- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- e2-265-618/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05427-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos dujų tiekimas“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovui M. S., atsakovės UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovėms J. M., D. B., D. L. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. S. ir M. S., patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės 900,00 Eur nuostolius, 19,38 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo M. S. ir atsakovės 2007-12-17 sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 31537297, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovams dujas, o ieškovai įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. 2016-03-01 ieškovas M. S. į savo mobilųjį telefoną gavo atsakovės SMS žinutę, kurioje nurodyta, kad jis yra skolingas 270,90 Eur už gamtines dujas bei nurodyta, kad skolos neapmokėjus iki 2016-03-03 gali būti nutrauktas dujų tiekimas. 2016-03-02 jis bankiniu pavedimu sumokėjo atsakovei 270,90 Eur. 2016-03-11 ieškovas pastebėjo, jog jam nutrauktas dujų tiekimas, todėl telefonu susiekė su atsakovės klientų aptarnavimo skyriumi, kurio darbuotoja paaiškino, kad dėl ilgojo šventinio savaitgalio niekas nedirba, todėl su juo bus susiekta per artimiausias dvi darbo dienas. 2016-03-14 jam nuvykus į atsakovės klientų aptarnavimo skyrių, atsakovės darbuotojai paaiškino, kad įvyko nesusipratimas, kadangi klientų elektroninėje sistemoje matyti, jog sumokėta 270,90 Eur skola buvo užskaityta 2016-03-02, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jis papildomai skolingas 640,71 Eur. Ieškovui paklausus, iš kur atsirado tokia skola, atsakovės darbuotoja paaiškino, kad 2016-02-23 buvo užfiksuoti jo dujų skaitiklio parodymai, kurie rodė 29191 m³, ir nuo tos datos jo skola yra 546,21 Eur. Apie tai, kad atsakovės darbuotojai atliko dujų skaitiklio parodymų patikrinimą, bei apie tai, kad yra atsiradusi nauja skola, jis iki tol, nebuvo informuotas. Atsakovės darbuotoja taip pat nurodė, jog 2016-03-10 nutraukiant dujų tiekimą buvo dar kartą užfiksuoti nauji skaitiklio parodymai, kurie rodė 29416 m³, todėl jo skola 2016-03-10 sudaro iš viso 640,71 Eur. 2016-03-14 jis sumokėjo minėtą skolą ieškovei bankiniu pavedimu ir 2016-03-15 susiekė su atsakovės klientų aptarnavimo skyriumi, kuris patvirtino, kad 640,71 Eur skola yra apmokėta, todėl dujų tiekimas bus atstatytas per 5 darbo dienas. 2016-03-16 nuvykus į atsakovės klientų aptarnavimo skyrių, jam buvo pranešta, kad jis privalo sumokėti 82,73 Eur dujų pajungimo/atjungimo mokestį ir po apmokėjimo kreiptis į klientų aptarnavimo skyrių. 2016-03-16 jis sumokėjo nurodytą mokestį bei susisiekė su klientų aptarnavimo skyriumi, kuris informavo, jog dujų tiekimas ieškovui bus atnaujintas per artimiausias 5 darbo dienas. Ieškovai nurodo, kad minėtu laikotarpiu oro temperatūra naktį nukrisdavo žemiau 0 laipsnių, todėl jie buvo priversti kaip galima greičiau surasti šeimai, kurioje yra du nepilnamečiai vaikai, bei 2 naminiai augintiniai gyvenamąją vietą, kuri atitiktų normalias gyvenimo sąlygas. Neturėdami kitos gyvenamosios vietos, jie buvo priversti per ilgąjį savaitgalį paskubomis laikinai išsinuomoti gyvenamąjį būstą, panašų į tą kuriame buvo nutrauktas dujų tiekimas. Nurodo, kad tai, jog yra nutrauktas dujų tiekimas ir jie negali šildyti gyvenamojo namo, jie pastebėjo 2016-03-11, o 2016-03-12 ir 2016-03-13 buvo nedarbo dienos. Taigi, gyvenamajam namui esant nešildomam ieškovai turėjo labai mažai laiko būsto, atitinkančio esamas gyvenimo sąlygas, paieškoms. Taip pat reikėjo susirasti gyvenamą vietą ne ilgalaikei nuomai, o neapibrėžtam laikui. 