- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- I-1736-402/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00749-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
dalyvaujant pareiškėjui E. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui E. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. V. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2015-01-01 iki 2016-08-26 periodiškai buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI). Nurodė, jog atvykus planiniu konvojumi iš pataisos namų į Kauno TI nebuvo leista pasinaudoti teise į kasdieninį pasivaikščiojimą gryname ore. Nurodė, jog nebuvo suteikta galimybė pasportavus nusiprausti po dušu. Į pasivaikščiojimus kieme buvo vedamas tik 1 val., nors jam priklauso 3 val., nes jo statusas yra nuteistasis. Nėra suteikta galimybė gamintis maistą ir išsiskalbti drabužius. Nurodė, jog dėl Kauno TI nustatytos apsipirkimo tvarkos, netenka galimybės apsipirkti vieną kartą savaitėje Kauno TI veikiančioje parduotuvėje, nes iš Alytaus pataisos namų į Kauno TI konvojavimas vyksta tik trečiadieniais, o į Panevėžio VPK areštinę iš Kauno TI išveža penktadieniais. Dėl nurodytų veiksnių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b. l. 21-25) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas 5 kartus lankėsi Kauno tardymo izoliatoriuje. Pirmą kartą atvyko 2015-12-09. Vizitų metu buvo patalpintas į kameras Nr. 154, 337, 213, 245, 141. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 2 d. 1 p. matyti, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, - iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas savo buvimo Kauno TI metu turėjo būti prilyginamas suimtiesiems, kurių teisė į pasivaikščiojimus gryname ore apibrėžiama Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. 1 dalyje, kurioje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI pareigūnai tinkamai vykdė įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. l - 88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo“ 7 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu, 8 punkte nustatyta galimybė, kad esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu gali būti pratęsta iki 5 min. Kauno TI yra 5 dušų patalpos, jose yra įrengta 13 dušų kabinų. Įrengtų dušų kabinų kiekis leidžia vykdyti minėto įstatymo ir higienos normų reikalavimus. Kauno TI esančių gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengtos vandens tiekimo sistemos ir praustuvės, kurios pagal paskirtį naudojamos prausimuisi. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų nusiprausti po lankymosi kiemeliuose, su įrengta sportine įranga, yra nepagrįstas. Kauno TI suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais ir kitomis būtinomis priemonėmis vyksta vadovaujantis Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2016-05-13 Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. l- 110. Prekių užsakymo blankus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai į kameras išdalina pirmadieniais ir antradieniais iki pietų, nes trečiadieniais vyksta prekių užsakymas. Penktadieniais vyksta papildomas būtinų prekių įsigijimas asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių tomis dienomis negalėjo įsigyti norimų prekių. Kauno TI vadovaujasi Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo aprašu patvirtintu Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-17. Šiame apraše nurodyta, kad užsakymas dėl paslaugos priimamas tik iš tų suimtųjų ir nuteistųjų, kurie pagal Įskaitos skyriaus duomenis įstaigoje bus laikomi ne mažiau kaip 10 dienų nuo pageidaujamos paslaugos užsakymo dienos. Kaip matyti iš įskaitos skyriaus duomenų ir pareiškėjo kameros kortelės duomenų pareiškėjas Kauno TI nėra buvęs ilgiau kaip 5 dienas. Pareiškėjas būdamas Kauno TI nėra išreiškę pageidavimo pasinaudoti viršutinės aprangos skalbimo ar cheminio valymo paslauga. Suimtųjų ir nuteistųjų naudojamų elektros prietaisų priėmimo, registracijos, grąžinimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo tvarkos aprašas patvirtintas Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-90 numato, kad Priėmimo ir paskirstymo skyriuje (toliau - PPS) Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas, atliekantis