Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „TAURIGA“, uždarosios akcinės bendrovės „FILTRĖJA“, V. R. D., A. P. , Z. M. , P. R. , R. K. , V. D. , A. D. ir akcinės bendrovės „ŠILUTĖS AUTOMOBILIŲ KELIAI“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties dalies, kuria bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „VALNETAS“ civilinėje byloje Nr. B2-1786-254/2013 pagal ieškovo LIETUVOS BANKO pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui akcinei bendrovei ŪKIO BANKUI, trečiasis asmuo Avalon Overseas Services Corp.

Aprašomoji dalis

n u statė:

I. Ginčo esmė

Kreditoriai UAB „TAURIGA“, UAB „FILTRĖJA“, V. R. D., AB „ŠILUTĖS AUTOMOBILIŲ KELIAI“, V. S. , A. P. , Z. M. , P. R. ir R. K. nesutiko su ieškovo pasiūlyta administratoriaus UAB „VALNETAS“ kandidatūra. Kreditoriai bankroto administratoriumi siūlė paskirti UAB „ĮMONIŲ BANKROTO ADMINISTRAVIMO IR TEISINIŲ PASLAUGŲ BIURAS“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutarties dalies, kuria išnagrinėtas bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas atsakovo AB ŪKIO BANKO bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų tarpo. Teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia teisė užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė suteikta, sprendimą parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto administratoriumi paskyrė ieškovo pasiūlytą bankroto administratorių UAB „VALNETAS“. Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu atskirąjį skundą pateikė kreditoriai.

Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pasiūlytos bankroto administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus: administratoriai turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotus leidimus teikti bankroto administravimo paslaugas (t. 1 b.l. 23, 103), yra apsidraudę profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (t. 1 b.l. 25, 104), jų kandidatūroms yra pritaręs Įmonių bankroto valdymo departamentas (t. 1 b.l. 67, 117), abu administratoriai sutinka administruoti atsakovą (t. 1 b.l. 21, 102).

Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantų argumentu, jog teismas turėtų skirti bankroto administratorių, turintį didesnę patirtį. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įmonės bankroto administratoriaus nešališkumas - prioritetinis tikslas, kiti kriterijai (pvz., administravimo sąnaudos, administratoriaus darbo stažas, užimtumas, t.t.) nebetenka lemiamos reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1114/2009). Be to, apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paskirto bankroto administratoriaus administruojamų įmonių skaičius, darbo krūvis ir kvalifikacinis patyrimas arba kitokios su jo veikla susijusios aplinkybės objektyviai kliudytų skirti jį atsakovo bankroto administratoriumi arba būtų esminiu kriterijumi, leidžiančiu daryti pagrįstą išvadą dėl šio asmens nesugebėjimo tinkamai vykdyti numatytas funkcijas.

Apeliantų V. D. , A. D. ir AB „ŠILUTĖS AUTOMOBILIŲ KELIAI“ argumentai, jog paskirtas bankroto administratorius administruoja įmones, kurios yra susijusios su EBSW laikomi nepagrįstais, kadangi minėti apeliantai nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiesioginį susietumą tarp paskirto bankroto administratoriaus administruojamų įmonių ir EBSW. Taip pat apeliacinės instancijos vertinimu apeliantų V. D. , A. D. ir AB „ŠILUTĖS AUTOMOBILIŲ KELIAI“ argumentai, jog paskirtas bankroto administratorius tinkamai neatlieka jam pavestų pareigų administruodamas BUAB „Dahelma“ yra nepagrįsti. Iš byloje esančio Įmonių bankroto valdymo departamento rašto matyti, jog pareiškėjo UAB „LITPLASTIC“ skundas dėl BUAB „Dahelma“ bankroto administratoriaus UAB „VALNETAS“ veiksmų buvo atmestas (t.2 b.l. 102). Vien tai, jog pareiškėjas pasinaudojo jam suteikta teise kreiptis dėl tariamai pažeistų teisių nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtas bankroto administratorius UAB „VALNETAS“ nesugeba atlikti jam pavestų pareigų.

Pažymėtina, jog nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį laikyti nemotyvuotą, kadangi skundžiamoji nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal suformuotą teismų praktiką, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 1239/2012, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ieškovo pasiūlytas bankroto administratorius UAB „VALNETAS“ negalėtų būti skiriamas atsakovo bankroto administratoriumi kaip neatitinkantis įstatyme keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas svarbias aplinkybes, susijusias su siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų tinkamumu, spręsdamas administratoriaus paskyrimo klausimą, nepažeidė įstatymo reikalavimų, o apeliantai nepateikė pagrįstų argumentų dėl teismo paskirto administratoriaus galimo neobjektyvumo, šališkumo, galimo suinteresuotumo ar jo netinkamumo (nepajėgumo) deramai vykdyti atsakovo bankroto procedūras. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos ginčijamo klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.