2016-03-16 dujų tiekimas ieškovams buvo atnaujintas. Teismo posėdžio metu ieškovas M. S. patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2016-02-02 jis deklaravo skaitliuko parodymus apie suvartotas dujas, t.y. kad suvartotų dujų kiekis yra 27900 m³. 2016-03-01 gavo SMS pranešimą iš atsakovės apie tai, kad jo skola yra 270,90 Eur ir kad skolos nesumokėjus gali būti atjungtas dujų tiekimas. Šią skolą pranešime nustatytu terminu jis sumokėjo, tačiau 2016-03-11 pastebėjo, kad namie nėra šilto vandens ir šildymo. Nuėjęs į dujų skydinę pastebėjo, kad ten užklijuotas lipdukas, kuriame nurodyta, jog nuo 2016-03-10 dujų tiekimas adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtas. Jis susiekė su atsakove, tačiau 2016-03-11 buvo nedarbo diena, o 2016-03-12 ir 2016-03-13 savaitgalis, todėl atsakovės darbuotojai jam detalios informacijos suteikti negalėjo. 2016-03-14 susisiekus su atsakovės darbuotojais jam buvo nurodyta, kad jo skola iš tiesų sudaro 640,71 Eur ir kad dujų tiekimas gali būti atnaujintas tik sumokėjus šią skolą. Minėta skolą jis sumokėjo ir 2016-03-16 jam buvo atnaujintas dujų tiekimas. Ieškovas pažymėjo, kad dėl atsakovės veiksmų atjungus dujas namie nebuvo šildymo ir karšto vandens. Kadangi jis su žmona augina mažamečius vaikus, o oro temperatūra 2016 metų kovo mėnesį buvo pakankamai žema, namie nesant šildymo, jie buvo priversti laikinai nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas, dėl ko patyrė nuostolių.
Ieškovė M. S. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai ieškovei įteikti tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tarp ieškovo M. S. ir atsakovės 2007-12-17 sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 31537297, pagal kurią atsakovė įsipareigojo tiekti ieškovui gamtines dujas, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Sutarties 4.2. punkte numatyta pareiga ieškovui laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas. Už suvartotas dujas turi būti mokama kas mėnesį, jeigu su atsakove nėra suderintas kitas ataskaitinis laikotarpis pagal dujų paskirstymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis. Laiku neatsiskaičius už suvartotas dujas atsakovė gali apriboti ar nutraukti dujų tiekimą. Sutarties 18.2 punkte numatyta, kad už padarinius, patirtus dėl dujų tiekimo nutraukimo, atsakovė neatsako. Ieškovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė sutarties 18.2 punktą, kadangi netinkamai juos informavo apie ketinimą nutraukti sutartį, tačiau minėta sutartis niekada nebuvo nutraukta ir ji šiuo metu yra galiojanti. Atsakovė nurodė, kad ji sutarties su ieškovu nutraukti neketino, todėl neturėjo pagrindo apie tai įspėti ieškovą. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. 1-24835 patvirtintas Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisykles gamtinių dujų vartotojui gamtinių dujų tiekimas gali būti nutraukiamas Taisyklių XII skyriuje numatytais atvejais ir sąlygomis. Gamtinių dujų tiekimo nutraukimas yra sutartyse ir Taisyklėse numatyta sankcija dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, tačiau šiomis sąlygomis nutraukus gamtinių dujų tiekimą, vartotojo ir gamtinių dujų tiekimo įmonės sudaryta sutartis savaime nenutrūksta. Šalių sudarytos sutarties 18.2 punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę apriboti ar nutraukti dujų tiekimą vartotojui prieš 10 kalendorinių dienų jį įspėjus, jei jis laiku, sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė už suvartotas dujas. 