kratą, atskiria suimtojo ar nuteistojo turimus elektros prietaisus nuo kitų jo daiktų ir surašo juos į atskirą Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolą. Elektros prietaisai su kratos protokolu perduodami įstaigos direktoriaus įsakymu už perduotų ar įsigytų elektros prietaisų ir informacijos laikmenų tikrinimą, peržiūrėjimą, perklausymą ir apskaitą paskirtam pareigūnui. Paskirtas pareigūnas suimtojo ar nuteistojo elektros prietaisus surašo į Suimtojo (nuteistojo) naudojamų elektros prietaisų sąrašą, jį užregistruoja bei nustatęs prietaisų galias, jų reikšmes įrašo į sąrašo lentelės skiltį „Elektros prietaiso galia“. Paskirtas pareigūnas elektros prietaisus patikrina, užregistruoja ir išduoda pasirašytinai ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Pareiškėjas įstaigoje nėra buvęs ilgiau kaip 5 dienas iš eilės, todėl nėra pagrindo tikrinti ar pareigūnai tikrino pareiškėjo įrangą ir ar laiku ją grąžino. Dėl šios priežasties pareiškėjas galimai negalėjo gaminti maisto su savo įranga. Tuo laikotarpiu, kai tikrinami suimtųjų (nuteistųjų) elektros prietaisai, šiems asmenims yra tiekiamas maistas ir karšti gėrimai pagal bendrą maitinimo tvarką, kuri užtikrina suimtiesiems (nuteistiesiems) pakankamą maistinių medžiagų ir energijos kiekį, todėl nepritekliaus ir nepatogumų pareiškėjas nepatyrė. Pareiškėjo teiginys apie orumo pažeminimą laikytinas deklaratyviu, neargumentuotu ir turi būti atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI), teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas nurodė, kad, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-08-26, jam atvykus etapu į Kauno TI, po planinio konvojavimo iš kitų pataisos namų, nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apygardos administracinis teismas 2016-12 20 sprendimu administracinėje byloje (Nr. I-4399-423/2016, teisminio proceso Nr. 33-62-3-01996-2016-8) pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo skundą atmetė. Administracinė byla yra išnagrinėta, tačiau sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjas kėlė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jog 2016-08-26 jam atvykus etapu į Kauno TI nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtu jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra tarp tų pačių šalių ir dalykas bei pagrindas sutampa, todėl teismas sprendžia, kad skundas, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to, kad 2016-08-26 pareiškėjui atvykus etapu į Kauno TI nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, paliekamas nenagrinėtu.
Bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas lankėsi Kauno TI šiais laikotarpiais: atvyko 2015-12-09 išvyko 2015-12-14, atvyko 2016-03-10 išvyko 2016-03-17, atvyko 2016-05-04 išvyko 2016-05-06, 2016-06-10 išvyko 2016-06-13, atvyko 2016-06-15 išvyko 2016-06-17, atvyko 2016-07-01 išvyko 2016-07-04, atvyko 2016-08-24 išvyko 2016-08-26 (b. l. 31-32).
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (toliau – ir 2010 m. Aprašas) (b. l. 47-49), 13 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du pasivaikščiojimai ne trumpesni kaip po valandą.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį pristatytiems į tardymo izoliatorių asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Po šių veiksmų atlikimo suimtieji ir nuteistieji Kauno TI paskirstomi į kameras Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1-73, nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, kad, atvykus į Kauno TI, iki suimtųjų (nuteistųjų) patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau nurodytuose teisės aktuose reglamentuotos procedūros. Pagal į bylą pateiktą suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 (toliau - ir Dienotvarkė), matyti, kad suimtieji ir laikinai atvežti nuteistieji išvedami į pasivaikščiojimus 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val., Minėti asmenys išvedami (papildomai) į pasivaikščiojimų kiemelius, kuriuose įrengta sporto įranga 17.00-22.00 val. (b. l. 33). Pažymėtina, kad Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore tvarka reglamentuota 2010 m. Tvarkos aprašo 3- 21 punktuose (b. l. 47-48).
Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti į kiemus, kuriuose įrengta sportinė įranga, Kauno TI tvarka nustatyta 2010 m. Tvarkos aprašo 22-28 punktuose (b. l. 48-49). Šių pasivaikščiojimų teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi, nes suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys apsilankyti pasivaikščiojimo kiemeliuose su sporto įranga, vedami pasivaikščioti tik pagal jų prašymą, išreikštą rytinio patikrinimo metu, kuris užregistruojamas „Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo sportuoti ir mankštintis į pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga apskaitos žurnale“. Pagal 2010 m. Aprašo 3-21 p. nuostatas asmens teisė būti išvestam pasivaikščioti gryname ore nesiejama su prašymo pateikimu. Iš aukščiau paminėtų lokalinių teisės aktų nuostatų bei Dienotvarkės matyti, kad Kauno TI suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikta teisė į dvejopo pobūdžio pasivaikščiojimus, t. y. - pasivaikščiojimai gryname ore ir pasivaikščiojimai kiemuose su sporto įranga. Pasivaikščioti gryname ore suimtieji (nuteistieji) vedami 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val., pasivaikščioti į kiemelius su sporto įranga - 8.45 – 12.00 val., 13.00-18.00 val. ir papildomai 17.00-22.00 val. Taigi, akivaizdu, kad asmeniui, atvykimo į Kauno TI dieną patalpintam į kamerą vėliau nei 18.00 val. teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo tvarka minėtuose teisės aktuose nėra reglamentuota. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI buvo etapuotas šiomis dienomis: 2015-12-09, 2016-03-10, 2016-05-04, 2016-06-10, 2016-06-15, 2016-07-01 (b. l. 31-32).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo atstovas į bylą nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo atvykimo į Kauno TI aukščiau nurodytomis dienomis laiką, jo patalpinimo į režiminio korpuso kamerą laiką, kameros, į kurią buvo paskirtas pareiškėjas, numerį, nuteistųjų išvedimą pasivaikščioti (Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į pasivaikščiojimus gryname ore registracijos žurnalo išrašų (2010 m. Aprašo 10 p.), tarnybinių pranešimų ar pan.), t. y. objektyvių duomenų patvirtinančių, kad aukščiau paminėtomis dienomis (atvykus etapu) pareiškėjas buvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, todėl, Kauno TI nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimu, šis pažeidimas laikomas nustatytu.
Į bylą nepateikta jokių duomenų apie nustatyto pažeidimo (nesuteikto pasivaikščiojimo gryname ore) įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, tačiau teismui nekyla abejonių, kad po etapo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedūros atvykimo dieną negalėdamas pabūti lauke pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pareiškėjas nurodė, jog į pasivaikščiojimus kieme buvo vedamas tik 1 val., nors jam priklauso 3 val., nes jo statusas yra nuteistasis.
Suėmimą vykdančias įstaigas, suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato Suėmimo vykdymo įstatymas. Tardymo izoliatorius yra suėmimo vykdymo įstaiga (2 str.1 d.). Aptariamo įstatymo 5 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisinės padėties nuostatos. Šio straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai.
Suimtųjų (nuteistųjų) pasivaikščiojimo gryname ore tvarką nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatą, jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 76:2010 11 punkte, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore tvarką Kauno tardymo izoliatoriuje detalizuoja Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir į kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga, tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 47-49). Pagal minėto aprašo 13 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems suteikiama teisė kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kauno TI administracijai pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalį nekilo pareiga suteikti pareiškėjui kasdien ilgesnės nė 1 valanda trukmės pasivaikščiojimą, nes pareiškėjas pagal jo paties skundą ir pateiktus į bylą įrodymus ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo asmuo, kuriam taikytina Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies išimtis (t. y. nebuvo ligonis, kuriam pagal gydytojo išvadą suteiktinas ilgesnis pasivaikščiojimo gryname ore laikas). Teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją dėl pasivaikščiojimo laiko pailginimo, todėl suteikti jam ilgesnį pasivaikščiojimą atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo.
Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo suteikta galimybė pasportavus nusiprausti po dušu, nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių, kameroje pasigaminti maisto.
Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. l - 88 patvirtinto „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo“ 7 punkte nustatyta, kad kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu, 8 punkte nustatyta galimybė, kad esant didesniam suimtųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu gali būti pratęsta iki 5 min.
Atsakovo atstovas nurodė, jog Kauno TI yra 5 dušų patalpos, jose yra įrengta 13 dušų kabinų. Kauno TI esančių gyvenamųjų kamerų sanitariniuose mazguose yra įrengtos vandens tiekimo sistemos ir praustuvės, kurios pagal paskirtį naudojamos prausimuisi.
