4. Teismo sprendimo dėl statybos panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo vykdymas pasunkėtų įregistravus pastatą – automobilių plovyklą – stoginę, esančią žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registre jį perleidus ar įregistravus kitas daiktines teises į turtą. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės – neuždraudus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują nesudėtingą paslaugų paskirties pastatą – automobilių plovyklą – stoginę, esančią žemės sklype atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Ši teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui, todėl pirmos instancijos teismo taikyta pagrįstai ir teisėtai.
5. Nėra pagrindo pareikštą ieškinį vertinti kaip nepagrįstą, nes ieškinyje ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žemės sklype vykdomi statybos darbai pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus ir trečiųjų asmenų interesus.
6. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės gali susidaryti tokia situacija, kad asmenys, įsigiję automobilių plovyklą- stoginę, gali būti laikomi sąžiningais įgijėjais, kas reiškia, kad būsimas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimas šioje byloje apskritai gali būti neįvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo tenkintas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad neturi jokio teisinio pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo nutartį.
Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas (ieškovas) UAB „Vilokta“ ieškiniu atsakovams UAB „Rampini“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos prašo panaikinti 2015-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. RPP-01-150226-00190 ir įpareigoti atsakovą UAB „Rampini“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, jog žemės sklype atsakovo vykdomi statybos darbai pažeidžia galiojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus ir trečiųjų asmenų (tame tarpe ir ieškovo) interesus. Neuždraudus pastato – automobilių plovyklos-stoginės registracijos būtų įteisinami ir išviešinami akivaizdžiai neteisėtos statybos duomenys, dėl ko pasunkėtų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – laikinai apsaugoti ieškovo (kito suinteresuoto asmens, nagrinėjamu atveju – ieškovo) interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal jas taikyti prašančio asmens išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės paprastai yra susijusios su privačių asmenų teisių suvaržymais (CPK 145 straipsnis). Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai ir aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo.
Atsakovas teigia, kad teismas ginčijama nutartimi apelianto atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - draudimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklype esantį statinį ieškovui tikėtinai nepagrindus savo ieškinio reikalavimų. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su pareikštu ieškinio reikalavimu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi kaip teisingai nurodo ieškovas, netaikius laikinosios apsaugos priemonės – neuždraudus Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naują nesudėtingą paslaugų paskirties pastatą – automobilių plovyklą – stoginę, esančią žemės sklype, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Be to, nors nekilnojamųjų daiktų registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik daiktinių teisių bei juridinių faktų išviešinimo funkciją, tačiau yra pagrindas teigti, jog tuo atveju, jei pastatas automobilių plovykla –stoginė būtų įregistruota ir teismas priimtų ieškovui palankų sprendimą, pastatas ne tik turėtų būti nugriautas, bet ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, kas taip pat apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, kuriuo būtų panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės išduotas leidimas, būtų nepagrįstai išviešinami savavališkos statybos duomenys.
Nesutiktina su apelianto argumentu, kad draudimas registruoti pastatą pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, kadangi be pagrindo nesuteikia galimybės atsakovui išviešinti savo daiktinių teisių į nekilnojamojo turto objektą. Todėl, apelianto nuomone, registracijos, t.y. daiktinių teisių išviešinimo ribojimas, kai tai nepadeda užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimų, yra neproporcingas bei pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiuo argumentu, daro išvadą, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir tiesiogiai susijusi su ginčo objektu dėl aukščiau paminėtų priežasčių. Be to, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai nagrinėjamu atveju yra būtini.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė motyvų dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, todėl šios aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka, kadangi kaip matyti pirmo instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovui yra išduotas statybos ir kol ginčas nėra išspręstas būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas reikšdamas ieškinį nurodė, kad žemės sklype vykdomi statybos darbai pažeidžia galiojančių teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus ir trečiųjų asmenų interesus. Taigi, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovo argumentų, susijusių su ieškinio pagrįstumu ar įrodymų patikimumu, kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikalavimo pagrįstumas vertinamas preliminariai, o tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas tik galutiniu teismo sprendimu, ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir įvertinus ginčui reikšmingas aplinkybes.
Nesutiktina ir su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl teismo nutartis nemotyvuota, nes esminės ginčo aplinkybės teismo nutartyje yra nurodytos, taip pat pateiktas ir jų vertinimas, pagal teismo turėtus įrodymus. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatytas apelianto nurodytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.