2016-03-11 ieškovai buvo skolingi atsakovei už suvartotas dujas. Apie įsiskolinimą bei galimą gamtinių dujų tiekimo nuraukimą ieškovai buvo informuoti teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais, todėl žinodami apie prievolę atsiskaityti už suvartotas dujas turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti įsiskolinimo dydį bei skolą apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, ieškovų teiginiai apie tai, kad atsakovė pažeidė sutarties nuostatas yra vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovė nurodo, jog ieškovai savo reikalavimą grindžia aplinkybe, jog dėl atsakovės veiksmų – nutraukto dujų tiekimo, jis su šeima laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-16, t.y. 6 dienas, turėjo laikinai išsinuomoti gyvenamąjį būstą, tačiau, pažymėtina, kad iš ieškovų pateiktos PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad jiems buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos adresu (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu ieškovų gyvenamoji vieta, kuriai buvo nutrauktas dujų tiekimas yra adresu (duomenys neskelbtini). Neringos gyvenvietė yra populiari poilsiavietė, kurortinė vieta, todėl apgyvendinimo paslaugos ten yra brangios. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo teiginiai, kad jis siekė, jog patiriamos išlaidos už būsto nuomą būtų minimalios, yra vertintini kritiškai. Be to, ieškovų gyvenamoji vieta, darbovietės, vaikų ugdymo įstaigos yra Klaipėdos mieste. Laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-16 buvo trys darbo dienos, todėl ieškovų pasirinkimas išsinuomoti būstą Neringoje yra vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi tai sąlygojo papildomas kelionės išlaidas, laiko sąnaudas, bei jiems buvo apsunkintas nuvykimas į Klaipėdą, kadangi ši Neringos į Klaipėdą reikia persikelti keltu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovai netinkamai vykdė savo prievoles pagal gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi nereguliariai deklaruodavo suvartotą dujų kiekį bei nereguliariai atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas. Iki 2016-02-02 ieškovas paskutinį kartą deklaravo skaitiklio rodmenis 2015-10-09, t.y. nuo 2015-10-09 iki 2016-02-02 ieškovai nedeklaravo suvartotų dujų kiekio ir nemokėjo už teikiamas paslaugas. 2016-02-02 ieškovui deklaravus skaitiklio rodmenis buvo paskaičiuoja jo skola, kuri sudarė 270,90 Eur. 2016-02-23 atsakovės darbuotojas atliko ieškovų skaitliuko patikrą ir nustatė, kad ieškovai neteisingai deklaravo dujų suvartojimą, t.y. deklaravo, kad suvartota 27900 m³, tačiau 2016-02-23 dienai buvo suvartota 29191 m³. Atitinkamai buvo perskaičiuota ieškovo skola, todėl ieškovui sumokėjus 270,90 Eur jo įsiskolinimas nebuvo padengtas ir dujų tiekimas 2016-03-10 buvo atjungtas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-12-19 tarp šalių buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 31537297, pagal kurią atsakovė įsipareigojo užtikrinti dujų tiekimą į ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovas sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas. 2016-03-08 atsakovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“ atjungti dujų tiekimą adresu (duomenys neskelbtini). 2016-03-10 vartotojo dujų sistemos atjungimo ir užplombavimo akto duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui M. S. buvo atjungta dujų sistema už skolą už gamtines dujas. 2016-03-16 dujų apskaitos sistemos (skaitiklio) demontavimo ir naujos apskaitos sistemos (skaitiklio) sumontavimo akto duomenimis nustatyta, kad ieškovui buvo atnaujintas dujų tiekimas.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.