Teismas pabrėžia, kad jokie teisės aktai neįpareigoja atsakovo prie kiemelių su sporto įranga įrengti dušo patalpas. Kaip matyti, pareiškėjui buvo užtikrinta teisė vieną kartą per savaitę praustis duše. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę pastoviai praustis savo kameros patalpose, kuriose yra įrengtas sanitarinis mazgas su praustuvu. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sąlygų nusiprausti po lankymosi kiemeliuose, su įrengta sportine įranga, yra nepagrįsti.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 40 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo paslaugos Kauno TI teikiamos Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kauno TI direktoriaus 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1-117 nustatyta tvarka, pagal kurio nuostatas, suimtieji ir nuteistieji už jų asmeninėse sąskaitose esančias lėšas turi teisę ne dažniau kaip kartą per savaitę pasinaudoti šia paslauga. Aprašo 11 punkte nurodyta, jog suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raštu kreipiasi į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) įstaigos skalbykloje) (2 priedas), bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad užsakymas dėl paslaugos priimamas tik iš tų suimtųjų ir nuteistųjų, kurie pagal Įskaitos skyriaus duomenis įstaigoje bus laikomi ne mažiau kaip 10 dienų nuo pageidaujamos paslaugos užsakymo dienos (b. l.29-30).
Kaip matyti iš įskaitos skyriaus duomenų ir pareiškėjo kameros kortelės duomenų pareiškėjas Kauno TI nėra buvęs ilgiau kaip 5 dienas (b. l. 31-32). Pareiškėjas būdamas Kauno TI nėra išreiškęs pageidavimo pasinaudoti viršutinės aprangos skalbimo ar cheminio valymo paslauga. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kalinamiesiems Kauno TI sudaryta galimybė išsiskalbti asmeninius viršutinius ir apatinius drabužius, tai paneigia pareiškėjo argumentus dėl tokios galimybės nebuvimo. Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl drabužių skalbimo pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsakovui raštu būtų reiškęs pretenzijas dėl nepatogumų skalbiant drabužius. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog kameroje, neturėjo galimybių pasigaminti maisto, teismas pažymi, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalies nuostatas nuteistieji turi teisę nemokamai gauti maistą pagal fiziologines normas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija; kamerose laikomiems nuteistiesiems maistas pristatomas į kameras (24 p.). Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl negalėjimo pasigaminti maisto pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, jog Kauno TI negalėjo apsipirkti parduotuvėje, teismas pažymi, Kauno TI suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais ir kitomis būtinomis priemonėmis vyksta vadovaujantis Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2016-05-13 Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. l- 110. Prekių užsakymo blankus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai į kameras išdalina pirmadieniais ir antradieniais iki pietų, nes trečiadieniais vyksta prekių užsakymas. Penktadieniais vyksta papildomas būtinų prekių įsigijimas asmenims, kurie dėl objektyvių priežasčių tomis dienomis negalėjo įsigyti norimų prekių.
Pareiškėjas teigia, kad dėl Kauno TI nustatytos apsipirkimo tvarkos negali įsigyti maisto prekių ir būtiniausių produktų, todėl jaučia nepriteklių ir nepatogumus. Atsakovo atstovas nurodė, jog Kauno TI laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrina suimtųjų (nuteistųjų) teisę apsipirkti nustatytą Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje, kuriame aiškiai numatyta, kad suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje - įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl Kauno TI nustatytos apsipirkimo tvarkos negali įsigyti maisto prekių ir būtiniausių produktų, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad nebuvo suteikta galimybė pasportavus nusiprausti po dušu, nebuvo galimybės išsiskalbti drabužių, kameroje pasigaminti maisto ir kt., ir dėl to tariamai kilusios neturtinės žalos pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai, yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių bei atsižvelgiant į atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir paaiškinimus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl aukščiau išdėstytų išvadų likusieji pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant įrodymų, jog dėl neišvedimo pasivaikščioti pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo kreipėsi tik po dešimt mėnesių nuo pažeidimo dienos, teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad 2015-12-09, 2016-03-10, 2016-05-04, 2016-06-10, 2016-06-15, 2016-07-01 pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2015-12-09, 2016-03-10, 2016-05-04, 2016-06-10, 2016-06-15, 2016-07-01 pareiškėjo E. V. teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista.
Pareiškėjo skundą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl to, kad 2016-08-26 pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore, palikti nenagrinėtu.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.