Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,, nukentėjusiai Z. V., teismo posėdyje išnagrinėjo J. S. ir jo gynėjos V. Laukevičienės apeliacinį skundą dėl 2007 m. spalio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria J. S. pripažintas nepakaltinamu ir už baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas paskiriant priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas J. S. pripažino asmeniu, padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., t.y. asmeniu, kuris 2006 m gruodžio 25 d. apie 18 val. namo, esančio duomenys neskelbtini miestelyje, duomenys neskelbtini, koridoriuje, smogė ranka keturis smūgius Z. V. į veidą ir, padaręs poodinę kraujosrūvą kaktos dešinėje pusėje, pereinančią į dešinės akies viršutinį voką, nežymiai sutrikdė Z.V. sveikatą.

Apeliaciniu skundu pripažinto nepakaltinamu ir nukreipto priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymui J. S. gynėja prašo 2007 m spalio 19 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Teismas neteisingai įvertino faktines baudžiamosios veikos padarymo aplinkybes ir, neatsižvelgęs į tai, kad J. S. bei nukentėjusioji gyveno vienuose namuose bei tarpusavyje konfliktavo, priimtą sprendimą pagrindė prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojo V. K. parodymais. Be to, nukentėjusios parodymai prieštarauja ir medicinos eksperto išvadoms. J. S. neigia mušęs Z. V.. J. S. Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje gydomas nuo 2006 m. gruodžio mėnesio, todėl išsiaiškinimui ar bylos nagrinėjimo momentui, priverčiamojo medicininio poveikio priemonių taikymas dar reikialingas, specialisto išvada turėtų būti patikslinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai nepagrįsti ir atmestini.

Teismas BPK 20 str., 301 str., 395 str. reikalavimų nepažeidė ir bylą išnagrinėjo nešališkai bei išsamiai. Visas šios bylos aplinkybes, įvertino teisingai ir pagrįstai J. S. pripažino asmeniu, kuris, būdamas nepakaltinamas, padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Byloje esantys nukentėjusios Z. V. ir liudytojo V. K. parodymai rodo, kad, 2006 m gruodžio 25 d. J. S., iš nukentėjusios ir liudytojo negavęs pinigų, sudavė nukentėjusiajai Z. V. 4 smūgius ranka į veidą, tuo nežymiai sutrikdęs josios sveikatą. Be to, smurto vartojimo prieš nukentėjusiąją faktą taip pat patvirtino ir specialisto išvada Nr. G 1391/06(06), konstatavusi, kad dėl Z. V. kaktos dešinėje pusėje esančios kieto buko daikto poveikyje padarytos poodinės kraujosruvos, pereinančios į dešinės akies viršutinį voką (b.l. 15-16), buvo nežymiai sutrikdyta Z. V. sveikata. Tiek nukentėjusios Z. V., tiek ir liudytojo V. K. parodymuose esminių prieštaravimų, nėra (b.l.10-12, 21-22, 52-57), tad pagrindo jais netikėti ir juos vertinti kritiškai, teismas neturėjo. Atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą numato BK 140 str., todėl ir šiame straipsnyje numatyta veika įstatymo yra uždrausta. Teismo psichiatrijos, teismo psicholohijos ekspertizės aktu Nr. 146 (b.l. 35-36) konstatuota, kad J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, nepertraukiama forma ir negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šios ekspertizės akto išvadas ekspertė-psichiatrė D. C. patvirtino ir teismo posėdyje. Įvertinus tai, kad nuo 1996 m dėl psichikos sutrikimų ne kartą buvo gydomas psichiatrinėse ligoninėse ir KMUK psichiatrijos klinikoje, kad, pasak ekspertų, jo liga gydymui nepasiduoda, yra įgavusi rezistentišką, nepertraukiamą eigą, kad alkoholizacija iššaukia jo agresiją, kad jis periodiškai būna nusiteikęs prieš artimuosius, akivaizdu, jog priverčiamojo medicinos poveikio priemonė J. S. paskirta pagrįstai, pagrindo nutarties naikinimui, nėra, tad J. S. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.

Pagrindo šiuo metu nagrinėti ir vertinti gynėjos V. Laukevičienės apeliacinio skundo dalį, kuria ji prašo patikrinti ir įvertinti ar šio apeliacinio skundo nagrinėjimo metu dar išliko būtinumas J. S. taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones, taip pat nėra. Ekspertizės aktu konstatuota, kad, dėl psichinės būsenos, t.y. dėl negalėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, J. S. negali duoti parodymų ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme. Šią išvadą teismo ekspertė-psichiatrė D. C. patvirtino ir 2007 m. spalio 19 d. teismo posėdyje. Sutinkamai su BPK 405 str., taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas jų taikymo laiko nenustato, nes ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas visuomenei, bet teismas yra įpareigotas pagal gydymo įstaigos teikimą, ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius spręsti paskirtos priverčiamosios medicininės priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus. Įstatyme nustatytas 6 mėn. terminas nuo šios priemonės taikymo paskyrimo dar nepraėjęs ir gydytojų komisijos teikimo nėra, tad ir pagrindo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėti priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymo nutraukimą, taip pat nėra, todėl šis J. S. gynėjos prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., 404 str., n u t a r ė :

J. S. ir jo gynėjos advokatės V. Laukevičienės apeliacinius skundus atmesti.