Ieškovai nurodo, kad atsakovė pažeidė 2007-12-17 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 31537297 ir nepagrįstai atjungė dujų tiekimą, dėl ko jie patyrė nuostolių. Atsakovė su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis nesutinta ir nurodo, kad dujų tiekimas atsakovams buvo nutrauktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje bei 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis sumokėti, laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo (toliau - GDĮ) 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gamtinių dujų įmonių santykiai su vartotojais ir sistemos naudotojais grindžiami sutartimis. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2007-12-19 tarp šalių buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovė kaip tiekėja įsipareigojo užtikrinti patikimą dujų tiekimą ieškovams, o ieškovai sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį bei mokėti už suvartotas dujas (Sutarties 3.1., 4.2. punktai). Vertinant ieškovų reikalavimų pagrįstumą, visų pirma, svarbu pažymėti, jog Sutarties 6 punkte numatyta, kad vartotojas už suvartotas dujas moka kas mėnesį (jeigu su tiekėju nėra suderinęs kito ataskaitinio laikotarpio), pagal dujų paskirstymo vietoje įrengto skaitiklio rodmenis, tiekėjo nustatytomis dujų kainomis. Vartotojas už suvartotas per mėnesį (ar kitą tiekėjo nustatytą ataskaitinį laikotarpį) dujas atsiskato ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos pagal atsiskaitymo už gamtines dujas knygelę, jos elektroninį atitikmenį ir kitais šios sutarties šalims priimtinais mokėjimo būdais. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu bei atsakovės pateiktos pažymos apie abonentą duomenimis nustatyta, kad ieškovai už dujas mokėdavo nereguliariai, nesilaikydami sutartyje nustatytos tvarkos. Iki tarp šalių kilusio ginčo 2016 metų vasario – kovo mėnesį, ieškovai paskutinį kartą už dujas mokėjo 2015-10-09 (už dujų suvartojimą laikotarpiu nuo 2015-06-01 iki 2015-09-30). Taigi, nors ieškovai turėjo pareigą už atsakovės suteiktas paslaugas atsiskaityti kas mėnesį, tačiau nagrinėjamu atveju duomenis apie dujų suvartojimą už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-01-31 atsakovei pateikė tik 2016-02-02, o atsiskaitė už suteiktas paslaugas 2016-03-02 ir 2016-03-14. Tokiais savo veiksmais ieškovai nesilaikė sutartyje nustatytos apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarkos.
Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad pagal Sutarties 4.2. punktą ieškovai įsipareigojo laiku ir teisingai pagal skaitiklio rodmenis deklaruoti suvartotą dujų kiekį. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-02 ieškovai pateikė atsakovei duomenis apie dujų suvartojimą, t.y. kad suvartotų dujų kiekis yra iki 27900 m³. Remdamasi šiais duomenimis bei atsižvelgdama į tai, kad ieškovai vėlavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2015-10-09), atsakovė 2016-02-11 pateikė ieškovui pranešimą dėl skolos už gamtines dujas, kuriame nurodė, jog ieškovų skola už gamtines dujas iki dujų skaitiklio rodmens 27900 m³ yra 270,90 Eur. Minėtu pranešimu atsakovė taip pat nurodė, kad skola turi būti sumokėta iki 2016-03-02, o skolos nustatytu terminu nesumokėjus gali būti atjungtas dujų tiekimas. 2016-02-23 atsakovė atliko ieškovų skaitliuko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad ieškovų deklaruotas suvartotų dujų kiekis su faktiniu nesutampa, t.y. kad 2016-02-23 dienai ieškovai sunaudojo dujų iki 29191 m³, t.y. 1291 m³ daugiau nei buvo nurodę. Pagal dujų suvartojimo ataskaitą per laikotarpį nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2016 metų ieškovai suvartodavo nuo 2233 m³ iki 4550 m³ dujų per metus, o pastaraisiais metais šis suvartojimas iš esmės neviršijo 3049 m³, t.y. 2014 metais – 3049 m³, 2015 metais – 2233 m³, 2016 metais – 2922 m³. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad ieškovų dujų suvartojimas laikotarpiu nuo 2016-02-03 iki 2016-02-23, t.y. nuo tada, kai ieškovai pateikė duomenis apie suvartotas dujas atsakovei, iki atsakovės atlikto patikrinimo, sudarė 1291 m³, kas reikštų, jog per 21 dieną ieškovai suvartojo atitinkamai nuo trečdalio iki pusės dujų kiekio, kurį įprastai suvartoja per metus, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog 2016-02-02 ieškovai atsakovei pateikė neteisingus duomenis apie dujų suvartojimą už laikotarpį nuo 2015-10-01 iki 2016-01-31. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad per laikotarpį nuo 2016-02-24 iki 2016-03-10 ieškovai suvartojo 225 m³, t.y. 14 m³ per dieną (225 m³/16 d.). Todėl manytina, kad per laikotarpį nuo 2016-02-03 iki 2016-02-23 jie galėjo suvartoti apie 294 m³, tuo tarpu 2016-02-23 patikrinimo duomenimis nustatyta, kad šis suvartojimas siekia 1291 m³ – yra daugiau nei keturis kartus didesnis. Taigi, nors atsakovė 2016-02-11 ir 2016-03-01 pranešimais ieškovams nurodė, kad jų skola yra 270,90 Eur, tačiau skolos dydis buvo apskaičiuotas remiantis ieškovų pateiktais klaidingais duomenimis. Tai reiškia, jog ieškovai žinodami, kad pateikė neteisingus duomenis turėjo bei galėjo suprasti, kad už suteiktas paslaugas yra susidaręs didesnis nei 270,90 Eur įsiskolinimas, kurį jie turi apmokėti.
