Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos - galutinė bausmė 12 metų 1aisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendis: už BK 260 straipsnio 3 dalį pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirta 5 metai laisvės atėmimo, už BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta 3 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos - galutinė bausmė 5 metai laivės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. sausio 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 27 d.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 18 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. B. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. jis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Tačiau, aukštesnysis teismas pažymi, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų R. B. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

10. Įvertinus R. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pagal sveikatos būklę dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, siekia asmeninio tobulėjimo, stebima nuteistojo motyvacija gyvenimo tikslų siekti visuotinai priimtais būdais ir priemonėmis, drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą skatintas, jam buvo suteikta trumpalaikė išvyka į namus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama R. B. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2025 m. sausio 15 d. Socialinio tyrimo išvadoje (toliau - Socialinio tyrimo išvada) nuteistajam R. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką. Nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimas nuteistajam buvo atliktas pirmą kartą. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

12. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo/netaikymo būtina atsižvelgti į R. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju R. B. atlieka jau trečią laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamų padarymą, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kontrabanda. Be to, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio, kas Socialinio tyrimo išvadoje įvardijama kaip nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. B. vis dar nustatoma net 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu bei 3 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); būdingas teisės pažeidimų modelis. Nustatytas vienas apsauginis veiksnys – šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo R. B. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

15. Abejonių tinkamu R. B. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, aukštesnės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad vis tik nuteistasis vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas siekdamas lengvu ir greitu būdu pasipelnyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

16. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

17. Skunde akcentuojamas nuteistojo R. B. bausmė atlikimo būdas, t. y. tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą taip pat neįpareigoja. Nuteistąjį R. B. perkeliant į lengvąją grupę tęsti bausmės atlikimą, nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos ir elgesio bausmės atlikimo metu pokyčiai buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau pagrindo švelninti bausmės atlikimo sąlygas (perkeliant tęsti bausmės atlikimą į mažiau nuteistojo teises ribojančio režimo bausmės atlikimo vietą) buvimas, savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą, kurio taikymui turi būti nustatyti BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kurių R. B. šiuo metu dar neatitinka dėl to, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar negali būti vertinamas, kaip pasiekęs BVK nurodytus tikslus, tarp jų ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skunde akcentuojama nuteistojo sveikatos būklė nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Kita vertus, pažymėtina, kad bausmę atliekantys asmenys turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. BVK 90 straipsnyje yra reglamentuota terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra. Taigi, esant būtinumui, reikiama medicinos pagalba nuteistajam galėtų būti suteikta tiek laisvės atėmimo vietų įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniuose, tiek valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad pasikeitus bausmę atliekančio asmens sveikatos būklei, atleidimo nuo bausmės klausimas sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 359, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

20. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. kovo 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.