Gamtinių dujų įmonė turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą tiems vartotojams, kurie po rašytinio įspėjimo gavimo neapmokėjo sąskaitų už suvartotas gamtines dujas arba jų transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo, o visi kiti vartotojai – per 10 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo (GDĮ 57 straipsnio 7 dalis). Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014-10-10 įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau tekste - Taisyklės) 157 punkte: „Dujų tiekimas vartotojui gali būti apribotas ir (ar) nutrauktas Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, jei, raštu įspėjus buitinį vartotoją prieš 15 kalendorinių dienų <...>, jis per šį terminą neatsiskaito už suvartotas dujas ir suteiktas paslaugas“. Šalių sudarytos sutarties 18.2. punkte numatyta, kad tiekėjas gali apriboti ar nutraukti dujų tiekimą vartotojui prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs vartotoją, jeigu jis laiku, sutartyje nustatyta tvarka neatsiskaitė už suvartotas dujas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2016-02-11 pateikė ieškovams pranešimą dėl skolos už gamtines dujas, kuriame nurodė, jog ieškovų skola už gamtines dujas iki dujų skaitiklio rodmens 27900 m³ yra 270,90 Eur. Minėtu pranešimu atsakovė taip pat nurodė, kad skola turi būti sumokėta iki 2016-03-02, o skolos nustatytu terminu nesumokėjus gali būti atjungtas dujų tiekimas. 2016-03-01 ieškovui buvo pateiktas pakartotinis pranešimas. 2016-03-02 ieškovai sumokėjo atsakovei 270,90 Eur. 2016-03-10 ieškovams atjungtas dujų tiekimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovams apie dujų tiekimo nutraukimą buvo pranešta tinkamai, laikantis Sutarties bei įstatymų numatytų reikalavimų. Visų pirma, įspėjimas dėl galimo dujų atjungimo esant skolai atsakovams buvo pateiktas 2016-02-11 pranešimu, o 2016-03-01 SMS žinute pateiktas pakartotinis pranešimas. Antra, nors ieškovai nurodo, kad skolą pranešime nustatytu terminu apmokėjo, o apie likusią skolos dalį nebuvo informuoti, tačiau, kaip jau minėta, netiksli informacija apie skolos likutį ieškovams buvo pateikta dėl pačių ieškovų kaltės, t.y. todėl, kad jie pateikė neteisingus duomenis apie dujų suvartojimą. Sutarties 8 punkte numatyta, kad esant vartotojo skolai už suvartotas dujas, einamojo mėnesio mokėjimas įskaitomas kaip skolos mokėjimas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad 2016-03-01 SMS pranešimu ieškovui pakartotinai buvo nurodytas 270,90 Eur skolos dydis, kadangi pranešimo išsiuntimo metu dar nebuvo apskaičiuota patikslinta skola. Vartotojo atliktas mokėjimas sistemoje yra įskaitomas per kelias dienas, todėl 2016-03-02 ieškovams sumokėjus skolą, ji turėjo būti įskaityta 2016-03-03 arba 2016-03-04. Kadangi tuo metu jau buvo perskaičiuotas įsiskolinimo dydis ir jis iš viso sudarė 817,11 Eur, ieškovų 270,90 Eur mokėjimas padengė tik dalį skolos ir esant įsiskolinimui dujų tiekimas buvo atjungtas. Taigi, 2016-03-10 atsakovų skola ieškovei sudarė 546,21 Eur (įskaičiavus dujų suvartojimą už laikotarpį nuo 2016-02-24 iki 2016-03-10 skola iš viso buvo 640,70 Eur). Teismas taip pat pažymi, jog nors šiuo atveju ieškovai nebuvo informuoti apie tikslų įsiskolinimo, kurį jie turi sumokėti siekdami išvengti dujų atjungimo, dydį, tačiau šias aplinkybes nulėmė ieškovų veiksmai – neteisingas deklaravimas apie suvartotų dujų kiekį bei atitinkamai vėlavimas pateikti duomenis bei sumokėti už ankstesnius laikotarpius. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartyje bei teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos; bylos Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., J. A. P. v. Lietuvos Respublika, V. J.; bylos Nr. 3K-3-518/2006) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Atsižvelgus į tai, kad šiuo atveju atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartyje bei teisės aktuose numatytų reikalavimų, darytina išvada, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų patirtos žalos.
Ieškovai nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų jie patyrė 900,00 Eur nuostolių. Kadangi laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-16 jiems buvo atjungtas dujų tiekimas, namuose nebuvo šildymo ir karšto vandens, jie turėjo išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą. Vienas iš būtinųjų civilinės atsakomybės pagrindų yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6. 251 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovams laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-16 buvo suteiktos apgyvendinimo paslaugos (duomenys neskelbtini), už 900,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis norėjo susirasti gyvenamąjį būstą, panašų į tą kuriame buvo nutrauktas dujų tiekimas. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog Sutarties 18.2. punkte numatyta, kad už padarinius, patirtus dėl dujų tiekimo nutraukimo, tiekėjas neatsako. Be to, įvertinus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovų nurodyti nuostoliai yra vertintini kaip nepagrįsti, neatitinkantys proporcingumo principo. Byloje esančiais duomenimis bei šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovai gyvena ir dirba Klaipėdos mieste, čia jų vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl nėra aišku, kodėl jie pasirinko nuomotis gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), t.y. kitame mieste. Laikotarpiu nuo 2016-03-11 iki 2016-03-16 buvo trys darbo dienos. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad minėtu laikotarpiu jo žmona turėjo vykti į darbą Klaipėdoje, o jis, nors tuo metu jam buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, vyko į Klaipėdą asmeniniais reikalais. Taigi, nors ieškovai žinojo, jog gyvenamųjų patalpų nuoma Nidoje sąlygos padidėjusias laiko sąnaudas bei išlaidas keliaujant į Klaipėdą, tačiau gyvenamosios patalpas Klaipėdoje nesinuomavo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, paros apsistojimas adresu (duomenys neskelbtini), kainavo 150,00 Eur, tuo tarpu butų nuomos kaina Klaipėdos mieste svyruoja nuo 20,00 Eur iki 90,00 Eur parai. Todėl esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovai galėjo patirti mažesnes būsto nuomos išlaidas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai taip pat galėjo ne tik išsinuomoti kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau ir pasirinkti kitus patalpų šildymo būdus, pavyzdžiui, šildyti patalpas šildytuvais, tačiau šių variantų nepasirinko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų nurodyti 900,00 Eur dydžio nuostoliai, patirti dėl dujų atjungimo, yra vertintini kaip nepagrįsti, neatitinkantys protingumo bei proporcingumo principų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovai nagrinėjamu atveju patyrė 900,00 Eur nuostolių.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė savo veiksmais nepažeidė sutartyje bei teisės aktuose numatytų reikalavimų, nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovų patirtos žalos, ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteistinos. Atsakovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovei nepriteistinos.
Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.